Biuro patalpų temperatūros reikalavimai Lietuvoje

Tinkamas mikroklimatas biure yra svarbus darbuotojų gerovei ir produktyvumui. Šiame straipsnyje aptariami biuro patalpų temperatūros reikalavimai Lietuvoje, įstatymai ir rekomendacijos, užtikrinantys komfortą ir sveikatą darbo vietoje.

Teisiniai aspektai

Teisės aktai numato, kad tinkama temperatūra darbo vietoje priklauso nuo to, kokio sunkumo yra darbas ir kokiu metų laiku jis dirbamas. Darbo patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003.

Ši higienos norma reglamentuoja darbo vietų šiluminės aplinkos parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus. Šiluminės aplinkos parametrai yra oro temperatūra, oro santykinis drėgnumas ir oro judėjimo greitis. Šiluminės aplinkos parametrų vertės yra nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją (lengvas, vidutinio sunkumo ir sunkus fizinis darbas).

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pagrindinius reikalavimus darbo patalpų vėdinimui reglamentuoja Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Šiame teisės akte teigiama: atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbuotojų fizinį krūvį, uždarose patalpose darbovietėse turi būti pakankamai grynas oras, atitinkantis parametrus, nustatytus atitinkamoje higienos normoje (HN 23:2011), kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose.

Temperatūros ribos

Bendrai temperatūra gali svyruoti nuo 16 iki 27 laipsnių šilumos.

Pavyzdžiui, dirbant vidutinio sunkumo darbus (kai nuolat keliami 1-10 kilogramų svorio kroviniai) komfortinė darbo patalpų oro temperatūra yra 20-23 laipsniai, pakankamos šiluminės aplinkos parametrai - 16-27 laipsniai.

Šiluminės aplinkos parametrų (oro temperatūros, santykinio drėgnumo ir oro judėjimo greičio) vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją. Kuo darbas fiziškai sunkesnis, tuo žemesnė gali būti darbo patalpų temperatūra.

Lietuvos higienos normose (HN 69:2003) nurodoma, kad dirbant sėdimąjį darbą patalpų temperatūra turėtų būti nuo 22 iki 24°C šaltuoju metų laikotarpiu ir nuo 23 iki 25°C šiltuoju. Santykinis oro drėgnumas turėtų būti 40-60%, oro judėjimo greitis neturėtų viršyti 0,1-0,15 m/s. Reglamentuojamas minimalus šviežio tiekiamo oro kiekis - 10 l/s žmogui.

Darbdavio atsakomybė

Pagal įstatymą, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat ir užtikrinant tinkamą vėdinimą ir oro temperatūrą darbo vietose.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, organizacinių ir kitų), įgyvendinimą ir apie tai informuoja darbuotojus.

Tais atvejais kai darbdavys darbo vietose užtikrina higienos normoje reglamentuotą temperatūrą, tačiau dalis darbuotojų turi individualių poreikių, įmonė gali taikyti organizacines priemones, pvz. perkeldama dalį darbuotojų į kitas patalpas, suteikdama kitą darbo grafiką ir pan. Jeigu darbuotojui netinka temperatūra darbo vietoje, darbdavys jį gali perkelti į kitas patalpas arba pakeisti darbo grafiką.

Vėdinimo svarba

Tinkamas vėdinimas patalpose yra ypač svarbus uždavinys, nes suaugęs žmogus per parą vidutiniškai įkvepia ir iškvepia 30 kilogramų, arba 25 tūkst. litrų, oro. Oras patalpose beveik visada būna užterštas daugybe įvairiausių priemaišų. Kenksmingų medžiagų išskiria statybos produktai, baldai, techninė biuro įranga ir kt. Nesant tinkamam vėdinimui ne tik mažėja žmonių darbingumas, bet ir didėja sergančiojo pastato sindromu simptomų radimosi tikimybė.

Jei įrengta dirbtinė vėdinimo sistema, ji turi veikti bet kuriuo metu. Vėdinimo įranga, ypač svarbi darbuotojų saugai ir sveikatai, privalo turėti kontrolės sistemą, rodančią bet kokį vėdinimo įrangos gedimą. Oro kondicionieriai ar mechaninio vėdinimo įrenginiai turi veikti taip, kad darbuotojams netrukdytų skersvėjai.

Langai, stoglangiai ir stiklo pertvaros turi būti įrengti taip, kad apsaugotų darbo vietas nuo intensyvių saulės spindulių atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbo vietų išdėstymą.

Apšvietimo svarba

Ne mažiau nei šiluma, svarbu ir tinkamas patalpų apšvietimas. Įvairūs tyrimai tvirtina, kad šviesios patalpos, vaizdai pro langą turi įtakos darbuotojų sveikatai ir gerovei. Dar geriau jei tai natūrali, pro langą sklindanti šviesa, o ne dirbtinis apšvietimas - ji ne tik didina darbo efektyvumą, bet ir padeda darbuotojams geriau jaustis.

Tyrimai rodo, kad natūralios aplinkos (natūrali dienos šviesa, atidaromi langai) sukūrimas 18 proc. Kitu tyrimu nustatyta, kad pro langą matomi vaizdai ir pagerėjęs patalpos apšvietimas žymiai pagerino skambučių centro darbuotojų darbo našumą, jie skambindavo 6-12 proc. greičiau, kai už lango matė geriausią įmanomą vaizdą palyginti su tais, kurie negalėjo mėgautis vaizdais. Kiti biuro darbuotojai, galėdami grožėtis geriausiu įmanomu vaizdu, psichinių funkcijų ir atminties testus atliko 10-25 proc.

Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato, kad darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx; o, esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas.

Panašių nuostatų laikomasi ir Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje.

Darbo vietos ergonomika

Darbo vietos ergonomika labai svarbi kiekvieno asmens gyvenime. Tinkamai įsirengus ir susitvarkius darbo vietą galima ilgiau dirbti ir išlikti žvaliam ir nepavargusiam. Visada mieliau, kai po ilgos darbo dienos dar esi pilnas jėgų ir gali padaryti dar daug įdomių dalykų.

Taigi, kad darbo vietos ergonomika būtų priimtina darbuotojams darbo vietos plotas vienam darbuotojui (kompiuterinei darbo vietai) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės, taip pat reikia pakankamai vietos laisvai judėti. Jeigu kabinete yra daugiau, nei viena darbo su kompiuteriu vieta, atstumas tarp monitorių ekranų ir kito užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, tarp šoninių paviršių - ne mažesnis kaip 1,2 metro.

Darbo stalas turi būti pakankamai didelis (rekomenduojamas minimalus dydis 1200mm x 800mm, o geriausias 1600mm x 800mm), kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą, dokumentus ir kitus darbui svarbius įrenginius. Kadangi žmonės yra skirtingo ūgio, pageidautina, kad kompiuterinio darbo stalo aukštis būtų reguliuojamo aukščio.

Darbo kėdė turi būti stabili, leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią kūno padėtį. Kėdė turi turėti bent penkias reguliavimo sritis: aukštį, nugaros atramą, nugaros atramos pasvirimą, rankų atramas. Gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota darbo kėdė pati savaime skatina taisyklingą sėdėjimą.

Atstumas nuo darbuotojo akių iki monitoriaus ekrano turėtų būti ne mažesnis nei 40 cm, paprastai 45-75 cm (priklausomai nuo to su kokia informacija dirbama, bet patogiausias atstumas yra per žmogaus rankos ilgį); tai taip pat priklauso nuo monitoriaus įstrižainės.

Klaviatūros vietos aukštis turi būti toks, kad leistų išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną, išvengti plaštakų, riešų ir pečių juostos nuovargio. Pelę reikia laikyti švelniai ir be įtampos, per daug nespaudžiant. Ranka turi būti atsipalaidavusi, pirštai laisvi. Svarbu parinkti tinkamą pelės dydį: ji turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus.

Patalpoje turi būti higienos normos atitinkantis natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus.

Energijos taupymas ir mikroklimatas

Šiuolaikinių pastatų paskirtis - ne tik apsaugoti žmones nuo išorinio poveikio, bet ir sudaryti jiems kuo geresnes gyvenimo, darbo ar poilsio sąlygas. Išsivysčiusiose šalyse žmonės daugiau kaip 90 proc. savo gyvenimo praleidžia uždarose erdvėse: namuose, transporte, darbe. Energijos taupymas pastatuose - irgi labai svarbus uždavinys. Nustatyta, kad ir Europos Sąjungos, ir kitose pasaulio šalyse net 40 proc.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad maksimalus darbingumas biuruose pasiekiamas oro temperatūrai esant artimai 22°C, o temperatūrai didėjant arba mažėjant 1°C nuo artimos optimaliai (21-23°C) darbingumas vidutiniškai smunka 1-2%.

Tyrimai, atlikti Norvegijoje, rodo, kad galima nauda padidėjus darbuotojų darbingumui pagerinus mikroklimatą biuruose yra nuo 10 iki 100 kartų didesnė nei pastato energijos ir eksploatavimo išlaidos.

Priešingai, reikėtų atidžiai apsižvalgyti po biuro patalpas, galbūt pasikonsultuoti su architektais, kitais specialistais, kaip minimaliomis sąnaudomis galima geriau išnaudoti turimus resursus: įsileisti daugiau šviesos pro langus (gal tam patektų tiesiog pakeisti užuolaidas ar žaliuzes, patraukti šviesą užgožiančias spintas ar pan.), apšiltinti patalpas.

Ginčai dėl temperatūros

Pasitaiko atvejų, kai darbe nuolat kyla nesusipratimai, kaip vėdinti patalpas. Tada ir prasideda. Vieni kolegos atidarinėja visus langus. Nors akivaizdu, kad įdienojus lauke temperatūra būna aukštesnė nei patalpose. Tuo metu kiti visu „garsu“ įjungia kondicionierius. Tada kenčia tie, kurių darbo vietos yra po jais. Žodžiu, turbūt dar nebuvo taip, kad visiems tiktų vienas ar kitas variantas. Bent kartą per dieną būna kas nors susiginčija dėl patalpų vėdinimo.

Personalo išlaidos, įskaičiavus atlyginimus ir išmokas, paprastai sudaro apie 90 proc. įmonės veiklos išlaidų. Tad sąlyginai nedidelės investicijos į biuro aplinką, galėtų būti palankios darbuotojų sveikatai ir geresniam darbo efektyvumui. Įrodyta, kad biuro dizainas atsižvelgiant į tokius aspektus kaip patalpų oro kokybė, šiluminis komfortas, apšvietimas ir triukšmas turi daug įtakos darbuotojų gerovei ir jų produktyvumui.

Situacija dar suprastėjo šį rudenį, kai dėl labai objektyvių priežasčių turime sumažinti šildymą ir prigesinti šviesas.

Praktiniai patarimai

• Reguliarus vėdinimas: Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą.
• Mikroventiliacija: Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį.
• Langų keitimas: Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.
• Oro kokybės gerinimas: Būtina nuolat gerinti patalpų oro kokybę namuose, net jei simptomai nepastebimi.
• Dažnas paviršių valymas: Dažnai liečiami paviršiai turi būti valomi kaip įmanoma dažniau (mažiausiai kartą per dieną ir, jei įmanoma, dažniau).
• Atsargus cheminių priemonių naudojimas: Atsargiai naudoti buitines chemijos priemones, nes jos gali kenkti sveikatai sukeldamos akių ir viršutinių kvėpavimo takų ligas, pažeisti centrinę nervų sistemą, padidinti vėžio atsiradimo riziką.

Lentelė: Mikroklimato parametrų ribinės vertės

tags: #biuro #patalpu #temperatura