Vaikystė yra lemiamas laikotarpis, turintis didelę įtaką tolesniam žmogaus gyvenimui. Šiuo metu formuojasi asmenybė, pasaulėžiūra ir vertybės. Vaikas sugeria visą informaciją iš aplinkos, todėl auklėjimas vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį jo psichikos vystymesi. Šiame straipsnyje aptarsime auklėjimo svarbą, šeimos ir aplinkos įtaką jam bei pasekmes vaikams, augantiems nepalankioje aplinkoje, taip pat vaikų, turinčių elgesio sutrikimų, ugdymo ypatumus.
Auklėjimo Metodų Įtaka Vaiko Gerovei
Įvairūs auklėjimo metodai ir bendravimo stiliai daro didelę įtaką vaiko psichikos raidai. Mokslininkai ir specialistai teigia, kad meile, parama ir pasitikėjimu grįstas auklėjimas yra palankiausias vaiko emocinei gerovei ir sėkmingai ateičiai.
Kobės universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriame apklausė 5 tūkstančius moterų bei vyrų apie jų santykius su tėvais vaikystėje ir taikytus auklėjimo metodus. Tyrimas išskyrė penkis pagrindinius auklėjimo stilius:
- Remiamasi meile ir palaikymu: Tėvai daug laiko praleidžia su vaiku, pasitiki juo, domisi jo gyvenimu.
- Griežtas auklėjimas: Vaikas pats nieko nesprendžia, juo nepasitikima, nuomonės neklausiama, nustatytos griežtos taisyklės, dažnai baudžiama.
- Remiasi pasitikėjimu: Nebaudžiama, tėvai ir vaikas pakankamai daug laiko būna kartu.
- Visiška laisvė: Ir tėvai, ir vaikas gyvena skirtingus gyvenimus, labai mažai leidžia laiko kartu.
- Autoritarinis metodas: Vaikas nelabai mylimas, dažnai baudžiamas, juo nepasitikima.
Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės, kurių auklėjimas rėmėsi meile ir palaikymu, geriau sekasi darbe, jiems mokamas didesnis atlyginimas ir jie jaučiasi laimingesni už tuos, kurie buvo auklėti kitais metodais. Meile ir parama grįstas laisvas auklėjimas teigiamai veikia vaikų ateitį - suaugę jie jaučiasi laimingi bei lydimi sėkmės.
Šeimos Įtaka Vaiko Auklėjimui
Šeima yra pirmoji ir svarbiausia vaiko socializacijos institucija. Joje vaikas mokosi bendrauti, pažinti pasaulį, perima vertybes ir normas. Šeimos atmosfera, tarpusavio santykiai, auklėjimo stilius - visa tai daro didžiulę įtaką vaiko psichikos vystymuisi.
Auklėjimo stilius - tai tėvų elgesio būdas, bendraujant su vaiku:
- Autoritarinis: griežtos taisyklės, reikalavimai, kontrolė, mažai šilumos ir palaikymo.
- Autoritetingas: aiškios taisyklės ir ribos, bet kartu daug šilumos, palaikymo, supratimo.
- Permisinis: mažai taisyklių ir ribų, daug šilumos ir palaikymo, leidžiama viskas.
- Atsainus: mažai taisyklių ir ribų, mažai šilumos ir palaikymo, vaikas paliekamas pats sau.
Auklėjimo Stilių Poveikis Vaikams
Kiekvienas auklėjimo stilius skirtingai veikia vaiko psichiką:
- Autoritarinis: vaikai dažnai būna paklusnūs, bet nelaimingi, nerimastingi, nepasitikintys savimi, linkę į depresiją.
- Autoritetingas: vaikai būna savarankiški, pasitikintys savimi, draugiški, gerai jaučiasi emociškai.
- Permisinis: vaikai būna impulsyvūs, sunkiai kontroliuoja savo elgesį, negerbia autoritetų, dažnai būna nelaimingi.
- Atsainus: vaikai jaučiasi atstumti, nesaugūs, turi problemų su savikontrole, dažnai būna linkę į žalingus įpročius.
Aktyvumo Ir Dėmesio Sutrikimas (ADS) Ir Jo Įtaka Vaikams
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse). Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems.
Kaip padėti vaikui, turinčiam aktyvumo ir dėmesio sutrikimą
Pozityvus Požiūris ir Atsparumo Ugdymas
Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.
Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas. Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.
Pagalba Vaikams Su ADS Mokykloje
Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo.
Kaip padėti:
- Skaidykite informaciją.
- Leiskite daryti pertraukas.
- Koreguokite aplinką.
- Darykite patikslinimus.
- Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį.
Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.
Kaip padėti:
- Stebėkite, kas blogina situaciją.
- Įtraukite fizinį aktyvumą.
- Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties.
- Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.
Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.
Kaip padėti:
- Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį.
- Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje.
- Imkitės prevencijos.
Emocinė Disreguliacija Ir Jos Įtaka Vaikams
Vaikų emocinė disreguliacija yra problema, kuri trukdo tinkamai valdyti emocijas ir reaguoti į išgyvenimus. Šiai būklei būdingi dažni pykčio protrūkiai, stiprios emocinės reakcijos ir sunkumai nusiraminti. Dėl to vaikai gali tapti užsisklendę, nesilaikyti reikalavimų ir patirti socialinių sunkumų. Rizikos veiksniai, tokie kaip nepalankios vaikystės patirtys ar nenuoseklus auklėjimas, prisideda prie šių problemų, tačiau ankstyvos intervencijos gali padėti jas sušvelninti.
Emocinės Disreguliacijos Priežastys Ir Pasireiškimai
Emocinė disreguliacija - tai prastai kontroliuojamos emocinės reakcijos, neatitinkančios socialinėje aplinkoje priimtino elgesio.
Nepaklusnumas ir nesilaikymas:
Nepaklusnumas ir nesilaikymas yra reikšmingi būsimo opozicinio iššaukiančio sutrikimo (ODD) ar elgesio sutrikimo (CD) rodikliai. Šie sunkumai gali neigiamai paveikti santykius šeimoje ir mokymosi rezultatus. Supratimas apie vaiko emocijų raišką ir emocijų reguliavimą padeda spręsti konfliktus bei didina jų gebėjimą prisitaikyti prie socialinių situacijų.
Socialinis uždarumas:
Socialinis uždarumas, susijęs su emocinės reguliacijos sutrikimais, gali reikšmingai paveikti vaiko raidą ir gerovę. Ankstyva nepalanki vaikystės patirtis, tokia kaip netinkamas elgesys ar emocinė nepriežiūra, gali sutrikdyti emocijų reguliaciją, sukelti internalizacijos problemas, pavyzdžiui, nerimą ar depresiją. Siekiant skatinti sveiką socialinę ir emocinę raidą, svarbu mokyti vaikus atpažinti, įvardyti ir valdyti stiprias emocijas.
Agresija ir impulsyvumas:
Agresija ir impulsyvumas, dažnai susiję su emocinės reguliacijos sutrikimais, daro didelę įtaką vaikų elgesiui. Emocinė disreguliacija sieja stresą su agresija - vaikai, kurie pernelyg stipriai reaguoja į emocinius dirgiklius, dažnai negali valdyti nusivylimo, o tai lemia kraštutinius emocinius protrūkius. Impulsyvumas ir prasti savireguliacijos įgūdžiai dar labiau apsunkina situaciją, prisidedant prie dirglumo ir agresyvaus elgesio.
Emocinės Disreguliacijos Gydymas Ir Prevencija
Vaikų emocinės reguliacijos sutrikimų gydymas reikalauja visapusiško požiūrio, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir sunkumų priežastis. Šeimos parama - tėvystės kursai, nuosekli kasdienė rutina ir struktūruota aplinka - taip pat prisideda prie vaiko gerovės.
Emocinės disreguliacijos sutrikimai dažnai yra elgesio, socialinių ir psichikos sveikatos problemų pagrindas. Emocinės disreguliacijos sutrikimai pasireiškia 3-20 % vaikų, o dažniausiai - nuo 6,6 % iki 11,26 %, priklausomai nuo amžiaus. Ankstyva intervencija padeda spręsti problemas dar vaikystėje ir užkerta kelią rimtesniems emociniams bei elgesio sunkumams.
Sveika emocinė reguliacija apima emocijų atpažinimą, tinkamą išraišką ir ryšį su kūno pojūčiais. Vaikams su reguliacijos sunkumais naudinga bendra reguliacija ir saugi emocijų raiška. Globėjai turėtų skatinti emocijų supratimą nuo kūdikystės - kalbėti apie jausmus, aptarti emocijas knygose ir filmukuose.
Emocinės Disreguliacijos Ir Kitų Sutrikimų Sąsajos
Emocinė disreguliacija nėra atskiras psichikos sutrikimas, o simptomas, būdingas įvairioms būklėms. Suaugusiesiems emocinė disreguliacija pasireiškia intensyviomis emocijomis, impulsyvumu ir nuotaikų kaita. Emocinė disreguliacija yra simptomas, o nuotaikos sutrikimai, tokie kaip depresija ar bipolinis sutrikimas, yra specifinės diagnozės su aiškiais kriterijais.
Vaistai, pavyzdžiui, stimuliatoriai ADHD simptomams gydyti, antidepresantai ar nuotaikos stabilizatoriai, gali būti veiksmingi. Tėvystės stiliai labai veikia vaikų emocinį reguliavimą. Autoritetingas auklėjimas, kuris derina šilumą su aiškiomis ribomis, skatina sveiką emocijų valdymą. Priešingai, autoritarinis ar pernelyg atlaidus auklėjimas gali padidinti emocinės disreguliacijos riziką.
Šeimos Skyrybų Poveikis Vaiko Psichinei Sveikatai
Skyrybos yra ne tik viena skaudžiausių patirčių gyvenime (antra po sutuoktinio mirties), bet ir stipriai paveikianti vaiko psichinę būklę. Skyrybos vaikui nėra staiga įvykęs faktas, o ilgas, besitęsiantis procesas. Svarbiausią vaidmenį čia atlieka artimųjų ir specialistų tikslios žinios, tinkama pagalba. Ir tėvas, ir motina yra svarbūs darniam vaiko psichologiniam vystymuisi.
Lietuvoje skyrybų rodikliai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. 2015 metais Lietuvoje buvo 3,2 iš 1 tūkst. išsiskyrusių asmenų. Vertinant santuokų ir ištuokų santykį, šiuo metu 100 santuokų Lietuvoje tenka 65 skyrybos. Taigi kasmet apie 10-16 tūkst. vaikų paliečia tėvų skyrybos.
Skyrybų Sukeliami Sunkumai
Skyrybos vaikui yra susijusios su neigiamais padariniais:
- Stebimi miego, maitinimosi pokyčiai.
- Padidėjęs nerimas, įvairios baimės.
- Mokyklinio amžiaus vaikams kyla mokymosi sunkumų.
- Pablogėja santykiai su bendraamžiais.
- Dažnesnis vienatvės jausmas, nuotaikos svyravimai.
- Elgesio problemos, žema savivertė.
- Padažnėjęs piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis.
- Kokybiniai socialinių santykių pokyčiai.
- Didesnis ateities santuokos nestabilumas.
Simptomų ryškumas priklauso nuo apsauginių veiksnių, tokių kaip santuokos konfliktiškumo lygis, tėvų komunikacija, specialistų konsultacijos, tarpusavio palaikymo grupės.
Skyrybų Etapai
Išskiriami 3 skyrybų proceso etapai:
- Pirmasis etapas: Prasideda, kai galutinai nusprendžiama skirtis, iki 2 metų po skyrybų. Tuo metu tėvai išgyvena psichologinę krizę, todėl pašlyja santykiai su vaikais, jie dažniau turi elgesio problemų. Vaikams tuo metu sunkiausia būna pati skyrybų žinia ir vieno iš tėvų pasitraukimas iš namų.
- Antrasis etapas: Pratinamasi prie pakitusių santykių su tėvais, prie galimų naujų tėvų partnerių.
Vaiko Amžiaus Įtaka Skyrybų Poveikiui
Svarbus aspektas nagrinėjant skyrybų poveikį yra vaiko amžius: kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau suvokti tėvų ir savo vaidmenį.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai: Dažniau reaguoja regresuodami į ankstesnę raidos fazę, taip pat sutrinka miegas, dažnesni pykčio proveržiai, pasireiškia stipresnis atsiskyrimo nerimas.
- 9-12 metų vaikai: Dažnai pradeda pykti ant vieno ar abiejų tėvų, prastėja mokymosi rezultatai, dėl tėvų skyrybų jie linkę kaltinti save.
- Paaugliai: Jaučiasi vieniši, liūdni, nesaugūs, prastėja mokymosi rezultatai, gali padidėti nusikalstamumo rizika. Tiesa, paaugliai jau turi ir didesnes galimybes įveikti skyrybų sukeltus sunkumus, adaptuotis prie pakitusios situacijos.
Apibendrinant svarbu paminėti bendrą tendenciją: kuo mažesnis yra vaikas, tuo padariniai jo psichinei sveikatai yra žalingesni.
Pagalbos Principai Vaikams Išgyvenantiems Skyrybas
Rekomenduotina, kad tėvai apie skyrybas praneštų tada, kai tvirtai apsisprendžia skirtis. Svarbu vaikus informuoti apie pokyčius iš anksto, ypač jei keičiama gyvenamoji vieta, darželis ar mokykla. Tai pranešti ir aptarti turėtų abu tėvai.
- Abu tėvai vaikui suprantama kalba turėtų paaiškinti, kokios priežastys lėmė jų sprendimą. Leisti vaikui klausti ir išsakyti savo nerimą, pagal galimybes atsakyti į vaiko klausimus.
- Ir tėvas, ir motina turi patvirtinti, kad skyrybos yra galutinis sprendimas, tačiau patikinti, kad, nors tėvai ir skiriasi, jie vaiką myli kaip ir anksčiau.
- Vaiko tėvams žinotina, kad jokiu būdu neleistina vaiko įtraukti į konfliktą ir kito sutuoktinio kaltinimą. Tokiu atveju vaiko psichologinė būklė labai pablogėja.
- Skatinti, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos aiškiems periodiniams susitikimams su tėvu, su kuriuo negyvenama nuolat. Vaiko psichinei sveikatai nepakeičiamą įtaką turi bendravimas su abiem tėvais, išskyrus išskirtines situacijas, tokias kaip įrodytas fizinis ar seksualinis smurtas.
- Abiem tėvams reikėtų vengti nepalankiai ar įžeidžiančiai atsiliepti apie buvusį sutuoktinį. Susitikimai turėtų būti organizuojami reguliariai, visoms pusėms žinomu metu. Vaikams, ypač jaunesnio amžiaus, rutina yra saugumą teikiantis dalykas.
- Grupių išsiskyrusiems tėvams lankymas, terapinių grupių vaikams ir paaugliams lankymas skyrybų krizei įveikti.
- Prireikus - individuali palaikomoji psichoterapija.
Vaikams, patiriantiems ar patyrusiems skyrybas, reikalinga vaikų psichologo, o kartais ir vaikų psichiatro pagalba.
Bausmės Ir Tinkamo Elgesio Skatinimas
Vaiko auklėjimo procesas labai sudėtingas tėvų uždavinys, reikalaujantis didelės meilės, kantrybės, žinių, kūrybiškumo, laiko ir pastangų. Deja, tėvai dažnai praranda kantrybę ir vaiko elgesiui pradeda vadovauti naudodami fizines bausmes, o dažniausiai bardami, gėdindami, skaudžiai kritikuodami, įžeidinėdami vaiko asmenybę: „koks tu bailys”, „tu nieko pats nemoki padaryti”, „tu niekam tikęs”, „koks tu tinginys”, „tu toks verksnys, koks iš tavęs bus vyras” ir kt. Nuolatinis vaiko kritikavimas, menkinimas, pažeminimas, pajuoka gali sukelti dar sunkesnes pasekmes visam gyvenimui, nei fizinės bausmės.
Bausmės sukelia vaikams įvairias baimes (tėvų, mokytojų, kitų autoritetų ir kt.), menkavertiškumo jausmą, savęs nuvertinimą, nepasitikėjimą savimi ir kitais, sukelia pasipriešinimą, pyktį, agresiją, keršto siekimą, neteisingumo jausmo išgyvenimą, nusivylimą, vaikas pasijunta atstumtas, nemylimas. Bausmės mokina, kad galima bausti (mušti, kritikuoti) mylimus žmones („tėtis tave muša, nes myli tave ir linki gero” - tėvai paaiškina nubaustam vaikui). Kaip jūs pasijaustumėte, jeigu jums suklydus ar netinkamai pasielgus vyras ar žmona suduotų jums antausį ar pradėtų jus kritikuoti, menkinti?
Žinoma, kartais tenka nubausti vaiką, bet tos bausmės turi būti retos ir teisingos, padedančios vaikui suprasti savo elgesį ir kažką išmokti. Teisingas bausmes vadinu vadovavimu elgesiui be fizinių bausmių ir kritikos.
Tinkamo elgesio formavimo būdai:
- Tinkamo elgesio modeliavimas (tai yra pastebėti ir suteikti dėmesio, kai vaikas elgiasi tinkamai: padrąsinimai, pagyrimai, pozityvūs paskatinimai, taip pat susitarimai, tinkamo elgesio lentelė, apdovanojimai už tinkamą elgesį ir kt,)
- Netinkamo elgesio ignoravimas. Kartais veiksminga tiesiog nekreipti dėmesio į netinkamą vaiko elgesį. Vaikai dažnai elgiasi netinkamai todėl, kad tėvai suteikia jiems dėmesio, pastebi juos, kai jie elgiasi netinkamai. Vaikams geriau neigiamas tėvų dėmesys (draudimai, barimai, kritika), nei jokio.
- Loginių pasekmių principas (pvz. jeigu keturmetis užsispyrė rengtis naują šiltą paltuką, kai už lango 20 laipsnių šilumos ir jokiais būdais nepavyksta su juo susitarti kitaip, tuomet vaikas, išėjęs su paltuku pajustų logines savo elgesio pasekmes - tiesiog bus jam labai karšta ir pats grįš persirengti tinkamais rūbais.
- Taisyklės turi būti aiškios, nekintančios ir teisingos.
- Taisyklės turi atitikti vaiko amžių.
- Nuoseklus tėvų elgesys. Jeigu įvedėte kažkokią taisyklę, tai turite laikytis jos patys ir nenuolaidžiauti. Pvz. jeigu nusprendėte valgyti šeimoje prie stalo, tai negali būti jokių išimčių. Jeigu susitarėte su vaiku 1-2 mėn.
Klysti - žmogiška. Patyrus vaikui nesėkmę ar netinkamai jam pasielgus, daug lengviau pasiduoti momentinei nuotaikai ir išrėžti tokius epitetus, kaip „nevykėlis“, „žioplys“, „negeras berniukas“ ar „bloga mergaitė“. Tačiau lengviau bus aptarti nesėkmės priežastis ir susilaikyti nekritikavus, patiems tėvams įsisąmoninant, kad ...
Patarimai Tėvams
Artėjant Tarptautinei vaikų gynimo dienai, psichologai primena, kad tai puiki proga savo vaikams parodyti, jog jie yra mylimi. Pasak Vilniaus privačios gimnazijos psichologės Jolantos Karvelienės, kartu leidžiamas laikas padeda kurti vaikų ir tėvų emocinį ryšį. Dovana yra vienas iš būdų pasakyti, kaip stipriai vaikas yra mylimas.
Taisyklės yra būtinos. Nustačius taisykles, laikytis jų reikia nuosekliai. Jeigu įvesite taisyklę, o kitą dieną ją atšauksite, vaikas jausis nesaugiai, pasimetęs.
Atidžiai klausykitės, ką sako jūsų vaikas. Pokalbiai apie tai, kaip sekėsi darželyje ar mokykloje, žinoma, yra gerai, tačiau vien to nepakanka. Domėkitės vaiko jausmais.
Jei pasielgėte netinkamai ir sąžinė dėl to neduoda jums ramybės, pripažinkite savo klaidas, pasakykite, kad gailitės.
Jei žadate - laikykitės savo žodžio.
Jei nežinote, ką atsakyti, geriau patylėkite ir pamąstykite. Pažvelkite į pasaulį vaiko akimis.
Suderinkite auklėjimo principus - nekonkuruokite ir prie vaiko neabejokite vienas kito sprendimais. Vaikams reikia aiškumo ir saugumo, todėl svarbu, kad abu tėvai laikytųsi vieningos linijos ir gerbtų vienas kito autoritetą.
Nepamirškite savęs ir savo asmeninių poreikių! Jeigu vaiko priežiūra tampa labai sunkiu ir varginančiu darbu, o kantrybė pamažu senka ir jaučiatės vis irzlesni, skirkite šiek tiek laiko vien tik sau.
Šiuolaikiniai tėvai jaučiasi turintys vis mažiau įtakos savo vaikams. Kad vaikas pasiduotų auklėjimui, jis turi prisirišti prie savo auklėtojo, norėti su juo bendrauti ir suartėti. Auklėjimo paslaptis - ne tai, ką tėvai daro, o tai, ką jie reiškia savo vaikui.