Sovietų okupacija Lietuvą ištiko kaip potvynis.
Birutės salėje buvo pranešta, kad sovietų kariuomenė peržengė valstybės sieną. Pasigirdo griausmas ir metalinis džeržgimas, pasidarė nejauku. Pamatė tanką, aplipusį kareiviais su durtuvais, pilkai juodą nuo dulkių. Tankai važiavo vienas paskui kitą. Dauguma jų nuvažiavo į vakarus. Utenoje jau buvo rusų kariuomenė.
Kareiviai pirko laikrodžius, degtinę. Komunistų nepasitenkinimą kėlė ir mokytojų nuotaikos. Buvo teigiama, kad 1940 m. dirba aiškių liaudies priešų. 1941 06 19 LKP (b) Utenos apskrities komiteto sekretorius A. Galvydis pranešė apie Raudonosios armijos manevrus. Prasidėjo karas. Rusai išbėgo, užrakinę kalinius.
Okupuotoje Lietuvoje jau daug kas laukė karo. Sustiprėjusios represijos ir trėmimai kėlė norą pasipriešinti. 1941 m. sukilėlių būrys išvaikė čekistus ir iškėlė trispalvę. Apie sukilėlių veiksmus pranešė čekistams. Sovietinį aktyvą, čekistai šaudė kas papuola. Jau antrą karo dieną Saldutiškio būryje buvo 83 sukilėliai. Birželio 24 dieną prie Saldutiškio šaulių namų iškilo trispalvė. Sukilėliai mėgino sulaikyti automatrica iš Utenos važiuojančius komunistus. Raudonarmiečiai apšaudė bėglius. Užpalių sukilėlių sąraše - 60 vyrų.
Netoli Utenos - Kimėnų kaime, Agotos Žulienės sodyboje susirinko partizanai. Jie sulaikė tanką ir automašiną. Vieną automašiną su 4 kareiviais pats sulaikė. Marcinkevičius tas grupes buvo sujungęs į kuopą. Policininkai Antanas Eimutis ir Petras Kazickas pistoletėliu kartais užpuldavo gausesnį ir gerai ginkluotą priešą. Juozapas Kutka, Petras Vasarevičius taip pat dalyvavo pasipriešinime. Per Lietuvą vokiečiai traukė beveik be mūšių.
Žydų Gyvenimas Utenos Apskrityje
Iš kitataučių Utenos apskrityje daugiausia buvo žydų. Jie turėjo banką, daugybę krautuvių, futbolo komandą. Buvo daug prekybininkų, gerų gydytojų, teisininkų. Žydų atstovų buvo ir savivaldybėje. Vietiniai gyventojai buvo tolerantiški. Tačiau dalis žydų išsigelbėjimo tikėjos iš rytų - iš sovietų Rusijos. Dauguma jų mokėjo rusų kalbą, todėl 1940 m. įsidarbino represinėse struktūrose.
Specialistas gen. F. V. Štalekeris įsakė kurstyti lietuvius ir žarstyti žarijas svetimomis rankomis. Utenos ir aplinkinių miestelių žydai buvo suvaryti į Ežero gatvėje įrengtą getą. Prasidėjo planingos žudynės. Žydus šaudė duobėse ir prie duobių. Uteniškių galėjo būti apie 3080. Pasmerktųjų prakeiksmai lydėjo žudikus prie šaudymo duobių.
Masinės žudynės Lietuvoje vyko 1941-1944 metais.
Lietuvos Vietinė Rinktinė
Vokiečiams trūko karių, darbininkų. Buvo tikimasi, kad kovojant prieš vokiečius, gali susidaryti sąlygos Lietuvai atgauti nepriklausomybę. Po ilgų derybų 1944 m. vasario mėnesį vokiečiai nusileido. Buvo leista sudaryti tik 20 batalionų. Vyresnės klasės tiesiog liko be berniukų. Karininkas Kviklys tapo karo gydytoju. Batalionų vadais paskirti Jonas Augutis ir Jurgis Sirgedas.
Netoli Gražiškių uteniškiai papuolė į lenkų pasalą. Užėmę geras pozicijas, lenkai pradėjo mūsų karius supti. Po atkaklių kautynių lietuviams teko trauktis. Žuvo 21 karys. Vokiečiai nutarė nepaklusnią Vietinę rinktinę sulikviduoti. Jie suėmė P. Plechavičių ir išvežė į konc-lagerį.
Viltis atkurti Lietuvos kariuomenę sužlugo. Karininkas A. Ašmena prisiglaudė prie 301 b-no štabe. Netoli Graužiškių lenkų partizanai ėmė šaudyti į mūsų kuopas. Prasidėjo atkaklios kautynės, lenkams vyraujant aukštumose. Besitraukiant neteko surinkti nei savųjų nukautų, nei sužeistųjų. Buvo švilpiamos kulkos. Tada lenkai aprengė skarmalais ir dirbome jų virtuvėse. Kai frontas visai priartėjo, lenkai pradėjo kraustytis iš Graužiškių.
Antroji Sovietinė Okupacija
1944 m. sovietai vėl užėmė Uteną. 1944 m. liepos 13 d. skyriaus viršininkas, valstybės saugumo vyr. ltn. D. Česnakovas pradėjo represijas. Pakluso okupantui tik maža dalis uteniškių. Nuo 1944 08 03 iki spalio 1 d. NKVD pradeda ieškoti antisovietinių agitatorių ir kurstytojų. Šaudymui, patekti į fronto mėsmalę visi vengė. Sugauti iš mokymo stovyklų bėgo. Žmonių kankinimas ir terorizavimas nesibaigė ir vėliau. Žmogų daužo, kol jis nebejudėjo, iškasė duobę ir dar gyvą užkasė.
Daubaras buvo taip sudaužytas, subjaurotas, kad vos buvo galima atpažinti. Istoriko A. Anušausko duomenimis 1944-1945 m. sunaikinta 9 B. J. vyrai. Sodybos plėšiamos, laužė užrakintas duris, daužė langus. Planuota paimti 800, o atėjo tik 31. Iš jų tinkamų buvo tik 16. Tikėtasi 600 vyrų, o pasirodė tik 20, o tinkamų karo tarnybai tebuvo tik 2.
Kaimų ir Viensėdžių Istorijos
Apžvelgta 500 kaimų ir viensėdžių. Kai kurių k. gyv. nuo XVII a. Pabandėme atsekti pastovių gyv. istoriją. K. ir vs. gyvena 1713 gyv.
Juknėnai
Juknėnai - Daugailių seniūnijos kaimas, nutolęs nuo seniūnijos centro šešis kilometrus. Kaimas susiformavo XVI a. žemės reformos metu dalijant žemę į valakus. XVIII a. Juknėnai priklausė Tauragnų valsčiui. Minėto amžiaus viduryje 20 gyventojų valdė 31 valaką. 1731 m. XVIII a. pabaigoje Juknėnuose veikė užvažiuojamoji smuklė, dengta šiaudais. Kaime buvo 17 žemininkų ūkių, gyveno 58 vyrai ir 49 moterys, jie mokėjo činšą ir padūmės mokesčius. 1914 m. Juknėnų kaimas buvo padalytas į vienkiemius. 1923 m. jame buvo 60 sodybų ir 317 gyventojų, 1959 m. - 339 gyventojai, 1970 m. - 201, 1984 m. - 198, 1996 m. - 182, 2000 m.
Tarpukariu Juknėnuose veikė jaunalietuvių, šaulių, pavasarininkų organizacijų kuopos. I. Govedo namuose buvo įkurtas pašto punktas. Juknėniškis Domas Maniušis kelerius metus dirbo Daugailių valsčiaus viršaičiu, vėliau - smulkaus kredito banko Daugailiuose buhalteriu. Sodininkystei buvo atsidavęs Vaclovas Maniušis. Sovietams okupavus Lietuvą ištremtos Jurgio Tumėno, R. Pokariu vieni juknėniškiai dalyvavo pasipriešinimo kovose, kiti rėmė partizanus. Kilbauskų ir Puslių sodybose buvo partizanų slėptuvės. Partizanavo B. Kunčius, J. Kunčius, B. Maniušis, V. Tumėnas, J.
1949 m. Juknėnuose buvo sukurtas kolūkis „Naujoji sodyba“, kuriam vadovavo Balys Maniušis. Po dvejų metų šis kolūkis susijungė su Kubilių kolūkiu, o 1952 m. pastarasis buvo sujungtas su Garnių kolūkiu. Naujasis junginys pasivadino „Nemuno“ kolūkiu. Sovietmečiu Juknėnuose buvo atidarytas sveikatos priežiūros punktas. Pirmąją mokyklą kaime savo tėvų sodyboje 1916 m. įkūrė Motiejus Miškinis. 1965 m. mokykla su 28 mokiniais vėl tapo pradine. Iš pradžių Juknėnuose Antano Tumėno namuose veikė klubas-skaitykla.
1952 m. panaikinus klubą-skaityklą, Kubiliuose buvo atidaryta biblioteka, po dvejų metų ji buvo perkelta į Juknėnus pas V. Maniušį. Pirmoji bibliotekos vedėja buvo Ona Vanagienė, paskui - Regina Maniušytė, Stefa Vasiulienė, Vida Mecelicienė (Žalnierytė), Birutė Andriusevičienė, Zuonė Dargužienė (Kvedaraitė). Prie bibliotekos aktyviai veikė dramos būrelis. 1975 m. biblioteka perkelta į naujas patalpas pradinėje mokykloje. 1998 m. Juknėnuose atidaryta koplyčia.
Kiti kaimai
Tauragnų apylinkėse taip pat minimi šie kaimai: Balčiai, Daunoriai, Grašiai, Minčia, Strazdai, Šuminai, Vyžiai ir kt.
Daunorių kaimo pavadinimas kilęs nuo žodžių ,,daug nori". Grašiai gavo pavadinimą, nes baudą mokėjo grašiais. Strazdų kaimas minimas 1783 m. knygoje. Čia gimęs Juozas Čibiras buvo neabejingas Lietuvos laisvės interesams. Vyžių kaimas minimas 1731 m. Daugelis gyventojų išvyko į Braziliją.
Šiožinių kaimą pirmosios atsikėlė Šiožinių šeimos. K. minimas 1731 m. Vilniaus vysk. valdų inventoriniuose sąrašuose. Minimos Šiožinių ir Bernoto šeimos.
Apylinkės - tai LDK dv. administraciniai vienetai. 1940 m. atsiranda apylinkės. 1944-1995 m. veikė apylinkės. 1995 m. vietoj rajone buvusių 13 apl. įsteigta 10 seniūnijų.
Kaimas atsirado tada, kai viena šeima galėjo savarankiškai dirbti žemę.
Indrajai - kaimas 21 km nuo Utenos, Indrajų ežero vakarinėje pakrantėje. Šiame k. 1896 m. gimė karvedys Jeronimas Uborevičius. 1949 m. įsikūrė ,,Vienybės“ kolūkis. 1923 m. buvo 189 gyventojai, 1984 - 114, 1997 - 70 gyv., o 2000 - 76 gyv.
Juknėnai - kaimas 6 km. į pietus nuo Daugailių, 24 km nuo Utenos. 1923 m. buvo 317 gyventojų, 1959 m. - 339, 1970 m. - 201, 1984 m. - 198, 1996 m. - 182 gyv., 2000 m. - 179 gyv.
Pakryžė - kaimas 6 km nuo Radeikių, 2 km nuo Daugailių, 16 km nuo Utenos. Kad pavadinimas kilęs nuo Pakryžės kapelių, kur buvo daug kryžių. 1984 m. buvo 24 gyventojai, 1996 m. - 22, 2000 m. - 12 gyv.
Plipai - kaimas 5 km nuo Radeikių, 15 km nuo Daugailių, 17 km nuo Utenos. Pavadinimas kilo nuo Plipų (Plipelių) pavardžių. 1984 m. buvo 19 gyventojų, 1996 m. - 15, 2000 m. - 18 gyv.
Radeikiai - kaimas 10 km nuo Utenos. 1923 m. buvo 137 gyventojai, 1959 m. - 108, 1970 m. - 112, 1979 m. - 204, 1984 m. - 244, 1996 m. - 330, 2000 m. - 326 gyv. K. gyventojai buvo verčiami palikti savo vs. pat plento.
Šiožiniai - kaimas 7 km nuo Daugailių, 26 km nuo Utenos. 1984 m. - 2 gyv.
Vaikučiai - kaimas 3 km nuo Kuktiškių, 11 km nuo Utenos. Pagal 1731 m. dv. inventorių priklausė Kačiūnų vaitystei, Kuktiškių dv. 1923 m. buvo 123 gyventojai, 1984 m. - 52, 2000 m. - 55 gyv.
Asmalai - kaimas 6 km nuo Kuktiškių, 6 km nuo Utenos. 1923 m. - 20, 1926 m. - 5, 1984 m. - 4, 1998 m. - 1 gyv. 2000 m. - 1 gyv.
Kuktiškės - kaimas prie Kuktiškių miestelio. 14 km. nuo Utenos 1976 m. - 66 gyv., 2000 m. - 66 gyv.
Šiame straipsnyje apžvelgta Broniaus Maniušio sodybos istorija, apimanti laikotarpį nuo sovietinės okupacijos iki šių dienų, partizanų kovas ir kaimo gyventojų gyvenimą.
Šaltiniai: Utenos kraštotyros muziejaus nuotraukos ir archyvinė medžiaga.