Didžiuosius Lietuvos miestus ir vėl užplūdo pirmakursių studentų spiečius, o neretam išsikraustymas iš tėvų susukto lizdelio sukelia nemenką stresą. Aptarsime vieną iš populiarėjančių tendencijų - blokinę prekybą, t. y. prie tam tikros literatūros skyrių siūlomi gretutinio verslo produktai.
Pradedama įgyvendinti ir blokinė prekyba, t. y. prie tam tikros literatūros skyrių siūlomi gretutinio verslo produktai, pavyzdžiui, prie kulinarijos knygų įtaisoma lentyna su vyno kamščiais, mentelėmis bei prijuostėmis, prie vaikų literatūros - įvairūs žaisliukai, laikmenos su animaciniais filmukais ir panašiai.
Pavyzdžiai:
- Prie kulinarijos knygų - vyno kamščiai, mentelės, prijuostės.
- Prie vaikų literatūros - žaisliukai, laikmenos su animaciniais filmukais.
Kiti knygynų verslo modeliai
Kol vieni polemizuoja, kiti svarsto apie naujus knygynų verslo modelius. Rodos, knygynuose įsikūrusios kavinės jau nieko nestebina, o ir naudotų knygų mainų ar perpardavimo tinklalapiai seniai visiems žinomi. Ką dar galima sugalvoti?
Greičiausiai minėti skeptikai pareikštų, kad baigėsi popieriaus era ir reikia mąstyti apie skaityklių bei e. knygų rinką, kurti virtualiuosius knygynus. Tradicijų šalininkai linkę plėsti knygynų paslaugų spektrą.
Visa tai sujungė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir visai neseniai atidarė „ISM books“. Naujas virtualiojo knygyno modelis išskirtinis tuo, kad jame knygos rūšiuojamos ne tik pagal mokslo sritį, bet prie jų pateikiamos ir profesionalų rekomendacijos. Lengvesnė paieška ir navigacija, aiški klasifikacija, specifinė literatūra vienoje vietoje ir standartinis nusipirktos knygos pristatymo mokestis - štai jums ir universitetinio knygyno verslo modelis.
Nemokamos e. knygos
Kita populiarėjanti tendencija - nemokamos e. knygos parsisiųsti. Sakysite, kad tai yra nevykęs verslo modelis ir apskritai kaip iš to įmanoma uždirbti? Toli į užsienį dairytis nereikia. Išleidus Z. Stankaus e. knygą „Kaip tampama albinosais“ ir pradėjus ją nemokamai platinti internete, antrojo leidimo popierinės versijos pardavimas išaugo neįtikėtinai greitai, knyga ne vieną savaitę įvairiuose knygynuose buvo viena perkamiausių. Lietuvių mėgstamas autorius P. Coelho į e. knygas pasižiūrėjo kiek pragmatiškiau, motyvuodamas tuo, kad su piratavimu nepakovosi. Ir nors visas jo knygas galima parsisiųsti nemokamai, popierinių knygų pirkimas ir tiražas nemažėja…
Miesto knygynėliai
Jeigu pažvelgtume į pasaulio tendencijas, daugėja vadinamųjų miesto knygynėlių. Tokių turime ir Lietuvoje, pavyzdžiui, „Sofoklį“. Jame yra tik apie 2 tūkst. knygų, kurios išdėliotos viršeliais į priekį, kad skubantis miestietis, vos įbėgęs į knygynėlį, sugebėtų jas visas peržvelgti.
Knygos spausdinimas per dešimt minučių
Dar viena ore (o kai kuriose valstybėse ir ant žemės) sklandanti idėja - knygyno paslauga: atspausdinti kliento sukurtą knygą per dešimt minučių, o ji atrodys kaip rimtas spaustuvės produktas. Lietuvoje siūloma panaši fotoknygų paslauga, kuri yra gan brangi, reikalauja nemažai laiko resursų (pačiam kūrėjui ar užsakovui), o gaminimo ir pristatymo procesas trunka kelias dienas. Žodžiu, turime dar vieną verslo modelį ir kartu neužpildytą nišą.
Renginiai knygynuose
Kita smagi mintis - papildyti knygynų lankytojų (potencialių pirkėjų) gyvenimą įvairiais renginiais. Nors šiuo metu Lietuvoje pristatomi nauji autoriai ir naujos knygos, to negana. Juk galima drąsiai organizuoti knygos mėgėjų naktinius slaptuosius pasimatymus knygynuose, rengti kūrybines dirbtuves, skaityklių naudojimosi kursus ir panašiai. Viename Niujorko knygyne pradėtos tiesioginės naujų knygų pristatymo bei skaitovų vakarų transliacijos. Maža to, klientai, norintys ne tik stebėti tiesioginę transliaciją, gali užduoti klausimus ir į namus gauti autoriaus pasirašytą knygos egzempliorių!
Studentų bendrabučiai: alternatyva nuomai
Negana to, dažnas studentas įmetamas į spalvingą bendrabutyje kunkuliuojančio gyvenimo puodą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovai su pasididžiavimu rodo vieną renovuotų bendrabučių. Tačiau realybėje laminatu ir šviesiomis švarutėlėmis kambario sienomis džiaugiasi mažuma sutaupyti panorusių studentų.
Nemaža dalis jaunuolių rugpjūčio pabaigoje lagaminus sutempia į kambarius, kurių buvę šeimininkai tvarka pasigirti negalėjo. Tiesa, vieniems kambariams užtenka kosmetinio remonto, o kitiems - apverktinai reikalingas įgudusio meistro rankos prisilietimas. Kita vertus, didžiojoje dalyje universiteto bendrabučių nuomininkams paliekama visiška kambario įsirengimo laisvė. Todėl, nepriklausomai nuo studijų krypties, neretas studentas tampa tinkuotoju, dažytoju, tapetuotoju ar interjero dizaineriu. Tad nenuostabu, kad rugsėjį naktinių lėbavimų triukšmą pakeičia grąžtų ir plaktukų keliami garsai.
Bendros bendrabučių patalpos - dušai, virtuvės, tualetai - paprastai neprimena viešbučio patogumų, bet didžiausia tvarkos šalininkų problema tampa ne apsitrynusi kriauklė, atsilupusi plytelė ar nulūžusi dušo galvutė. Štai Dainavos gatvėje esančiame LSMU bendrabutyje gyvenantis Tomas (vardas pakeistas) sako, kad nuo būsto nuomos jį atbaidė ne tik nekilnojamojo turto brokerių ir įvairių bobulyčių siūlomi įkainiai.
Galiausiai tenka pripažinti, kad pirmakursiai bendrabutį pasirenka ieškodami pigiausio varianto, o dauguma studentų konkrečių planų, kaip ilgai gyvens universiteto būste neturi. Štai prieš kelias dienas iš Panevėžio į Kauną persikėlusi Eglė sako, kad bendrabutyje gyvens tol, kol baigs mokslus arba pasitaikys patraukli galimybė persikelti į butą.
Vienviečiai kambariai tapę tarp studentų sklandančių mitu. Beveik visi yra apie juos girdėję, tačiau matę ar lankęsi - tik vienetai. Mūsų jau minėtas Tomas tvirtina, kad vienviečius kambarius gauna ilgiau gyvenantys ir bendrabučiui nusipelnę studentai. Jie - ne pirmakursio nosiai, tokiame kambaryje fuksas apsistoti galėtų tik vyresniems studentams nepanorus persikelti į mažesnį kambarį.
Blokinė sistema bendrabučiuose
Čiurlionio bendrabučiai Vilniuje įrengti pagal blokinę sistemą, kai vienu tualetu ir kriaukle dalijasi dviejų gretimų kambarių gyventojai. Čia studentai apsistoja dviviečiuose ir triviečiuose kambariuose. Didesnio kambario nuomą išsipirkti gali ir vienintelis asmuo, tačiau tuomet jis turi padengti nuomos mokestį, kurį suneštų neegzistuojantis kambariokas. Pavyzdžiui, VU dviviečiame kambaryje gyvenant dviese reikia mokėti 50 eurų, o jame panoręs karaliauti vienišius turi pakloti 100 eurų. Triviečiame kambaryje gyvenant trise reikia mokėti 44 eurus, o dviese - 65. Tiek kainuoja pragyvenimas beveik miesto centre stūksančiuose Čiurlionio bendrabučiuose.
Lokacija VU kainodaroje nėra labai svarbi. Kiek plačiau pinigines praveria, kaip nurodoma, geriau įrengtuose bendrabučiuose apsistojantys studentai. Neretai pirmakursiai būsimą kambarioką išsirenka patys, su kursioku susipažinę dar iki studijų. Tačiau dažnai jaunuolių grupavimas lieka administratorių rankose. Savotiška loterija tampa ir dažniausiai atsitiktinai priskiriamas kambarys. Tomas pasakoja, kad bendrabučio administratorė aprodo visus kambarius, tada studentai pateikia pageidavimus ir laukia sprendimo.
Vilniaus universiteto Bendrųjų reikalų direkcijos Būsto skyriaus duomenimis, šiais mokslo metais 142 Medicinos fakulteto pirmakursiai pasirinko gyventi bendrabučiuose. Tuo metu LSMU teikiamuose būstuose norą apsistoti išreiškė 298 būsimi pirmakursiai. Jau daug metų šis skaičius išlieka panašus. Jeigu anksčiau ne visi VU rengiami medicinos pirmakursiai apsigyvendavo Čiurlionio gatvėje esančiuose bendrabučiuose, šiemet galimybę įsikurti juose turėjo visi norintieji. Tuo metu LSMU valdo 9 bendrabučius, kuriuose gali apsigyventi 1784 studentai. Tiesa, kitąmet vieną bendrabutį planuojama uždaryti remontui.
Kaune vis dar yra studentų, kurie apsiginklavę rankšluosčiu ir šampūno buteliuku kėblina į rūsį. LSMU administracija tikina ieškanti techninių sprendimų dušus įrengti kiekviename aukšte. Esą tai jau daroma V.Kudirkos gatvėje esančiame bendrabutyje, kuriame šiuo metu vyksta renovacijos darbai. LSMU atstovai tvirtina, kad mokslo metų eigoje dėl įvairių priežasčių bendrabučiuose atsiranda laisvų vietų.
Maitinimo paslaugos: PVM lengvatos
Europos Parlamentas daug metų pasisakė už prekių ir paslaugų, kurioms pasirinktinai gali būti taikomos PVM lengvatos, sąrašo išplėtimą. Vis garsiau skamba raginimai valstybėse narėse taikyti PVM lengvatas tokioms paslaugoms, kaip viešasis maitinimas, pastatų atnaujinimas bei smulkus remontas, pavyzdžiui, avalynės.
Valstybių narių susitarimu, kuriuo būtų leidžiama taikyti sumažintus PVM tarifus vietoje teikiamoms paslaugoms, įskaitant tokias populiarias paslaugas kaip kirpyklos, maitinimo ir remonto paslaugos, bus dar labiau skatinama ekonominė veikla ir kuriamos darbo vietos, ir Komisija palankiai vertina tokį sprendimą.
Juos bus galima taikyti viešojo maitinimo, pastatų ir maldos namų atnaujinimo ir remonto, darbui imlioms bei vietos lygiu teikiamoms paslaugoms, vaikiškoms automobilių kėdutėms, vaikų vystyklams, t.t. Ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos požiūriu taip pat svarbu PVM lengvatas taikyti energiją taupančioms medžiagoms ir paslaugoms, susijusioms su energijos taupymu ir energetiniu efektyvumu.
Todėl tikslinga valstybėms narėms suteikti galimybę taikyti lengvatinius PVM tarifus darbui imlioms paslaugoms, kurioms taikomos iki 2010 m. pabaigos taikytinos laikinos nuostatos, taip pat maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugoms.
Šis reglamentas transporto įmonių teikiamoms viešojo maitinimo paslaugoms taikomas tik tuo atveju, jeigu šios paslaugos teikiamos maršrutuose, jungiančiuose du Sąjungos teritorijos taškus. Transporto įmonių teikiamoms viešojo maitinimo paslaugoms šis reglamentas taikomas tuo atveju, kai išvykstama iš valstybių narių, kurioms taikomos Sutartys, teritorijos.
Šis reglamentas taikomas kino teatrų, išskyrus MVĮ, teikiamoms maitinimo paslaugoms, jeigu maisto produktai pakuojami prekybos vietoje į standartines pakuotes, kurių talpa nustatyta iš anksto, taigi galutinis maisto ar gėrimų kiekis ir turinys yra apibrėžtas ir išmatuojamas.
Tačiau reglamentas netaikomas viešajam maitinimui, fabrikų valgykloms, įstaigų aprūpinimui maistu, restoranams ir kitokiai panašiai aprūpinimo maistu veiklai.
Išskyrus atvejus, kai tiekėjas, tiekiantis maistą ir gėrimus į namus, tik patiekia standartinius valgius be jokio kito papildomos paslaugos elemento arba kai kitos konkrečios aplinkybės rodo, kad valgių tiekimas yra dominuojantis sandorio elementas, maisto ir gėrimų tiekėjo veikla yra paslaugų teikimas, kaip tai suprantama pagal 6 straipsnį.
Jei restoranų ir maitinimo paslaugos teikiamos neapmokestinamiesiems asmenims keleivius vežančiuose laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose teikiant keleivių vežimo paslaugą, paslaugos suteikimo vieta laikoma maršruto pradžia, kur pradedama teikti keleivių vežimo paslauga.
Pagal Tarnybos nuostatų VII priedo 13 straipsnio 3 dalį Komisija pateikė ataskaitą apie viešbučių, restoranų ir maitinimo paslaugų kainų raidą.
Daugelio Europos šalių vartojimo tendencijos rodo santykinį išlaidų maisto prekėms, gėrimams, tabako gaminiams, drabužiams ir avalynei sumažėjimą ir santykinį išlaidų būstui, transportui, ryšio paslaugoms, sveikatos priežiūros paslaugoms, kultūrai, kitoms prekėms ir paslaugoms, pvz.
Nepriskiriama: namų ūkių mokesčiai už užimamą kambarį viešbutyje ar pensione, kaip pagrindinę gyvenamąją vietą (04.1.1); namų ūkių sumokėtas nuomos mokesčiai už atostogų metu užimtą antrąją gyvenamąją vietą (04.1.2); pokalbiai telefonu (08.3.0); tokiose įstaigose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, išskyrus pusryčius ir kitus valgius, kurie įeina į apgyvendinimo kainą (11.1.1); apgyvendinimas našlaičių prieglaudose, neįgaliesiems arba bendravimo problemų turintiems asmenims skirtuose namuose (12.4.0).
Gali būti pateisinamas kitokios tvarkos nei numatyta maisto produktų tiekimui taikomoje sistemoje taikymas alkoholiniams ir (arba) nealkoholiniams gėrimams, kurie tiekiami teikiant maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugas; reikėtų aiškiai nustatyti, kad valstybė narė, Direktyvos 2006/112/EB III priede nurodytoms maitinimo bei aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugoms taikydama lengvatinį tarifą, gali įtraukti alkoholinių ir (arba) nealkoholinių gėrimų tiekimą arba jo neįtraukti.
Kalbant apie ES įsipareigojimus aktyviai prisidėti prie aprūpinimo maistu pasaulyje ir aktyviai kovoti su klimato kaita, būsima žemės ūkio ir kaimo plėtros politika turėtų būti ne tik skatinama labiau suderinta augalinės ir gyvūninės kilmės baltymų gamyba ir taip mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bei maistinių medžiagų nuotėkis į baseinus, tačiau kartu motyvuojami vartotojai, viešųjų pirkimų institucijos ir aprūpinimo maistu paslaugų teikėjai rinktis labiau suderintą, ekologišką ir įvairų maistą.