Botanikos sodai - tai unikalios erdvės, kuriose augalai ir žmonės yra glaudžiai susiję. Šie sodai ne tik puoselėja gamtos grožį, bet ir atlieka svarbų vaidmenį mokslo, švietimo ir kultūros srityse. Lietuvoje botanikos sodų istorija siekia XVIII amžių, o šiandien jie yra svarbi šalies gamtos ir kultūros paveldo dalis.
Šiame straipsnyje apžvelgsime dviejų žymiausių Lietuvos botanikos sodų - Vilniaus universiteto (VU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) - istoriją, jų įkūrimą, raidą ir indėlį į Lietuvos botanikos mokslą bei visuomenę.
Vilniaus universiteto Botanikos sodas
Vilniaus universiteto Botanikos sodas - vienas seniausių Lietuvoje, įkurtas 1781 metais. Jo istoriją galima suskirstyti į kelis etapus:
- Medicinos kolegijos kiemelyje (1781-1799 m.): Pirmieji žingsniai žengti Medicinos kolegijos kiemelyje (dab. Pilies g. 22). 1782 m. prancūzų botanikas ir medikas Jeanas Emmanuelis Gilibert’as kolegijos kieme įkūrė Vilniaus universiteto Botanikos sodą ir oranžeriją.
Vilniaus universiteto botanikos sodas Pilies gatvėje
- Suklestėjimas Sereikiškėse (1799-1842 m.): 1799 m. sodas perkeltas į Sereikiškes Stanislovo Bonifaco Jundzilo iniciatyva.
- Pertrauka ir atkūrimas Vingyje (1919-1974 m.): Po beveik 77 metų pertraukos, 1919 m. sodas atkurtas Vingyje. 1919 metų pradžioje kartu su Stepono Batoro universiteto (SBU) atkūrimo planais buvo svarstomas ir botanikos sodo klausimas. Prof. Piotras Višnievskis atkreipė dėmesį į Vingio palivarką. Tinkamiausia vieta - 2 ha teritorija, atskirta nuo Neries upės aukšta mūro tvora.
VU botanikos sodas Vingyje 1930 m.
- Sodas Kairėnuose (nuo 1974 m.): Nuo 1974 m. VU Botanikos sodas įsikūrė Kairėnuose. Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairėnuose yra įsikūręs senojo Kairėnų dvaro teritorijoje, kurioje išlikę istoriniai statiniai yra patyrę ne vieną virsmą.
VU Botanikos sodas buvo dviejų katedrų - Bendrosios botanikos bei Augalų sistematikos ir geografijos - „kūdikis“. Šį sodą kūrė prof. Piotras Višnievskis (Piotr Wiśniewski), prof. Jozefas Tšebinskis (Jozef Trzebinski), prof. Francišekas Ksaveras Skupenskis (Franciszek Xawery Skupenski), Konstantinas Prošinskis (Konstantin Proszyński), Andžejus Michalskis (Andrzej Michalski), Jakūbas Movšovičius (Jakub Mowczowicz) ir kt.
Sodo misija, prof. J. Tšebinskio nuomone, buvo sukaupti kuo daugiau Vilniaus ir Naugarduko regionams svarbių ir būdingų augalų, atvirame grunte ir šiltnamiuose auginti kitų egzotinių kraštų augalus, reikalingus botanikos studijoms ir moksliniams tyrimams. Tokį pasirinkimą lėmė galimybė už gana kuklias lėšas, kurios skirtos sodui, sukaupti ir eksponuoti įdomias kolekcijas.
1919 metais startavęs tuščioje vietoje, botanikos sodas iki 1939-ųjų sutvirtėjo ir, kad ir labai sunkiomis sąlygomis, vykdė visas universitetų sodams būdingas funkcijas: sukaupta apie 2800 vardų augalų kolekcija, jie eksponuojami specializuotuose skyriuose, pastatyti šiltnamiai, kuriuose buvo apie 300 vardų augalų; leistas sėklų mainų katalogas, keistasi jomis su kitų šalių botanikos sodais. Sode surinkta medžiaga naudota moksliniams tyrimams, kolekcijose buvo atliekami stebėjimai. Kolekcijomis pasinaudojo apie 2000 biologijos ir žemės ūkio specialybių studentų.
Šiandien VU Botanikos sodas Kairėnuose yra svarbus mokslo, švietimo ir kultūros centras, kuriame lankytojai gali susipažinti su įvairių pasaulio regionų augalija, dalyvauti edukacinėse programose ir mėgautis gamtos grožiu.
Žaliasis pastatas VU botanikos sode Kairėnuose
Vienas iš naujausių ir įdomiausių VU Botanikos sodo Kairėnuose objektų - Žaliasis pastatas. Anot architekto R. Paleko, siekis nuo pat pradžių buvo aiškus - namas turi tapti žaliuojančiu pastatu su eksploatuojamu stogu, kaip nauja viešąja erdve sodo lankytojams. Tam ant pastato buvo sumontuotos 196 žaliosios kolonos, užpildytos žemėmis ir apsodintos lietuviškų pievų augalais. Virš oranžerijos įkurdinta ekspozicijų ir edukacijos erdvė, o kylant aukštyn lankytojas pasiekia eksploatuojamą pastato stogą, nuo kurio atsiveria sodo panorama.
Žaliasis pastatas VU botanikos sode Kairėnuose
Rekonstrukcijos projekto autoriai išsikėlė tikslą sukurti pastatą-augalą, kuris būtų ne tik inovatyvus, bet ir įsilietų į žalią sodo erdvę, o jo architektūra taptų čia vykdomos veiklos natūraliu tęsiniu ir neatskiriama dalimi.
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas
VDU botanikos sodas, šiais metais minintis 100 metų jubiliejų, buvo įkurtas Aukštosios Fredos dvaro parko teritorijoje. Dvaras priklausė žymiam 1831 m. sukilimo brigados generolui Juozui Godlevskiui. Jo mylėtas peizažinis parkas buvo nuostabaus grožio. Dvarą puošė išskirtiniai J ir G formos tvenkiniai, simbolizavę šeimininko inicialus. Nors tvenkinių forma jau vos matoma, jie ir dabar teliūskuoja botanikos sodo teritorijoje.
VDU botanikos sode formuojama, tiriama, saugoma ir kaupiama daugybė egzotiškų ir lietuviškų augalų rūšių. Sodo darbuotojai daug dėmesio skiria ekologijai bei edukacijai - lankytojai čia laukiami kiekvieną dieną. Organizuojamos ekskursijos, renginiai, parodos, mugės ir net teikiamos konsultacijos. Pastaraisiais metais sodas tapo unikalia kultūrine erdve: čia vyksta Užgavėnės, Aleksoto šventė „Augalų žavadienis“, „Kvapų naktis“, įvairūs koncertai ir kūrybinės dirbtuvės.
Šiais laikais botanikos sode yra ką išvysti net ir šaltuoju metų laiku. VDU botanikos sodo oranžerija - didžiausia Lietuvoje, vien čia žaliuoja virš 1000 augalų rūšių, įrengti vandens telkiniai! Oranžerija išskirta į skyrius, kuriuose galima išvysti augalų kolekcijas, priklausančias skirtingoms klimato zonoms. Lankytojų laukia vėsiųjų paatogrąžių, šiltųjų paatogrąžių, atogrąžų miškų, atogrąžų, drėgnųjų atogrąžų, dykumų ir pusdykumių skyriai. Oranžerijose auga neįtikėtina augalų įvairovė: nuo aukštaūgių palmių ir avokado medžių iki kvapiosios vanilės, japoninio pipiro bei galybės kaktusų.
Bene romantiškiausias ir įspūdingiausias - VDU botanikos sodo rožynas. Tai gausiausia rožių kolekcija Lietuvoje: čia auga daugiau nei 4000 krūmų, kuriuose slepiasi net apie 1500 skirtingų veislių. Botanikos sodo darbuotojų noras - lankytojams parodyti ne tik dažnai matomų komercinių rožių atstoves, bet ir retai sutinkamus hibridus bei istorines rožių veisles.
VDU botanikos sodo rožynas
Botanikos sode rasite ir kitų ne mažiau žavių bei įdomių augalų kolekcijų. Sumedėjusių augalų kolekcija siūlo tikrą įvairovę: puošnius rododendrų žiedus, didelę retų klevų kolekciją, B. Galdikas ąžuolų giraitę, magnolijų sodus.
VDU botanikos sodas gali didžiuotis seniausiomis ir didžiausiomis Lietuvoje augančiomis tikrosiomis metasekvojomis. „Jos išaugintos iš sėjinukų, kuriuos žymus miškininkas ir dendrologas L. Čibiras 1959 m. parvežė į Lietuvą iš Sočio dendrariumo“, - sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.
Iš tiesų, čia žaliuoja ir dr. Stasio Gudanavičiaus sukurtų paprastojo apynio veislių apyniai: „Fredos taurieji“, „Fredos derlingieji“, „Kauno ankstyvieji“, „Kauno gražieji“ ir „Raudoniai“.
Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas - neįtikėtina įvairove alsuojantis gamtos kampelis Aleksote. Jo turtinga istorija ir žaliuoti nenustojantys augalai kviečia lankytis visus metus ir žada linksmas pramogas bei šventes, kultūrinius renginius, įdomias edukacijas ir, žinoma, puotą akims.
Kauno VDU Botanikos sodas ~ Savanoriavimas oranžerijoje
Botanikos sodų palyginimas
Ši lentelė apibendrina pagrindinius VU ir VDU botanikos sodų bruožus:
| Savybė | Vilniaus universiteto Botanikos sodas | Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas |
|---|---|---|
| Įkūrimo data | 1781 m. | 1923 m. |
| Vieta | Kairėnai, Vilnius | Aukštoji Freda, Kaunas |
| Žymūs objektai | Žaliasis pastatas, dvaro teritorija | Didžiausia oranžerija Lietuvoje, rožynas |
| Ypatybės | Seniausias botanikos sodas Lietuvoje, turtinga istorija | Didelė augalų įvairovė, ekologinis ir edukacinis dėmesys |