Sviliai - kaimas Kėdainių rajone, turintis turtingą istoriją ir įdomius žmones. Šiame straipsnyje apžvelgsime Svilių praeitį, dabartį ir ateities perspektyvas, remiantis vietinių gyventojų atsiliepimais ir prisiminimais.
Kėdainių rajonas Lietuvos žemėlapyje
Svilių Istorija ir Prisiminimai
Ilgametė Svilių kaimo gyventoja Bronė Lukošienė pasakoja apie 1944 metais kaimelyje buvusią dvaro sodybą, kurioje gyveno gausi dvarininkų šeima, susilaukusi net vienuolikos atžalų. Ji sužinojo apie dvarininkų šeimą iš uošvienės pasakojimo. Vyro mama su uošviu tarnavo jų dvare pas tuo metu dvarininko pareigas ėjusį Vaidotą. Kiek buvo žinoma, dvaro pastatą pastatė Vaidoto tėvai. Tuomet vieno po kito susilaukė vienuolikos vaikų. Iš viso dvare jie augino septynias dukras ir keturis sūnus. Ir būtent tas, kuris čia iki 1944 metų pasiliko ir pas kurį uošviai dirbo, ir buvo Vaidotas, vėliau išsikėlęs gyventi į Vokietiją. Pagyvenęs ten, laimės iškeliavo ieškoti į Kanadą. Daugiau apie jį nieko ir nebesužinojome.
Tuo tarpu Vaidoto brolio iniciatyva mūsų šalyje buvo įvestas piniginis vienetas litas. O apie jį žinau tiek, kad tai buvo mokslui labai gabus vyrukas. Trisdešimt šešerių metų Kaune įsigijo namą ir apsigyveno su iš Krakių kilusia dantisto dukra. Susilaukė trijų vaikų. Savo laiku eksternu išlaikęs egzaminus, įstojo į aukštąją mokyklą. Baigęs ją Vaidoto brolis tapo Atkuriamojo Seimo nariu, iškėlęs klausimą dėl Lietuvos piniginio vieneto. Po dviejų dienų diskusijų šia tema buvo nuspręsta mūsų šalyje įvesti litą.
Anot Bronelės, didelė dvaro salė tapo puikia vieta, kurioje sviliečiai rinkdavosi pašokti. Prisimenu, kiekvieną šeštadienį, o dažniau sekmadienį, nes šeštadienį daug kas dirbdavo, dvaro salėje buvo organizuojami šokiai. Beveik visada į juos atvažiuodavo kavalierių ir iš kitų kaimų. Tik, pamenu, mūsiškiai tada nelabai patenkinti buvo dėl to, nes mes, kaimo panelės, su savais šokti tokiu atveju jau nebenorėdavome. Griebdavome už parankės kokį iš gretimo kaimo atvykusį.
Pasak senjoros, jaunystėje Sviliuose mažai ko trūko. Tai buvo ir skambiomis dainomis, ir įvairiausiomis dainingomis melodijomis apipintas kraštas. Labai jau smagus buvo tas mūsų jaunimas. Šiltais vasaros vakarais išėjus į kiemus iš visų pusių buvo girdėti skambios ir smagios bei nerūpestingos tuometinio jaunimo dainos. Ir ant suoliukų susėdę dainuodavome, ir ant Šušvės kranto susirinkę gražiais bei skambiais balsais dainas traukdavome. Perėję kaimą skersai išilgai apsisukdavome atgal ir vėl su daina pakeliui namo. Sviliai tais laikais buvo išties labai dainingas kraštas. Niekas nepykdavo, priešingai, vyresnio amžiaus žmonės, išgirdę mus dainuojančius, nieko nelaukę atsidarydavo langus ir prašydavo, kad dar užtrauktume kokią smagią dainelę.
Netrūko, anot Bronelės, Svilių kaime ir gražia tradicija tapusių bei metai iš metų organizuojamų kultūrinių renginių. Kiekvieną vasarą organizuodavome smagias gegužines, į kurias susirinkdavo begalė kaimo gyventojų. Žiemą buvo labai populiaru švęsti Tris karalius. Dabar Sviliuose Joninių šventės proga jau daug metų puoselėjama gražiausios sodybos rinkimo tradicija.
Vanda Burkienė - Dragūnaitė gimė 1931 metais netoli Svilių, Grūbiškio kaime. Baigusiai keturias klases, Vandai teko dirbti įvairius darbus kolūkio brigadoje. Susikūrus Svilių kolūkiui, Vanda tris kartus per dieną rankomis melžė 15 karvių. Kai kolūkis įsigijo melžimo aparatus, melžėjų darbas labai palengvėjo. Ištekėjo Vanda jauna. 2001 metais šeima nusipirko namą Svilių kaime, Grūbiškio kaime. Sodyba dabar nugriauta ir dėl to šiandiena močiutei Vandai skauda širdį. Jau 17 metų bus, kaip gyvenu Svilių kaime. Sūnus Mindaugas suremontavo namelį - viduje turiu dušą, tualetą, jis priperka visko ir parveža iš miesto. Parduotuvės kaime jau keletą metų kaip nebėra. Du kartus per savaitę atvažiuoja autoparduotuvė. Senolės kiemas ir terasa skendi gėlėse. „Sūnus Mindaugas tvarkingai nušienauja visą sodybą, o marti nuravi visus gėlynus.
Kai Sviliuose atidarė biblioteką, Vanda viena pirmųjų pradėjo joje lankytis ir skaityti knygas. „Dabar labai džiaugiuosi, kai bibliotekininkė iš Meilūnų užsuka su knygomis ir žurnalais į mano namus. Abi akys išoperuotos, tai vėl matau gerai. Tik ilgai skaityti jau nebegaliu, pavargstu. Tai aš po truputį pavartau naujausius žurnalus apie sodo augalus, o storesnę knygą skaitau visą mėnesį. Ji atvirai sako - kai sūnus Mindaugas taip uoliai rūpinasi, tai jokios ligos nebaisios.
Dabartinė Situacija Sviliuose
Visas Svilių kaimo seniūnaitės Ingos Gibienės gyvenimas prabėgo čia, Sviliuose, todėl, kad ir kaip viskas pasikeitė, gal ir ne į gerąją pusę, bet minties palikti gimtojo kaimo moteris niekada neturėjo. Gaila, jog kaimas šitaip nuseno ir veiklos, tokios, kokią prisimenu savo vaikystės bei jaunystės dienomis, nebėra, bet grįždama į atsiminimus širdyje vis dar jaučiu tą nenumaldomą džiaugsmą. Prisiminimuose dar ir dabar šmėžuoja mūsų vakariniai pasisėdėjimai su tuometiniu vietos jaunimu. Bendraudami tarpusavyje pamiršdavome viską. Pėdindavome visi kartu į šokius, keliaudavome kartu ir į mokyklą. O dabar, rodos, jau suaugome, susilaukėme atžalų, bet kaip ir daugelį kitų kaimų, taip ir mūsų, vaikai palieka.
Šiuo metu mano dukra gyvena Vilniuje, mokosi, dirba, lankosi įvairiausiuose renginiuose ir visai nebesitikiu, kad kada nors ji sugrįš į gimtąjį kraštą. Anksčiau ir darbo vietų daugiau buvo. Pasekusi mamos pėdomis, pati net aštuoniolika metų išdirbau vietinėje parduotuvėlėje. O mano mama parduotuvėlėje išdirbo per trisdešimt metų. Daug kas dirbdavo kolūkyje ar ūkininkaudavo. Dabar kaime nebeatsiranda tokių, kurie arklį ar karvę laikytų. Geriausiu atveju kelias vištas galima kieme kur pamatyti ar darželyje tarp daržovių kokią svilietę besikrapštančią.
Svilių kaimo šokiuose susipažinę Leonas ir Janina Lukošiai bendro gyvenimo keliu eina jau 52 metus. Leonas skųstis gyvenimu Sviliuose nedrįso, bet prisipažino, jog vyro jaunystė lengva nebuvo. „Šeimoje užaugome aštuoniese. Tėvams išlaikyti tokį būrį vaikų tikrai nebuvo lengva, o kas svarbiausia, būdami mokyklinio amžiaus negalėjome vienu metu visi eiti į mokyklą. Neturėjome ką apsiauti. Todėl dalindavomės dienomis: vieną dieną eidavo vieni, kitą - kiti. Po kurio laiko, sužinojęs mūsų situaciją, Sviliuose gyvenęs ponas Petraitis parūpino mums visiems kurpių. Dar dabar atsimenu, kai tėvas grįžo su visu maišu apavo. Džiaugsmas tuo metu buvo neišpasakytas.
Janina su šypsena veide pradėjo pasakoti jųdviejų su vyru susipažinimo istoriją. Abu su Leonu gimėme Sviliuose. Čia augome. Lankydavomės kaimo šokiuose, kuriuose ir susipažinome. Ir štai jau 52 metai kaip einame bendro gyvenimo keliu. Per tą laiką užgyvenome keturis vaikus. Du sūnūs gyvena čia pat, Sviliuose, kiti du - Kaune bei Kėdainiuose. Na, bent tiek džiugu, kad visi Lietuvoje. Užsienis jų dėmesio kol kas nepatraukė. Eidavome visi į darbus, vaikų klegesio netrūko, žaidimų taip pat. Gyvulių kone kiekvienoje sodyboje buvo galima rasti. Kadaise turėjome mokyklą, biblioteką, kultūros namus. Visiems vietiniams ir darbo užteko. Deja, šiandien mūsų kaimelyje nieko panašaus nebeliko, manau, jog tai daugelio kaimų didžioji problema. Dabar - dauguma sviliečių pensinio amžiaus. Jaunų šeimų, kurios galėtų neleisti kaimui ilgainiui numirti, trūksta.
Viena Svilių gyventoja pasakoja: „Čia gi savas kaimas, geras susisiekimas, šalia turime gražų mišką, visai čia pat ir užtvanka, Josvainiai vos už kelių kilometrų, parduotuvė. Šiuo metu moteris gyvena viena, nes vyrą jau palydėjo Anapilin, o vaikus išleido į didžiuosius Lietuvos miestus, tačiau be galo be krašto džiaugiasi, kad vaikai ir anūkai dažnai apsilanko. Na, o paklausta, ar norėtų, jog ateityje į kaimą sugrįžtų vaikai, svilietė su džiaugsmu šūkteli: „Sugrįš!“ Mat vienas Vandos žentas labai kaimą myli, todėl visada atvažiuoja į Svilius ir padeda anytai tiek namuką, tiek kiemą pasitvarkyti.
Janina, kuri taip pat, kaip ir Vanda, čia gimė ir augo, sako: „Tada gyvenome vienkiemiuose. Pamenu, kaip į mokyklą reikėdavo toli pėdinti. Paskui po truputį pradėjo kurtis gyvenvietės, ėmė keistis žmonės ir, žinoma, veikla. Turėjome kultūros namus, į kuriuos ir filmų atveždavo, todėl turėdavome, kur nueiti, ką nuveikti. Dalyvavome ir ansamblyje… Dabar nieko panašaus neliko, tačiau kaimo žmonės išliko tokie pat geri ir draugiški.
Inga mylima ir gerbiama kaimo žmonių ne tik už tai, kad yra seniūnaitė, bet ir už tai, kad lyg bitutė sukasi vienintelėje kaimo parduotuvėje. „Kadangi čia darbavosi mano mama, jau nuo vienerių metukų nuolat būdavau kartu su ja jos darbo vietoje. Aš čia užaugau. Na, o vėliau pasekiau mamos pėdomis ir atėjau čia dirbti.
Seniūnaitė neslepia, jog metai iš metų bando spręsti šią problemą, tačiau situacija nesikeičia. „Pastato šeimininkas pastoviai moka baudas, bet jam vis tiek nė motais. O štai mums, Svilių gyventojams, didžiausią nerimą kelia tai, kad ten vaikai lankosi. Patys suprantate, koks nenumaldomas gali būti vaikų smalsumas. Mes ir taip vaikų ne daug kaime turime, o kai ir tie patys ten eina, tai žinote ką… Tikrai neramu. Ten gi viskas išlaupyta, išdraskyta. Jūs tik pagalvokite, kas būtų, jei siena, ar koks blogas nugriūtų? Tragedija! Kol vieni objektai kaimo įvaizdį gadina, kiti - gerina. „Sodybos savininkas tiesiog puikus, sukalbamas žmogus, tikras sviliečių draugas. Drąsiai ir su visa pagarba Svilių gyventojams rašau šiam kaimui dešimtuką.
Ateities Perspektyvos
Nors daugumą kaimelio gyventojų sudaro senjorai, Svilių seniūnaitė Inga Gibienė pasidžiaugė pastaruoju metu kaime naujai besikuriančiomis jaunomis šeimomis. „Šiuo metu į kaimelį atsikėlė dvi jaunos šeimos. Pagaliau Sviliai ir vėl prisipildys mažų vaikų klegesio, kurį ilgainiui jau buvome spėję pamiršti.“
Daugelis sviliečių kaimelyje pasigenda ne tik jaunimo, bet ir kiek aktyvesnio kultūrinio gyvenimo, tačiau ko jau ko Sviliuose netrūksta, tai įdomių istorinių pasakojimų bei smagumu alsuojančių šio krašto žmonių prisiminimų.
Apibendrinant, Sviliai - tai kaimas, kuriame susipina praeitis ir dabartis, senjorų atsiminimai ir jaunų šeimų viltys. Nors kaimas susiduria su iššūkiais, tokiais kaip jaunimo trūkumas ir kultūrinio gyvenimo nykimas, vietiniai gyventojai išlieka draugiški ir bendruomeniški, puoselėjantys savo krašto istoriją ir tradicijas.
Lankytinos vietos Kėdainių rajone:
- Dotnuvos dvaras
- Kėdainių senamiestis
- Šventybrastis
Apgyvendinimo įstaigos Kėdainių rajone:
| Apgyvendinimo tipas | Skaičius |
|---|---|
| Sodybos | 15 |
| Namelių nuoma | 11 |
| Viešbučiai | 2 |
Sodyba Sviliuose