Turto iššvaistymas yra rimtas nusikaltimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau ne visada lengva atskirti nusikalstamą veiką nuo civilinių santykių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atskirti turto iššvaistymą nuo civilinių santykių, taip pat aptarsime netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo atribojimą.
Baudžiamoji Byla Dėl Turto Iššvaistymo
Baudžiamosios bylos duomenimis, nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. rugsėjo kaltinamasis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi, nesant teisinių ir faktinių pagrindų, buhalterėms, kurios nežinojo apie nusikaltimą, nurodė parengti klientams naujas sąskaitas faktūras ir jas išsiųsti apmokėjimui. Įtariama, kad klientams pinigus už suteiktas mobilaus ryšio ir interneto paslaugas buvo liepta pervesti į naujai įsteigtos įmonės panašiu pavadinimu banko sąskaitą.
Tyrimo metu pavyko nustatyti, kad tokiu būdu klientai į minėtą banko sąskaitą pervedė daugiau nei 23 tūkst. eurų, kuriuos kaltinamasis A.U. iššvaistė. Manoma, kad kaunietis apgaulingai tvarkė ir organizavo minėtos bendrovės finansinę apskaitą. Įtariama, kad vyras, būdamas UAB direktoriumi ir atsakingu už finansinės apskaitos organizavimą, pažeidė Finansinės apskaitos įstatymų reikalavimus neorganizuodamas finansinės apskaitos ir neužregistruodamas finansinių operacijų apskaitoje. Nustatyta, kad kaltinamasis neišsaugojo dokumentų, grindžiančių įplaukas ir išlaidas, pirkimo ir pardavimo sąskaitų faktūrų.
Vyrui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Už didelės vertės turto iššvaistymą BK numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, o už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštą arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virgilijus Lazauskas, o tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Turto Iššvaistymas: Esminiai Aspektai
Pagal BK 184 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai (nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams - bendru sutarimu.
Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai. Pagal teismų praktiką, patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms.
Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kartu yra pateikiami ir galimi teisių gynimo būdų civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimo pavyzdžiai:
- be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas;
- kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pavyzdžiui, slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų;
- sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą;
- nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą;
- dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą;
- sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius.
Turto iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas supranta, kad.
Turto Iššvaistymas Dėl Neatsargumo
Nusikalstamas turto iššvaistymas (BK 184 str.) gali būti padaromas ir dėl neatsargumo; šiuo atveju veika gali pasireikšti ne tik neteisėtu patikėto ar žinioje esančio turto perleidimu, bet ir kitokiu kito asmens turtinių reikalų netinkamu tvarkymu, padarant jam žalos; veikos neteisėtumas tokiu atveju pasireiškia įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba sutartyse įtvirtintų pareigų nesilaikymu; įmonės vadovo atveju tai gali pasireikšti, pvz., netinkamu darbo organizavimu, nepakankamu pavaldinių kontroliavimu, neužtikrinimu tinkamo jam patikėtų (žinioje esančių) vertybių saugojimo ir pan.
Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, tačiau jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, kurios yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu.
Netiesioginė Tyčia Ir Nusikalstamas Pasitikėjimas
Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, Nužudymas gali būti padaromas netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse nurodytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje sąmoningas leidimas atsirasti padariniams aiškinamas kaip kaltininko abejingumas dėl to, kad jo atliekami veiksmai gali sukelti atitinkamus padarinius. Kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir tai, kad tokios veikos baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai yra labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako savo pavojingo elgesio. Kaltininkas, numatydamas pavojingų padarinių kilimą, nesiima valinių veiksmų jiems išvengti. Jis nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai tik remdamasis abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais - sėkme, palankiu likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas numatomiems padariniams bei kitų asmenų interesams.
Kaltininko sąmoningą leidimą kilti pasekmėms gali rodyti peilių ar kitokių pavojingų įrankių panaudojimas prieš kitą asmenį, taip pat aukos atžvilgiu abejingas kaltininko elgesys iš karto po įvykio (girtavimo tęsimas, pagalbos nesuteikimas, pasišalinimas iš įvykio vietos ir pan.). Taigi tokia kaltininko intelektinė ir valinė veikla, rodanti jo abejingumą numatomiems galimiems savo pavojingos veikos padariniams, ir yra vienas esminių požymių, netiesioginę tyčią atribojant nuo neatsargumo, be kita ko, nuo nusikalstamo pasitikėjimo.
Pagal BK 132 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Neatsargus gyvybės atėmimas gali būti padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus šiame kodekse nustatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei.
Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato.
tags: #bk #turto #issvaistymas #komentaras