Taigi, pamatų įrengimo pradžia prasideda nuo tinkamo pamatų tipo parinkimo, atsakingai įvertinus grunto savybes (molis, smėlis, žvyras, durpės), įšalo gylį, gruntinio vandens aukštį, reljefo ypatumus ir, žinoma, pastato nešančių konstrukcijų išsidėstymą ir jų jėgas. Patyręs konstruktorius, įvertinęs sklype esančių gruntų savybes, gali tinkamai parinkti pamatų tipą ir paskaičiuoti jų atlaikymą ant esamo grunto. Teisingai paskaičiuoti pastato konstrukciją ir parinkti tinkamiausią pamatų tipą galima tik žinant grunto sudėtį ir savybes bei pastato apkrovas. Kiekvienam statiniui būtinas individualus pamatų projektas. Tipiniai pamatų sprendimai visur tikti negali.
Pagrindiniai pamatų tipai
Pamatai gali būti juostiniai (seklieji), poliniai (gilieji) arba plokštuminiai.Juostiniai pamatai
Juostiniai pamatai, dar vadinami sekliaisiais, gali būti surenkami iš betoninių blokų arba monolitinio betono. Tai populiarus pasirinkimas nuosavų namų statybai. Taip pat juostiniai pamatai yra tinkami masyvių pastatų statybai. Dėl didesnio rėmimosi ploto keliami mažesni reikalavimai pamato pagrindui, kurį galima sutankinti ar pakeisti. Juostiniai pamatai tinkamas pasirinkimas, jei ketinate įsirengti rūsį po namu. Jie turės būti įgilinti ne mažiau, kaip 1-1,5 metro nuo žemės paviršiaus. Juostiniai pamatai turi remtis ant stipraus grunto žemiau įšalo gylio.
Poliniai pamatai
Poliniai pamatai, dar vadinami giliaisiais yra skirstomi į gręžtinius, spraustinius, kaltinius ir stulpinius. Šie pamatai yra tinkami, kai gruntinio vandens lygis yra arti žemės paviršiaus arba, jei laikantysis gruntas slūgso labai giliai. Įrengiant polinius pamatus reikia papildomai šiltinti jungtis tarp polių ir rostverko, kad neatsirastų šilumos tiltelių, montavimo darbams atlikti reikalinga speciali technika. Gręžtiniai pamatai priklauso polinių pamatų grupei. Tai pačiai grupei priklauso spraustiniai, kaltiniai ir stulpiniai pamatai. Galimi įvairūs gręžtinių pamatų įrengimo būdai, jų gręžimo ir betono užpylimo technologija. Tačiau jei stiprus gruntas slūgso giliau kaip 6-8 metrus nuo žemės paviršiaus, poliai gali neatlaikyti apkrovų ir tiesiog sulūžti.
Plokštuminiai pamatai
Plokštuminiai pamatai - tai tvirta, vientisa plokštė po visu namu. Plokštuminiai pamatai yra pripažįstami kaip labiausiai tinkantys pasyviems ir energiškai efektyviems namams. Jie tinka tuomet, kai norima pasiekti maksimalų namo energinį efektyvumą. Jų privalumas - tvirta, vientisa plokštė su komunikacijomis ir grindiniu šildymu. Plokštuminiai pamatai yra įrengiami išliejant vientisą armuotą, ištisinę pamatų plokštę į specialią ekstruzinio polistireno konstrukciją, kuri izoliuoja pamato plokštę nuo kontakto su gruntu. Plokštuminis pamatas yra geriausiai izoliuotas nuo grunto pamatas, jame nėra jokių šilumos tiltelių. Toks pamatas yra labai efektyvus, kadangi jokia konstrukcinė detalė nekerta apšiltinimo sluoksnio.
Grunto svarba
Visa namo apkrova per pamatus pasiskirstys žemiau esančiam gruntui, tad tvirtas ir patikimas gruntas yra itin svarbus veiksnys. Patikimiausi yra ne gręžtiniai, juostiniai ar plokštuminiai, o tinkamai suprojektuoti ir kokybiškai išlieti pamatai. Blogai įrengtų pamatų požymis - namo sėdimas, persikreipusios arba skilinėjančios sienos.Dažniausia pamatų konstrukcijos tipą ir dydį lemia grunto tipas. Kiek gruntas įšąla, priklauso ne tik nuo geografinės vietovės, bet ir nuo gruntinio vandens lygio. Temperatūrai nukritus žemiau nulio, drėgnas gruntas sušąla, ledu tampantis vanduo išsiplečia maždaug 10 % ir dėl to grunto plečiasi. Žiemą gruntas tarsi mėgina išstumti pamatus iš žemės į viršų ir, atvirkščiai, mėgina įtraukti pavasarį, kai tirpsta ledas. Kadangi skirtingose pamatų vietose tai vyksta nevienodai, gali prasidėti pamatų deformacijos ar net atsirasti įtrūkimų. Besiplečiantis gruntas gali deformuoti net ir visą pastatą, tačiau skirtingose sklypo vietose skirtingu intensyvumu.
Beveik visi gruntai skirstomi į dvi grupes: besiplečiančius gruntus ir nesiplečiančius. Besiplečiantys gruntai tai molingi, smėlingi smulkaus ir dulkinio smėlio, stambia gabaritiniai gruntai, kuriuose yra daugiau kaip 20% molio priemaišų. Smulkaus smėlio drėgnas gruntas vadinamas plaukiojančiu ir ant tokio statyti negalima. Stambia gabaritiniai gruntai su smėlio priemaišomis, stambaus ir vidutinio stambumo žvyringas smėlis, kuriame nėra molio priemaišų, priskiriami prie nesiplečiančių. uolinius gruntus, kurie yra ypač tvirti, nesispaudžia, atsparūs vandeniui ir šalčiui, neišplaunami ir nesiplečiantys.
Smėlio gruntus sudaro frakcijos nuo 0,1 iki 2 mm. Jie skirstomi į žvirgždėtus, stambius, vidutinio stambumo ir dulkinius. Stambianuolaužiniai ir smėliniai gruntai išskyrus dulkinius, gerai praleidžia vandenį, todėl užšaldami nesiplečia, pamatus galima įgilinti mažai, bet ne mažiau 0,5 m nuo žemės paviršiaus. Molinguose gruntuose smėlio ir molio mišinys yra labai smulkių dalelyčių mažiau negu 0,005 mm, kurios turi daugybę kapiliarių, todėl lengvai sugeria vandenį.
| Grunto tipas | Savybės | Tinkamumas pamatams |
|---|---|---|
| Molis | Besiplečiantis, gerai sulaiko vandenį | Reikalauja specialaus paruošimo |
| Smėlis | Laidus vandeniui, nesiplečiantis | Geras pagrindas, jei nėra dulkinis |
| Žvyras | Puikiai laidus vandeniui, nesiplečiantis | Puikus pagrindas |
| Uolienos | Labai tvirtas, atsparus | Idealiai tinka, bet retai pasitaiko |
Pamatų hidroizoliacija ir apšiltinimas
Pamatų hidroizoliacija, jų apšiltinimas bei kokybiškų medžiagų pasirinkimas - dar vienas svarbus etapas, nes pamatams neišvengiamai tenka atlaikyti neigiamus požeminės drėgmės ir atmosferinių kritulių poveikius. Vienas jų - drėgmei ir sušalimo/atšilimo ciklams atsparios ekstruzinio polistireno „XPS TECHNONICOL CARBON PROF 300“ plokštės.Polinių pamatų rostverko įrengimui, „Finnfoam“ siūlo paprastą ir ekonomišką sprendimą - U formos klojinius iš ekstrudinio polistireninio putplasčio (XPS). Liktinio klojinio U formos komplektas padės ne tik kokybiškai apšiltinti pamatą, bet ir sutaupyti darbų įrengimo kaštus. Vienu etapu atliekami du darbai: suformuojamas klojinys rostverko išliejimui ir iš trijų pusių apšiltinami pamatai. Įprastai įrengiant polinio pamato rostverką reikia montuoti klojinius, todėl atsiranda papildomos išlaidos nuomai ir darbui. Be to, įrengus rostverką, jį tenka apšiltinti, todėl dažnai tai užtrunka ilgiau nei planuota. Naudojant „Finnfoam“ U formos liktinių klojinius, vienu etapu įrengiama ir forma rostverkui išlieti, ir jo šilumos izoliacija; nereikia įrengti klojinių; apšiltinamas polinis pamatas A, A+ ir A++ klasės namams.
Ši hidroizoliacija naudojama siekiant apsaugoti pamatus nuo kapiliarinio ir nuo gruntinio vandens. Vienas iš paprasčiausių vertikaliosios hidroizoliacijos būdas yra padengti sienas bitumo sluoksniu (smalavimas), bet šis būdas taikomas kai gruntas yra smėlis. Jeigu grunte yra molio ar kokios drėgmės tada reiktų taikyti geresnes hidroizoliavimo medžiagas. Bitumas yra nebrangi, paprasta medžiaga, turinti savų trūkumų: trumpas naudojimo laikas, prie nulinės temperatūros jis tampa netąsus, trapus, plyšta, atšoka, beto darbas su šia medžiaga gan pavojingas. Tepamai hidroizoliacijai priklauso ir bituminės- guminės, bituminės- polimerinės mastikos, cementinės polimerinės mastikos. Cementinės- polimerinės mastikos, sudarytos iš sauso cemento ir mineralinių priedų gerai sukimba su pagrindu todėl tinka ir ant judrių paviršių.
Statybos etapai ir patarimai
Pradedant statybas reikia atsakingai nužymėti būsimo pastato ribas, nes nedideli ir akiai nepastebimi nesklandumai pasirodys statybų eigoje. Norint namo projektą pritaikyti konkrečiai vietovei, reikia žinoti tos vietos grunto tipą, įšalimo gylį, ir gruntinių lygį, paviršiaus reljefą ir panašiai. Pamatų montavimą reikėtų patikėti profesionalams, nes nedideli po žeme paslėpti defektai išryškėja ne iš karto. Vėliau juos pašalinti gali būti labai sudėtinga arba net neįmanoma.Ganėtinai dažnai klojami pamatai, kurių pagrindas yra žemiau h lygio, tačiau tokia konstrukcija efektyvi tik tada, kai pats pastatas yra ne mažiau kaip 2 aukštų ir statytas iš plytų ar blokelių. Jei namas bus medinis ar iš dujų silikato blokelių, plėsdamasis gruntas vis tiek gali sukelti deformacijas, tačiau dabar jų priežastis bus trintis. Renkantis aikštelę statyboms, vertėtų rinktis vietą su nesiplečiančiu arba mažiausiai besiplečiančiu gruntu. Jis peršalimo lygyje, kuriame bus klojami pamatai, yra vienalytis. Prieš klojant pamatus reikėtų paruošti pagalvę iš nesiplečiančio grunto smėlio, žvirgždėto smėlio ir pana6iai. Pagalvė drėgname grunte veiks kaip drenažas.
Nužymėjus būsimo pamato vietą, iškasama duobė. Pamatus reikia lieti iškart, nes gruntas gali susipurenti arba jį paveikti krituliai. Molinguose gruntuose įrengiamas ne mažesnis kaip 10 cm betoninis pagrindas arba dviejų sluoksnių hidroizoliacija, kad gruntas nesugertų cemento pieno ir vėliau pamatai nesusiurbtų kapiliarinės drėgmės. Jei gruntas smėlingas, hidroizoliacija tankinama, daroma žvirgždo pagalvė, o šioji užpilama bitumine mastika, išliejam plokštė ir vėliau - pamatas. Prieš liejant betoninę plokštę patiesiamas armatūrinis tinklas.
Daugelis užsakovų klysta manydami, kad norėdami sutaupyti, renkasi tipinį projektą. Tai nėra blogas pasirinkimas, tačiau tokiuose projektuose būna apskaičiuoti tipiniai pamatai, o juos kiekvienu atveju reikėtų skaičiuoti atskirai. Prieš skaičiavimus būtina atlikti inžinerinius geologinius tyrimus, kurių metu bus ištirtos grunto savybės planuojamoje statybų objekte.
Namo statyba. Vidiniai pamatai
Video siužete nuosekliai pasakojama, kaip žmonės savomis rankomis nuo pamatų iki stogo pastatė molinį namą. Pirmiausia išlieti pamatai, paskui pastatytas karkasas, uždengiamas stogas ir tik tuomet prasideda plaušmolio maišymas bei drėbimas į formas. Po truputį suformuojamos visos sienos su durų ir langų angomis. Plaušmolio namo statybose dalyvavo daug draugų ir buvo rengiamos nuolatinės talkos. Video siužetuose nuosekliai parodoma eiga, kaip reikia ruošti molį, iki kokio tirštumo jį praskiesti, taip pat, kaip maišyti šiaudus su moliu ir kaip juos dėti į formą.