Frazė „šiaudinis namas“ šiais laikais, kuomet daug dėmesio skiriama ekologijai, skamba vis dažniau. Tačiau sąmonėje esančios nuostatos gali skirtis nuo šiandien egzistuojančių technologinių galimybių. Tradiciškai susiformavęs įspūdis, jog šiaudinis namas nėra patogus gyventi.
Šiaudų namai yra dažniausiai karkasinės statybos statiniai, pastatyti naudojant natūralias, ekologiškas medžiagas - presuotus šiaudų ryšulius, molį ir medį. Tokie namai ypač populiarūs JAV (ten stovinčiam seniausiam namui - 105 metai), Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Baltarusijoje. Europoje šiaudinių namų statybos technologijos ėmė populiarėti nuo 1995 metų. Lietuvoje ši naujovė pasirodė neseniai, tačiau jau yra pastatytų namų pavyzdžių. Iš išorės jie gali niekuo nesiskirti nuo įprastinių namų.
Egzistuoja trys šiaudinių namų tipai:
- Nebraskos tipo
- Karkasiniai šiaudiniai namai
- Šiaudiniai skydiniai namai
Nebraskos tipo šiaudiniai namai
Pirmasis, vadinamasis Nebraskos tipas, pavadinimą gavęs nuo JAV valstijos, kurioje XIX a. pradėti statyti namai iš presuotų šiaudų. Tokių namų konstrukcija yra gana paprasta. Šiaudų ryšuliai dedami vienas ant kito, po to aptinkuojami moliu. Konstrukcija sutvirtinama mediniais pagaliais. Nors toks statybos tipas praktikuojamas ir šiandien, tačiau šiuos namus dažniausiai statosi žmonės, turintys savitą požiūrį į ekologiją, daugiausia laiko praleidžiantys gamtoje, senųjų technologijų entuziastai. Tokiu būdu pastatyti namai paprastai būna ne itin didelio gyvenamojo ploto. Šiuo metodu galima statyti ūkinės paskirties pastatus.
Karkasiniai šiaudiniai namai
Antroji, šiuo metu labiausiai paplitusi konstrukcija yra karkasiniai šiaudiniai namai. Statant tokio tipo namą, pradiniai etapai yra tokie patys, kaip ir bet kurio karkasinio namo - išliejami pamatai, tuomet statomas medinis karkasas. Vietoje įvairių šilumos izoliacinių medžiagų, šio tipo namuose naudojami presuoti šiaudai. Šiaudai šiuo atveju naudojami išorinių sienų statybai. Tokios sienos išorė tinkuojama kalkių tinku, o vidus - molio tinku. Šie šiaudiniai karkasiniai namai yra populiarūs Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje.
Šio tipo namuose suspausti šiaudų ryšuliai iš medinio karkaso pastatytose sienose naudojami kaip šilumos izoliacinė medžiaga. Šiaudų ryšulių išmatavimai gali būti skirtingi, priklausomai nuo tiekėjo, todėl būtina pasirinkti projektui tinkamus ryšulius. Reikėtų atkreipti dėmesį į medžiagos kokybę - tai padės išvengti rimtų problemų ateityje. Šiaudų drėgnumas turėtų neviršyti 20 %. Šiaudų ryšuliai gali būti montuojami tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Šie ryšuliai įspraudžiami tarp medinių karkasinių konstrukcijų.
Karkasinio namo sienos storis paprastai būna nuo 60-80 cm, tiesa, skirtingai nuo įprastų karkasinių namų, šiaudų sluoksnis atlieka net kelias kitų izoliacinių medžiagų funkcijas. Šio sienos storio pakanka šiltoms sienoms įrengti. Dėl šios priežasties naudojamų izoliacinių medžiagų įvairovė sumažėja - namas iš vidaus tinkuojamas tinku, o iš išorės apkalamas medinio plaušo plokšte bei taip pat tinkuojamas, tarkime, moliu ar kalkių tinku. Tokių medžiagų kaip polietileno plėvelė naudoti nereikia, siekiant nesuardyti natūralaus drėgmės ir oro cirkuliavimo.
Šiaudiniai skydiniai namai
Tai naujausias šiaudinių namų statybos būdas, kurio išradėjai ir autoriai yra lietuviai. Šios statybos atveju, gamykloje yra pagaminami medinio rėmo skydai, į kuriuos supresuojami šiaudai. Atrinkus ir patikrinus šiaudų drėgnumą, jie į skydo konstrukciją suspaudžiami 100 kg/m3 tankiu. Surenkant namo sienas, skydai varžtais tvirtinami prie pamato bei tarpusavyje. Šis darbas paprastai atliekamas per vieną dieną. Šie skydai yra nešančioji konstrukcija. Vidinės, apkrovų nenešančios sienos, statomos iš kitų medžiagų - plytų, blokelių, medinio karkaso.
Sumontavus skydus, šie laikinai uždengiami plėvele - labai svarbu, kad šiaudų nesulytų, nes drėgmė kenkia jų savybėms. Kai uždengiamas stogas, plėvelė nuimama, iš vidaus siena tinkuojama moliu, o iš išorės pritvirtinama medžio plaušo plokštė. Tuomet galima tinkuoti fasadą, tačiau tik specialiais tinkais, kurie praleistų garą, kvėpuotų. Statant šiaudinius namus, svarbu parinkti tokias medžiagas, kad pastatytoje sienoje nesikondensuotų drėgmė. Tarp supresuotų šiaudų yra mikrotarpų, kuriais juda garas. Iš netinkamų medžiagų įrengus kitus sienos sluoksnius, gali atsirasti didesnė garo kondensacija, kas mažintų šiaudų sienų šiluminės varžos savybes. Be abejo, tai labai ilgas procesas - natūraliai sienoje nesusikaups tiek garo, kiek būtų, tarkime, tiesiogiai liejant vandenį ant šiaudinės konstrukcijos.
Šiaudinių namų privalumai ir trūkumai
Presuoti arba rišti šiaudai kaip statybinė medžiaga turi keletą neginčijamų privalumų. Visų pirma, jie yra sąlyginai lengvi, todėl parinkus optimalų konstrukcijų plotį galima gauti aukštą šiluminės varžos rodiklį. Antra, presuotų šiaudų gamyba yra labai paprasta, o jos žaliava yra pigus antrinis žemės ūkio veiklos produktas. Paskaičiuota, kad 100 kv. m ploto gyvenamajam namui pakanka šiaudų iš 5 − 6 ha rugių lauko. Dar vienas šiaudų privalumas - galimybė naudoti juos kaip pašaro rezervą gyvuliams - pasikeitus aplinkybėms, jau prarado savo vertę.
Deja, greta pliusų netrūksta ir minusų: šiaudai pūva ir pelija, juos lengvai įveikia ugnis ir graužikai. Dėl menko mechaninio tvarumo nesumaišius su kitomis medžiagomis šiaudų negalima naudoti netgi nedidelio statinio konstrukcinei daliai statyti - jie paprasčiausiai sukrinta ir subliūkšta. Specialus cheminis apdorojimas ir įvairių medžiagų priedai iškart padaro įtaką ir šiaudinių statinių kainai.
Žinoma, visos šios problemos nesustabdo nei statybos bendrovių, nei pavienių entuziastų, svajojančių apie pigų, šiltą ir aplinkai nekenksmingą būstą. Ir užsienyje, ir Lietuvoje namai šiaudinėmis sienomis dygsta vienas po kito. Deja, apie architektūrinę išraišką daug negalvojama, nes suveikia etnokultūrinis stereotipas: jeigu šiaudai yra viena seniausių buities ir statybos medžiagų, tai ir šiaudinis namas privalo panėšėti į kaimo gryčią. Tokia konservatyvi estetika gal ir tinka kaimo turizmo sodyboms, tačiau beveik nepritaikoma urbanizuotoje miesto aplinkoje.
Šiaudinių namų savybės
Šiaudai, kaip šilumos izoliacinė medžiaga sulaiko karštį iš lauko, šie namai yra vėsūs vasarą ir šilti žiemą. Šiaudų kaip izoliacinės medžiagos šilumos postūmio koeficientas yra aukštas. Laikotarpis, per kurį siena įšyla, perkaista ir tik tada atiduoda šilumą į vidų, yra 12-14 valandų.
Šiauduose nesiveisia aktoparazitai, tokie kaip skruzdėlės ar kiti vabzdžiai, kadangi ši medžiaga turi natūralaus antiseptiko. Ūkyje naudojami šiaudai siejasi su įvairių graužikų, tarkime, pelių gyvenamąja terpe, tačiau šiuolaikiniai konstrukciniai sprendimai apsaugo ir nuo šios grėsmės. Graužikai gyvena tose vietose, kuriose gali įsikurti - jeigu gali įlįsti į sieną, išdraskyti vatą, graužikas ten apsigyvens. Šiaudai namo sienoje yra supresuoti labai dideliu tankiu (apie 100 kg/m3), dėlto graužikas sienoje guolio neįsirengs.
Nors šiaudai iš esmės yra degi medžiaga, tačiau sienų konstrukcijos leidžia šių problemų išvengti. Šiaudiniame name sienos yra uždengiamos nedegiomis medžiagomis, tarkime, moliu. Fasadinė plaušo plokštė ar kalkių tinkas taip pat yra nedegūs. Grynų šiaudų sieną nuo užsidegimo saugo supresavimas. Jei šiaudai suspausti, tarkime, 100 kg į kubinį metrą tankyje, nudega tik atplaišos, kadangi viduje oro kiekis yra per mažas, kad medžiaga įsidegtų. Medžiagai įsidegti reikalingas apie 17 % oro kiekis, o 100 kg/m3 tankio sienoje oro yra nuo 5 - 7 %.
Turbūt vienas aktualiausių klausimų - ilgaamžiškumas. Tai daugiausia priklauso ne nuo pasirinktų medžiagų, o nuo tinkamos statybos ir eksploatacijos. Kokybiškai pastatytų šiaudinių namų konstrukcija yra tvirta, todėl tokie namai gali stovėti tiek, kiek bet kokie kiti gyvenamieji pastatai, jei name yra nepažeistos stogo konstrukcijos. Tokiu atveju bet kurio tipo namai gali pradėti griūti, kadangi užšalęs vanduo plečiasi, laužo ir gadina sienas, pažeidžia statybines medžiagas.
Viena iš svarbiausių savybių, išskiriančių šiuos namus iš kitų tipo namų yra jų ekologiškumas. Statant naudojamos natūralios medžiagos, naudojami atsinaujinantys ištekliai. Siekiant pabrėžti namo statybos rūšį, žmonės statantys tokio tipo namus kartais namo viduje specialiai palieka nedidelius nenutinkuotus šiaudų sienos fragmentus, taip pat molį, kuriuo tinkuojamos sienos sumaišo su šiaudais.
Šiaudų briketai pasižymi itin gera garso izoliacija, todėl tokiame name lengva atsipalaiduoti, pabėgti nuo kasdieninio šurmulio, atgauti jėgas bei atstatyti psichologinę pusiausvyrą. Storos šiaudinės sienos sugeria didžiąją dalį išorinio triukšmo.
Taigi, tokiu būdu sutaupome didelę dalį lėšų, kurias išleidžiame kurui. Be to, tausodami gamtinius energijos išteklius, mažiau teršiame mus supančia aplinką.
Šiaudų namai statomi iš šiaudų briketų sutvirtinant juos virbais arba mediniu karkasu. Jeigu statomas nedidelis namas (sienos trumpesnės negu 6 m), šiaudų briketus galima dėti kaip plytas ir sutvirtinti mediniais ar kitokiais virbais (lazdyno lazdomis) - svarbu kad sienos išlaikytų stogo svorį. Tokia statyba yra paprasčiausia ir pigiausia. Pastatas aptinkuojamas moliniu tinku. Šis būdas tinka nedideliems pastatams statyti.
Didesniam namui pastatyti vien šiaudų briketų negana. Būtina sukalti medinį karkasą, kuris laikytų stogą ir perdangas. Užsienyje, kai statomi šiaudiniai daugiaaukščiai, naudojamas metalinis karkasas. Dėl karkaso statyba supaprastėja.
Karkasinė statyba įdomi tuo, kad pirmiausiai pastatomas namo stogas. Jis saugo statybų aikštelę nuo lietaus, o tai yra svarbu statant iš šiaudų.
Daugelis linkę manyti, jog šiaudinių namų gaisringumas yra daug didesnis nei įprastinių pastatų. Tačiau tai visiška netiesa. Pastatai iš šiaudų briketų yra ypač atsparūs ugniai. Tampriai supresuotame šiaudų brikete oro tarpų beveik nėra. Taigi, jei šiaudai yra pakankamai stipriai suspausti (be oro tarpų), šiaudinė siena tik apanglėja, o susidaręs pelenų sluoksnis neleidžia ugniai prasiskverbti giliau. Beje, jei pastato sienos yra tinkuotos, tai ugniai pirmiausia teks prasibrauti pro tinko barjerą.
Šiaudinis tinkuotomis sienomis pastatas JAV priskiriamas F119 gaisringumo klasei (ugniai parsiskverbti i pastato vidų prireiks daugiau nei 1 val. laiko). Ši klasė priskiriama mažos rizikos grupei .
Šiaudinių namų pagrindinės savybės:
- Sveika aplinka
- Ekologiškumas
- Šiluminės savybės
- Garso izoliacinės savybės
- Priešgaisrinės savybės
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| Ekologiškumas | Pūva ir pelija |
| Gera šiluminė varža | Lengvai įveikia ugnis |
| Gera garso izoliacija | Lengvai įveikia graužikai |
| Santykinai lengvi | Menkas mechaninis tvarumas |
| Pigus antrinis žemės ūkio produktas | Specialus cheminis apdorojimas didina kainą |
Lietuvoje šiaudinių namų statyba gilių tradicijų neturi, tačiau besidomintieji šia technologija jau turi iš ko pasisemti patirties. Populiarėjanti šiaudinių namų statyba atveria naujų galimybių ūkininkams panaudoti šias žemės ūkio atliekas.
Ji įsitikinusi, jog statyba iš šiaudų - puiki alternatyva statybai iš tradicinių medžiagų. Analizuojant visą pastato gyvavimo ciklą (nuo statybai reikalingų žaliavų išgavimo iki pastato suirimo) galima teigti, kad šiaudiniai pastatai aplinkai daro dešimtis kartų mažesnį poveikį.
Visų pirma dėl to, kad šiai medžiagai pagaminti užtenka saulės energijos, nereikia eikvoti išteklių, be kurių neapsieinama gaminant kitas statybines medžiagas. Be to, tokiam namui šildyti sunaudojama kur kas mažiau medžiagų, nes šiaudinis namas labai gerai laiko šilumą“, - šiaudų panaudojimo statyboje privalumus vardija E. Milutienė.
Greičiausiai, taupiausiai išteklių atžvilgiu ir pigiausiai šiaudinį namą galima pastatyti naudojant bekarkasės statybos metodą. Tačiau šitaip statant namą tenka susitaikyti su keletu apribojimų: nestatyti didelio pastato, sulaukti nelietingo oro, be to, ribojamas galimas langų plotas vienoje sienoje. Kai statomas karkasinis namas, šiaudų ryšuliai yra šiltinamoji medžiaga, o pastato svorį laiko karkasas.
Statant statinį iš skydų, atvežami jau į specialius skydus įtvirtinti šiaudų ryšuliai. Toks šiaudinis namas brangiausias, tačiau sutaupoma laiko ir išlošiama geresnė pastato kokybė. Lietuvoje yra visų trijų minėtų statybos metodų pavyzdžių.
Didžiausias privalumas, anot D. Surkio, mažesnės išlaidos šildymui: pernai sausio mėnesį už pusšimčio kvadratinių metrų ploto buto Kaune šildymą jis sumokėjo beveik 500 litų, o tuo metu kaimynas už keliskart didesnio šiaudinio namo šildymą mokėjo dvigubai mažiau. Savo namus D. Surkys šildo taip pat ekologišku būdu - įrengtas geoterminis šildymas.
Nestato tik ten, kur neauga javai. Tikslios statistikos, kiek šiaudinių namų pastatyta ar jau statoma Lietuvoje, nėra. D. Surkio žiniomis, pernai Lietuvoje jau buvo 20 šiaudinių namų, o dar 7 statomi šiemet.
Temperatūros svyravimai šiaudams nebaisūs, labiausiai jie bijo drėgmės. Ne tiek baisi šiaudiniams namams ore esanti drėgmė, kiek lietūs. Dėl to šiaudiniai namai turi vieną išskirtinį bruožą - platesnes nei įprasta pastoges, kad krituliai nekristų ant pastato sienos. Taip pat dėl šios priežasties sienas iš lauko siūloma tinkuoti kalkėmis - jos nepraleidžia lietaus iš išorės, tačiau leidžia pasišalinti perteklinei drėgmei iš pastato vidaus. O vidinę sienos pusę geriausia tinkuoti storesniu kalkių sluoksniu arba moliu.
Šiaudiniai namai yra ilgaamžiai. Pavyzdžiui, Amerikoje stovi pastatai, statyti beveik prieš šimtą metų, tarp jų ir 1928 metais statyta bažnyčia.
Šiaudų pavyko iš pažįstamų ūkininkų pusvelčiui gauti - reikėjo tik už presavimą ir atvežimą sumokėti, todėl visi namui reikalingi šiaudai Jonui kainavo apie tūkstantį litų. Pirmąją vasarą padedamas draugų ir tėvuko jaunas vyras pasistatė karkasą ir sudėjo šiaudus. Antrais metais namą nutinkavo, apšildė ir jau galėjo gyventi.
Šiaudai sienoje nepaliekami atviri, jie užtinkuojami moliu, o tai, anot jo, labai geras izoliatorius - nepatenka nei parazitai nei ugnis. Nors viduje molio šiaudai kvėpuoja, tačiau iš išorės niekas ten nepatenka, tai labai natūralus antiseptikas. Be to, jis įsitikinęs, jog rugių šiaudai jau ir patys savaime turi labai puikių antiseptinių savybių, net pelės jų negraužia. Taip pat antiseptinių savybių turi karvės mėšlas, kurio šiaudinių namų statytojai neretai deda į tinką.
Kadangi patalpoje yra per daug drėgmės, molis absorbuoja ją ir palaiko, kai per sausa, molis atiduoda drėgmę į patalpų orą. Tokios patalpos nei pelija, nei per sausos būna. Be to, molis labai gerai sukaupia šilumą ir tik tada pamažu ją atiduoda.
Pigiai galima pasistatyti tuomet, jei pakanka įgūdžių statytis pačiam, tačiau jei pageidauji prabangaus ištaigingo namo, o pats neturi nei laiko, nei sugebėjimų statytis, šiaudinio namo statyba gali kainuoti ne ką pigiau nei tradicinio. Anot E. Milutienės, sienos sudaro tik nedidelę dalį būsto įrengimo kainos, todėl jas statant naudojama medžiaga būsto galutinei kainai turi mažai įtakos. Pagrindinis taupymas vyksta ne statybos metu, o jau vėliau, gyvenant name, kurio šildymas kainuoja gerokai pigiau.
Tvirčiausias namas iš ruginių šiaudų. Šiaudinių namų statybai labiausiai tinka rugių šiaudai. Taip pat tinka kvietrugių ar kitų žiemkenčių šiaudai. Vasarinių kultūrų šiaudai statybai tinka mažiau, tačiau užsienyje, kas neturi geresnių, stato ir iš miežių, ir iš avižų šiaudų. Dar svarbu, kad patys šiaudai būtų netrumpi, statybai netinka žemaūgių kultūrų šiaudai.
J. Kačerauskas apgailestauja, kad nelengva rasti gerų šiaudų namų statybai. Šiaudų medžioklę šiaudinių namų statytojai pradeda dar prieš javapjūtę. Visų pirma reikia susirasti gerą nežolėtą lauką: jei į šiaudų ryšulį pateks daug žolių, jis ilgai džius ir bus prastesnės kokybės.
Statytojai suinteresuoti šiaudus namo statybai nupirkti kuo pigiau, o ūkininkai norėtų parduoti juos kuo brangiau. „Ūkininkai norėtų, kad mes mokėtume 6-7 litus už ryšulį, o vidutiniškai namui reikia kokių 500 ryšulių.“ J. Kačerauskas sako, jog optimaliausia ryšulio kaina būtų apie 1,5-3 litus, tačiau iki šiol už tokią kainą su ūkininkais jam nepavyko susiderėti, todėl perka brangiau.
Statant šiaudinį namą būtinai reikia presuotų šiaudinių briketų. Tuo tarpu molinis tinkas drėgmę sugeria į save, bet gilyn į sieną nepraleidžia, todėl šiaudia išlieka sausi ir nepūnantys.
Presuotų šiaudų namai pasižymi didele šilumine varža - 8-10 m² K/W, o tai gerokai sumažina namo apšildymo išlaidas.
Šiaudinių namų statybos pradininkas Lietuvoje arch. Arch. P.Devižio mintis pirmą kartą virto kūnu Jaros ir Ilgės santakoje Taraldžių kaime 1996m.
Prieš keletą metų Jonas savo šeimai pastatė šiaudinį namą. Kadangi pagal specialybę nėra statybininkas, tai mokėsi bestatydamas. Daug paramos ir patarimų gavo iš Petro Devižio. Dabar ir pats gali daug patarti apie statybą iš šiaudų briketų. Jono ir Viktorijos namas yra neįprastų formų.