Lietuvoje per ilgus metus daugiabučių statybos technologijos keitėsi - medinius keitė blokiniai ir monolitiniai, o ne taip seniai kone populiariausiais tapo daugiabučiai iš blokelių. Nepaisant to, kad naujų daugiabučių kokybė žymiai geresnė, vis tik sandoriai iki šiol sudaromi ir dėl butų senuose daugiabučiuose. Blokinis, mūrinis ar monolitinis - štai kur klausimas. Ką apie daugiabučius turėtų žinoti norintieji pirkti butą?
Šįkart Delfi domisi, kokių senos statybos daugiabučių Lietuvoje yra daugiausia, kokie yra esminiai daugiabučių statybos skirtumai ir su kokiomis problemomis susiduria skirtingų daugiabučių gyventojai. Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas doc. dr. Arnoldas Šneideris ir grupės „Inreal“ investicijų bei analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Daugiausia blokinių ir mūrinių pastatų
Kaip teigia grupės „Inreal“ specialistas T. S. Kvainickas, iki 1950-ųjų Lietuvoje daugiausia buvo statoma medinių ir mūrinių namų. Skaičiuojama, kad nuo 1960-ųjų medinukai tampa nebepopuliarūs, o iki pat Nepriklausomybės šalyje daugiabučiai dažniausiai statomi iš gelžbetonio bloko ir monolitinio betono. Šalia šių dviejų daugiabučių rūšių kilo ir mūriniai pastatai.
„Inreal“ specialistą papildo A. Šneideris ir paaiškina, jog mūriniai daugiabučiai dažniausiai būdavo statomi keturių penkių aukštų, kartais - dešimties dvylikos. Blokiniai buvo statyti dar aukštesni, o monolitiniai - patys aukščiausi. Pavyzdžiui, sako A. Šneideris, dar ir dabar Lazdynuose galime pamatyti šešiolikos aukštų monolitinių daugiabučių.
Remiantis Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiausia stovi mūrinės statybos daugiabučių - jų yra apie 22 tūkst. Blokinių - apie 7,5 tūkst., medinių - apie 6 tūkst. ir beveik 2 tūkst. daugiabučių, pastatytų iš blokelių. Vis tik pačiame Vilniaus mieste daugiabučių pasiskirstymas kiek kitoks nei visoje Lietuvoje.
Sostinėje skaičiuojama daugiau blokinės (stambiaplokštės) statybos namų, nes, pasak T. S. Kvainicko, sovietmečiu tokių daugiabučių plėtra buvo didelė. Kita vertus, pastatų kiekis nelygus butų skaičiui. Štai nors Lietuvoje daugiausia stovi mūrinių daugiabučių, butų skaičius juose ir blokiniuose daugiabučiuose labai panašus.
Tokia situacija susiklostė dėl to, sako T. S. Kvainickas, jog mūriniai pastatai dažnai statyti mažaaukščiai. Specialistas papildo, jog bėgant metams keičiasi ir daugiabučių namų statyba. Dabar, sako pašnekovas, galima rasti ir tokių naujos statybos daugiabučių, kuriuose panaudojamos visos prieš tai išvardintos technologijos.
Pagrindiniai daugiabučių tipų skirtumai
Apibendrinant, galima išskirti pagrindinius skirtumus tarp skirtingų tipų daugiabučių:
- Mūriniai daugiabučiai: Dažniausiai 4-5 aukštų, kartais iki 12 aukštų.
- Blokiniai daugiabučiai: Aukštesni už mūrinius.
- Monolitiniai daugiabučiai: Patys aukščiausi, pavyzdžiui, Lazdynuose galima rasti 16 aukštų pastatų.
Štai lentelė, kurioje pateikiami apytiksliai duomenys apie skirtingų tipų daugiabučių skaičių Lietuvoje:
| Daugiabučio tipas | Apytikslis skaičius Lietuvoje |
|---|---|
| Mūriniai | ~22 000 |
| Blokiniai | ~7 500 |
| Mediniai | ~6 000 |
| Iš blokelių | ~2 000 |
Pelėsis, drėgmė ir kaimynų garsai
Delfi pasidomėjo, kokią žinutę potencialiam buto pirkėjui turėtų siųsti informacija apie daugiabučio statybą. Pasak A. Šneiderio, pagrindinis niuansas, kurį turėtų žinoti pirkėjai, yra garso daugiabučiuose pralaidumas. Kaip teigia pašnekovas, prasčiausia garso izoliacija yra blokiniuose daugiabučiuose, kadangi juose panaudotos ganėtinai plonos konstrukcijos.
Dėl šios priežasties, komentuoja A. Šneideris, blokinių daugiabučių gyventojai girdi kaimynų skleidžiamus garsus. Pašnekovas papildo, kad tiek mūriniuose, tiek monolitiniuose daugiabučiuose garso izoliacija yra geresnė, mat minėtuose pastatuose naudojamos geriau garsą sulaikančios medžiagos.
Kita vertus, visi senos statybos daugiabučiai, nepaisant to, iš kokios medžiagos jie pastatyti, turi sandarumo problemą. „Senuose daugiabučiuose niekada neturėsime sandarumo. O jeigu padarysim sandarumą, butai supelys, čia didžiausia problema ir buvo visuose daugiabučiuose, nesvarbu, jie mūriniai ar stambiaplokščiai“, - komentuoja A. Šneideris.
Jis papildo, kad tuo metu, kai senos statybos daugiabučiuose buvo pradėti įstatyti plastikiniai langai, gyventojai ėmė skųstis butuose atsiradusiu pelėsiu ir drėgme. Pašnekovo teigimu, kitaip ir negali būti - mat minėtuose daugiabučiuose trūksta ventiliacijos.
„Pagalvokite - kambarys uždarytas, pristatyta augalų, ir langas uždarytas taip, kad nėra jokios ventiliacijos, tai kur drėgmei dingti? Jei nevėdinam, atsiranda skundų, kad drėgna. O jeigu atsiranda drėgmė, tada ir temperatūros pojūtis visai kitas“, - komentuoja pašnekovas.
Greičiausia - blokinių namų statyba
Toliau A. Šneideris paaiškina, kuo skiriasi blokinių, mūrinių ir monolitinių daugiabučių statybos ypatumai. Pasak specialisto, mūriniai daugiabučiai statomi iš plytų, blokelių, o vienu metu minėtų daugiabučių statybai buvo naudojami ir stambesni mūro blokai. Tokių namų pavyzdžių iki šiol yra likę Antakalnyje.
„Mūras labai imlus darbo sąnaudoms ir žmonėms - statybose reikalingi mūrininkai, reikia nuolatos maišyti skiedinį, tai ilgas procesas“, - mūrinių daugiabučių statybą komentuoja A. Šneideris.
Priešingai nei mūriniai daugiabučiai, blokiniai pastatomi gerokai greičiau. Anot pašnekovo, visi tokių daugiabučių statybiniai elementai pagaminami gamykloje, o statybų aikštelėje tik surenkami. Specialisto teigimu, vieną penkių aukštų blokinį daugiabutį gali sumontuoti penki žmonės, todėl darbo sąnaudos tokiam darbui žymiai mažesnės nei mūrinio namo statybai.
Pašnekovas papildo, kad stambiaplokščių namų blokus galima gaminti iškart su daline apdaila, išvedžiotomis instaliacijomis. Taip pat, sako A. Šneideris, stambiaplokščių daugiabučių statybai įtakos neturi ir oro sąlygos, kadangi statybiniai elementai gaminami gamykloje, o ne statybų aikštelėje.
Pasak A. Šneiderio, monolitiniai daugiabučiai yra patys standžiausi pastatai, tačiau tokių namų statybos - labai ilgos. Kaip teigia specialistas, pastačius vieną monolitinio namo aukštą, jis turi kietėti mažiausiai septynias paras, tokio namo negalima statyti šaltyje.
Kita vertus, jei monolitinių daugiabučių statyba yra gerokai ilgesnė nei blokinių, vis tik monolitiniai turi vieną didelį pranašumą. Anot A. Šneiderio, monolitiniuose daugiabučiuose esančius butus galima planuoti kiek laisviau nei tuos, kurie įrengti blokiniuose ir mūriniuose daugiabučiuose.
Pavyzdžiui, sako specialistas, monolitinių daugiabučių butuose svarbu nejudinti tik vonios ir virtuvės erdvių, o visa kita galima perplanuoti. „Vienas tokio namo gyventojas gali turėti keturis kambarius, o kitas - du, bet jie bus žymiai erdvesni“, - komentuoja A. Šneideris ir priduria, kad tiek blokiniuose, tiek mūriniuose daugiabučiuose drastiškų remonto darbų daryti nevalia - tokie darbai gali pakenkti visam namui.
Daugiabučių renovacijos kokybė
Apie 300 tūkst. vilniečių gyvena sovietmečiu statytuose namuose, o dalis jų - blokiniai, kurių būklė tik patenkinama. Tokiuose namuose gyvenantys žmonės gali jausti diskomfortą dėl drėgmės, skersvėjo, užuosti pelėsį.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje yra daugiau nei 7 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų, o iš jų daugiau kaip pusė statyti 1960-1993 metų laikotarpiu.
„Mūriniai namai, jei pastatyti ne iš raudonų molinių plytų, kurios yra prastos, yra tvarkingi. Monolitiniai namai taip pat geri, jeigu jų vidaus planas nėra daug keičiamas. Iš viso senuose daugiabučiuose įsikūrę apie pusė sostinės gyventojų - 300 tūkst. vilniečių, didžioji jų dalis - blokiniuose namuose.
„Didžiausios bėdos - tarpblokinių siūlių nesandarumas, sieninių plokščių supleišėjimas, išporėjimas, stogo dangos nesandarumas, vidaus inžinerinių tinklų - vidaus nuotekų, vandentiekio, šilumos tinklų - fizinis susidėvėjimas, inžinerinės įrangos, pavyzdžiui, liftų, nusidėvėjimas. Dėl šių priežasčių blokiniai namai yra energetiškai neefektyvūs - gyventojai suvartoja daug šilumos šaltuoju metų laiku, taip pat gali jausti diskomfortą dėl drėgmės, pastebėti skersvėjį, pelėsį“.
„Tinkamai prižiūrėtas blokinis namas gali stovėti ir ilgiau, o dauguma problemų yra apčiuopiamos ir pataisomos. Pavyzdžiui, visi taip bijo vadinamųjų siūlų ar mikroįtrūkimų blokiniuose namuose. Tačiau to galima išvengti apsaugant pastatą nuo atmosferos poveikio, korozijos. Aišku, labai padėtų šiltinimas. Jis apsaugotų siūles nuo drėgmės, korozijos, šalčio, lietaus.
Jai pritaria VGTU profesorius J. „Jeigu tinkamai prižiūrimos konstrukcijos, neperplanuojamos sienos, pastato medžiaga yra šimtametė. Betonas yra ilgaamžis, o stiprumo charakteristikomis niekuo nenusileidžia mūrui. Tačiau pastatą reikia prižiūrėti, reikia prižiūrėti sujungimo siūles, jas tvarkyti.
KTU mokslininkė J. Černeckienė išskiria, kad vienas didžiausių blokinių namų trūkumų - didelės šildymo sąskaitos ir išbalansuota šildymo sistema: „Daugelyje blokinių pastatų buvo įrengiamos vienvamzdės šildymo sistemos, taip taupant ir darbo sąnaudas, ir metalą. Tokioje šildymo sistemoje butai yra priklausomi vienas nuo kito. Jeigu viename aukšte šildymo įrenginys buvo ne visai legaliai pakeistas, tai dažniausiai išbalansuoja viso namo gyvenimą.
Anot jos, negalima išskirti, kuriais metais statyti blokiniai namai yra kokybiškesni: „Problema - ne amžius. Žinoma, vienas ar kitas pastatas gali būti pastatytas ne taip kokybiškai, bet tai labai individualūs atvejai. Nėra taip, kad kuriam nors laikotarpiui buvo būdingi nekokybiški pastatai. Visi jie buvo statomi laikantis statybos normų“.
Dar 2017-aisiais Maskva skelbė pradedanti 1950-1960 metais statytų blokinių namų griovimo programą. Ją įgyvendinant planuota nugriauti apie 8 tūkst. blokinių namų ir iškeldinti iki 1,6 mln.
Vilniaus meras R. „Pradėjome priekabiau tikrinti senų namų techninę būklę. Skambinama ir primenama tokių namų bendrijoms. Sakome - tvarkykitės. Tokiu atveju galiu garantuoti, kad miesto pinigų į beviltiškų namų palaikymą, kada žmonės jais patys nesirūpina, tikrai nedėsime. Ypač kai tie namai yra pastatyti blogai, netinkamoje vietoje, patys žmonės juos apleido. Ateis tas laikas, kai pasirūpinsime, kur tuos žmones laikinai apgyvendinti, o tuos namus reikės nugriauti ir statyti iš naujo, jie bus geresni. Yra tokių vietų, analizė yra daroma“, - akcentavo R.
VGTU profesorius J. „Juk tai privati žmogaus nuosavybė. Kitas klausimas - kur iškelti žmones? Juk senuose namuose daugiausia gyvena senyvo amžiaus žmonės. Jie neturi pinigų, o už likutinę buto vertę nieko nenusipirktų.
Nekilnojamojo turto ekspertas M. Mikočiūnas teigia, kad apie 70 proc. „Jei kalbėsime apie Vilnių, blokiniame name, priklausomai nuo buto dydžio, pigiausių butų kaina (neskaičiuojant bendrabutinių butų) prasideda vidutiniškai nuo 40-45 tūkst. eurų. Didžiausi keturių kambarių butai kainuoja apie 100-110 tūkst. eurų“.
NT bendrovės „Ober-haus“ 2021 metų balandžio duomenimis, gyvenamuosiuose rajonuose, senos statybos 2 kambarių buto blokiniame name kvadratinio metro kaina gali siekti nuo 1 260 iki 1 580 eurų.
Vis dėlto M. „Yra žmonių, kurie vengia nebūtinai senos statybos, bet vengia blokinių namų. Šie pastatai turi prastą šilumos izoliaciją ir ypač kenčia kampiniai, pirmo aukšto ir paskutinio aukšto butų gyventojai. Be to, neretai pasitaiko problemų dėl stogo ar pelėsio. Taip yra ne visada. Kai kurie pastatai tvarkingai prižiūrimi, pakeistas stogas, bet blokiniuose namuose problemų pasitaiko gana dažnai, todėl žmonės jų vengia“.
Nekilnojamojo turto ekspertas M. Mikočiūnas taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės, norintys blokiniame name įsigyti būstą, turi pagalvoti ir apie didesnį nei 15 proc. „Banko kreditavimo sąlygos norint įsigyti butą blokiniame name yra truputį prastesnės: naujos statybos būstui pradinis įnašas yra 15 proc., o senos - 20-25 proc. Tačiau tai priklauso ir nuo besiskolinančio žmogaus kreditingumo“.
„Teikdami būsto paskolą visų pirma vertiname individualias kliento galimybes ją grąžinti. Jeigu kliento finansinė padėtis atitinka reikalavimus, tuomet žiūrime ir į jo įkeičiamą turtą. Jis turėtų būti priimtinas kaip būsto paskolos grąžinimo užtikrinimo objektas, t. y. skirtas gyventi, priimtinos būklės (arba klientas turi turėti aiškų planą, kaip tą būklę pagerins) ir pakankamai likvidus. Tad puikios būklės butas senos statybos name likvidžioje vietoje lygiai taip pat užtikrina paskolos gavimą kaip ir naujos statybos butas toje pačioje vietovėje“.
„Visais atvejais kliento pajamos turi būti pakankamos, visų kliento turimų įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. jo mėnesinių pajamų, maksimalus paskolos laikotarpis negali viršyti 30 metų ir klientas privalo būti sukaupęs ne mažesnį nei 15 proc. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį, kad tam tikrais atvejais bankui įvertinus perkamo būsto likvidumą gali būti prašoma ir didesnio pradinio įnašo, tai gali galioti ir senesnės statybos būstui“.
tags: #blokiniai #ar #plytu #daugiabuciai #geresni