Daugiabučio renovavimas turi daugybę privalumų, kurie teigiamai veikia tiek pastato savininkus, tiek aplinką. Renovacija pagerina pastato energinį efektyvumą, sumažindama šildymo ir elektros sąnaudas. Tai tiesiogiai sumažina gyventojų komunalinių mokesčių naštą. Be to, pagerėja gyvenimo komfortas - renovuoti pastatai yra šiltesni, sandaresni ir estetiškai patrauklesni.
Tačiau vis tik daugelis pamiršta, kad tam yra teikiama valstybės parama, galinti kompensuoti dalį ir netgi visą paskolą renovacijai ar bent jau sumažinti jos palūkanas.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai suskaičiavo, kiek bent jau preliminariai vienam butui gali atsieiti daugiabučio namo renovacija, kiek dėl to gali sumažėti šildymo išlaidos ir pakilti paties buto pardavimo ar nuomos vertė.
Vis tik nusakyti renovacijos kainą - ne taip lengva. Kaip teigė Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovė Ieva Šakalienė, suma priklauso nuo to, kokias modernizavimo priemones ir energetinio naudingumo klasę gyventojai pasirenka, į ką nusprendžia investuoti, kokia yra rangovo ir medžiagų kaina, butų dydis.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Pliuskuvienė nurodė, kad daugiabučio namo renovacija nuo valstybės paramos sutarties pasirašymo iki statybos užbaigimo akto gavimo vidutiniškai trunka apie 3 metus. Ji vardijo, kad renovacijos trukmei įtakos turi daug veiksnių: kaip greitai gaunamas gyventojų pritarimas, per kiek laiko paruošiamas investicinis planas, gaunami statybos leidimai, tiekiamos medžiagos, koks yra namo dydis ir pan.
APVA atstovė skaičiavo, kad, imant visus (3,9 tūkst.) baigtus renovuoti daugiabučius nuo 2013 m., renovacija 1 kvadratiniam metrui vidutiniškai atsiėjo 225,08 euro. Tačiau vertinant tik šiuo metu vykdomo projekto vidutinę rangos darbų vertę, ji siekia jau 501,82 euro už 1 kv. m. Remiantis tuo galima preliminariai paskaičiuoti, kad turintiems vidutinį - 50 kv. m. dydžio - butą renovacija gali kainuoti nuo 11,3 tūkst. iki 25 tūkst. eurų.
E. Pliuskuvienė paminėjo, kad pastarųjų kvietimų investicijos į rangos darbus vidutinio dydžio daugiabučiui (1550 kv. m.) yra apie 650 tūkst. eurų (1 kv. m. - 419,35 euro), taigi 50 kv. m. butui tai kainuotų apie 21 tūkst. eurų. Jis pridūrė, kad nuo šios sumos dar būtų suteikta valstybės parama, todėl kaina 1 kv. m. atitinkamai mažėtų apie 35 proc. (50 kv. m. butui - nuo 21 tūkst. iki maždaug 13,6 tūkst. eurų).
Šildymo Išlaidos Po Renovacijos
APVA atstovė atkreipė dėmesį, kad renovacijos metu gali būti atlikti įvairūs darbai, kurie nėra susiję su išlaidų šildymui mažinimu. „Jeigu imtume vien tik šiltinimo medžiagas, keičiamus energetiškai efektyvius langus, duris, šildymo sistemos pertvarkymą, šie darbai, ko gero, per 10-15 metų atsipirktų. Bet tam reikia tikslesnių skaičiavimų, šilumos kainų prognozių ilgesniam laikotarpiui, o tokių skaičiavimų šiuo metu neturime“, - svarstė E. Pliuskuvienė.
O KBMA vadovė patikino, kad modernizuotų daugiabučių butų savininkai žiemą gali džiaugtis net iki 70 proc. mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Ji pateikė realų pavyzdį: du identiško 60 kv. m. ploto butai, tik vienas - 1976 m. statybos, neatnaujintame name, o kitas - 1973 m. statybos name, kuris buvo atrenovuotas 2022 m. Neatnaujinto namo buto šeimininkai lapkričio mėnesį už šildymą mokėjo 80,41 euro, o atnaujinto buto šeimininkams tą patį mėnesį teko išleisti vos 26,1 euro, kas yra net 3 kartais mažiau. Anot I. Šakalienės, tokia pati situacija buvo ir kitais lyginamais mėnesiais.
Tačiau ji pridūrė, kad kiekvienu atveju sumažėjusios išlaidos šildymui gali skirtis, priklausomai nuo name atliktų darbų. Pvz., ar buvo atnaujinti langai, įdiegta reguliuojama šildymo sistema, šilumą iš panaudoto oro grąžinanti rekuperacinė vedinimo sistema ir pan.
Pavyzdys: Šildymo sąskaitų palyginimas
| Būstas | Statybos metai | Šildymo išlaidos (lapkritis) |
|---|---|---|
| Neatnaujintas | 1976 m. | 80,41 euro |
| Atnaujintas | 1973 m. (renovuotas 2022 m.) | 26,1 euro |
Kokybiška renovacija Daugiabučio namo administratorius
Kaip Daugiabučio Renovacija Padidina Buto Vertę?
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada visų pirma atkreipė dėmesį, kad, pvz., Vievyje 2 kambarių butas kainuoja apie 50-60 tūkst. eurų, o Vilniuje - apie 100-120 tūkst. eurų. Renovacija abiem atvejais kainuos panašiai, tačiau vertės prieaugis bus skirtingas, o mažesniuose miesteliuose gali būti ir neigiamas.
Jis skaičiavo, kad Vilniuje renovuoto daugiabučio vertė apytiksliai išauga 10-20 proc., priklausomai nuo renovacijos lygio. Tačiau pridūrė, kad renovuotas būstas, net ir brangesnis, bus greičiau parduodamas.
M. Čiulada pateikė pavyzdį: jei buto Vilniuje vidutinė 1 kv. m. kaina senos statybos name yra 1950-2000 eurų, po renovacijos kaina pakiltų iki 2200-2300 eurų. Taigi, jeigu 50 kv. m. butas prieš tai kainavo 97 tūkst.-100 tūkst. eurų, tai po renovacijos jo kaina pakyla iki 110 tūkst.-115 tūkst. eurų. Pasak pašnekovo, nuomos kainos irgi pakiltų panašiai - apie 10-15 proc. Toks būstas būtų ir lengviau išnuomojamas, nes šildymo išlaidos būtų mažesnės.
Anot jo, dažnai seni namai net nėra renovuojami, o griaunami ir statomi nauji arba rekonstruojami į daugiabučius: „Bet bendra tendencija yra ta pati - renovuoto būsto nuomos kainos didėja 15-30 proc.“
Valstybės Parama Daugiabučių Renovacijai
KBMA vadovė paminėjo, kad, pagal šiuo metu galiojantį kvietimą, pasiekus B energetinę klasę galima gauti 145,8 tūkst. eurų siekiančią valstybės paramą, o pasiekus A energetinę klasę - 172,8 tūkst. eurų paramą. Ji primena, kad gyventojai daugiabučio namo modernizavimui gali pasinaudoti ne tik valstybės parama, bet ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą ilgiausiai 20-čiai metų, tačiau su neaugančiomis, fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.
Be viso to, yra žmonių, kuriems namo atnaujinimas nekainuoja absoliučiai nieko. I. Šakalienė pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję apie galimybę gauti 100 proc. valstybės paramą renovacijai gauto kredito ir palūkanų dengimui. „Sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Viena esminė sąlyga - asmenys turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą“, - komentavo agentūros atstovė.
Valstybės paramos galimybės
- B energetinė klasė: 145,8 tūkst. eurų parama
- A energetinė klasė: 172,8 tūkst. eurų parama
- Lengvatinė paskola: Iki 20 metų su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis
- 100 proc. parama: Kredito ir palūkanų kompensavimas socialiai remtiniems asmenims
Daugiabučių modernizavimo priemonių efektyvumas
Daugelyje daugiabučių langų keitimą gyventojai iš esmės jau įgyvendino savarankiškai ir be valstybės paramos, tad sienų šiltinimas modernizavimo metu būtų reikšmingas tiek energijos taupymo, tiek būsto vertės didinimo požiūriu. Kitos priemonės irgi reikšmingai pagerina gyvenimo sąlygas ir komfortą butuose. Daugiabučio langų keitimas modernizavimo metu dažniausiai kelia daug diskusijų. Didelė dalis gyventojų jau būna pasikeitę langus ir naujai investuoti į langų keitimą nebenori, langų keitimas didina renovacijos kainą.
Svarbu apsvarstyti
Prieš pradedant gyvenamojo namo renovaciją, būtina pasirūpinti keliais svarbiais dokumentais. Vienas jų - energinio naudingumo sertifikatas renovacijai, kuris parodo pastato esamą energinę klasę. Jeigu šių dokumentų neturite, rekomenduojame kuo greičiau kreiptis dėl jų parengimo. Jeigu dėl kokių nors priežasčių renovaciją pradedate anksčiau nei gavote sertifikatą ir pažymą, būtina fiksuoti visus darbus nuotraukomis - tiek prieš pradedant, tiek viso proceso metu.