Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką reiškia frazė „bučiuoju tavo plytą“ ir kokį kontekstą ji įgauna Lietuvoje. Taip pat aptarsime su šia fraze susijusius istorinius ir politinius aspektus.
Lietuvos istorikai nustatė, kad tautininkai pradėjo bendradarbiauti su Sovietų Rusijos emisarais dar 1920 metais, ir būtent su jais jie vėliau rengė, o 1926 metais ir įvykdė sunkų valstybės nusikaltimą - karinį perversmą, kurio metu buvo nuversta teisėta, Lietuvos piliečių išrinkta šalies valdžia.
Perversmas sustabdė pilietinės visuomenės tapsmą Lietuvoje, kas savo ruožu parengė dirvą 1940 metų nacionalinei katastrofai. Atėjus lemiamo apsisprendimo valandai, uzurpatoriai net nebandė organizuoti pasipriešinimą okupantams (t.y. savo sėbrams) ir metė Tėvynę likimo valiai; nesugebėta sukurti net Vyriausybės tremtyje.
O iki tol, siekdami užsitikrinti didesnės visuomenės dalies palaikymą, tautininkai kurstė Lietuvoje šovinistinę isteriją, nors iš tikrųjų šūkis „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ buvo skirtas daugiau vidaus naudojimui. Tautininkų politikieriai dar iš 1918 - 1920 metų gerai žinojo apie tikrąją Vilnijos etnodemografinę situaciją, todėl neapkentė ir bijojo to Vilniaus.
Ne veltui „tautos vadas“ A.Smetona taip ir neprisiruošė apsilankyti istorinėje sostinėje po jos sugrįžimo Lietuvai 1939 - 1940 m. Taigi galima teigti, kad tautininkai suvaidino pražūtingą vaidmenį Pirmosios Lietuvos Respublikos istorijoje, ir kad yra pakankamas pagrindas uždrausti šios partijos veiklą.
Bet gal dabartinė Tautininkų sąjunga nutraukė ydingą santykį su savo nusikalstama praeitimi ir tapo atvira civilizuoto pasaulio vertybėms? Kaip matome - ne, nieko panašaus. Tarsi tyčiojantis iš vis dar gležnos lietuviškosios demokratijos, Tautininkų sąjungos atkuriamasis suvažiavimas buvo surengtas antivalstybinio perversmo 85 - ųjų metinių dieną, o jos vadukai (jokie ne „vadai“) ir dabar nepraleidžia progos sužadinti mūsų plebso juodžiausius zoologinius instinktus.
Ksenofobinė (daugiausia antilenkiška ir antižydiška - pavyzdžių daugiau negu pakanka) retorika tokiais atvejais „švelniai“ pereina į retoriką antikrikščionišką, antivakarietišką ir apskritai antidemokratinę, kas nežada Lietuvai nieko gero. Tiesą kalbant, net keista, kad šiuo reikalu Lietuvoje niekaip nesusirūpina tie, kas stovi įstatymo ir žmogaus teisių sargyboje.
Dabar pažiūrėkime - o kas gi „šventė“? Julius Panka. Vilniaus savivaldybės skundas atmestas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo) Po tokio istorijos žinių demonstravimo J.Panka sugrįžo į dabartį ir pasiūlė smogti daliai Lietuvos piliečių - Vilnijos vietiniams gyventojams, atimant iš jų galimybę mokytis gimtąja lenkų kalba.
Kad būtų dar „tautiškiau“ (ar „tautininkiškiau“?), ne toks jau jaunas jaunųjų nacionalistų vadas pareiškė, kad ir dabartinės Lenkijos užsienio reikalų ministrui reikia uždrausti „įvažiuoti“ į Lietuvą, o kalbėdamas apie jo lietuviškąjį kolegą, J.Panka informavo bendraminčius, kad šis nelaikąs šlapimo (taip buvo įvertintos ministro L.Linkevičiaus diplomatinės pastangos atkurti bičiuliškus santykius su viena pagrindinių Lietuvos strateginių partnerių).
Tokiu būdu galima teigti, kad į antrą straipsnio pavadinime iškeltą klausimą atsakė patys renginio dalyviai. Komentuodamas galiu paminėti nebent tai, kas ir taip yra aišku - lietuvių tautos vardu kalbėti pasišovę radikalai ir marginalai eilinį kartą išnaudojo istorinės datos paminėjimą tautinės nesantaikos kurstymui mūsų šalyje, ypač etniškai margame Vilniaus krašte (taigi vidaus padėties valstybėje destabilizavimui), ir santykių su valstybe - sąjungininke bloginimui (taigi Lietuvos tarptautinių pozicijų silpninimui ir jos diskreditavimui).
Na, o dabar lieka paskutinis klausimas - kas gi buvo švenčiama Pamėnkalnyje? Skirtingai, negu teigia J.Panka, Lietuvos kariuomenės „įžygiavimas“ nebuvo kažkoks karo žygis, pakeitęs regiono geopolitinę situaciją. Tuo metu Sovietija jau buvo suderėjusi su naciais dėl Baltijos valstybių likvidavimo, iki kurio buvo likę vos keli mėnesiai.
Tokiomis sąlygomis Maskvai nebuvo ypatingo skirtumo - ar Vilnius priklausys būsimai Lietuvos, ar Gudijos, ar kokiai nors Karakalpakijos SSR. Svarbiausia buvo kas kita - kuo veiksmingiau panaudoti šitą „Trojos arklį“, siekiant dar kartą suaktyvinti kažkada caro „ochrankos“ dirbtinai sukeltą lietuvių ir lenkų tarpusavio neapykantą, ir kuo stipriau demoralizuoti ir dezorientuoti Lietuvos žmones prieš artėjančią apokalipsę.
Ta prasme Lietuvos kariuomenės įžengimas į rusų jau apiplėštą ir ganėtinai priešiškai nusiteikusį kraštą reiškė tik vieną - pasaulio viešosios nuomonės akyse Lietuva tapo dar viena (kartu su hitlerine Vokietija ir stalinine Rusija) agresijos prieš kraujuojančią Lenkiją dalyve.
Kitaip sakant, tuometiniame tarptautiniame kontekste šio krašto perėmimas iš agresoriaus letenų ne sustiprino, bet susilpnino Lietuvos argumentus dėl Vilniaus - panašiai kaip ir Bulgarijos argumentus dėl Makedonijos arba Vengrijos - dėl Užkarpatės (ką karui baigiantis teko apleisti).
Teks pabūti ciniku, bet gal ir gerai, kad tautininkų neveiklumo dėka mums nepavyko atkurti nepriklausomybės iškart po Antrojo Pasaulinio karo pabaigos, nes tikrai liktume tuomet be Vilniaus, ir važiuotume dabar (anot J.Pankos) į jį vien tik kaip turistai (kadangi visas likęs pasaulis pažinojo tada Vilnių tik kaip Wilno). Ar naudinga mums tai akcentuoti? Ir kieno naudą tautininkai gaudo?
Dabar turime tai, ką turime - ir Vilnių, ir Klaipėdą (ačiū už tai Dievui ir likimui, bet tikrai ne tautininkams), tai gal vieną kartą baikime kurti problemas patys sau? Ir gal dar ne visi trokštame susikurti Lietuvoje „savąjį“ Karabachą, kaip kad Pamėnkalnyje prieš kelias dienas rėkavę vaikinukai?
Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Vincas Vitkauskas 1939-1940 metais nurodė kariams “pagal visas mandagumo ir draugiškumo taisykles“ sutikti sovietų raudonarmiečius. Archyvinė nuotrauka (nuotr. Balsas.lt) Ta prasme Lietuvos kariuomenės įžengimas į Vilnių 1939 metų spalio 28 dieną nėra data, kuria galėtume ir turėtume didžiuotis - galime džiaugtis tik pačiu Vilniaus ir jo apylinkių sugrįžimo Lietuvai faktu.
Žygeivis 2013-11-02 19:15:36 Ponas lenkomanas Melianas turėtų žinoti, kad Vitkauskas buvo senas VČK-OGPU agentas, užverbuotas dar 1920 m. Keleivis Žygeiviui 2013-11-02 20:41:26 Ponui rusofilui Žygeiviui iš teksto turėtų būti aišku, kad I.Melianas tai puikiai žino (apie ką ir rašo).
Žygeivis 2013-11-02 21:27:47 Žinoma, kad Melianas tai žino - juk ne veltui Valstybės saugumo departamente ne vienerius metus kėdę trynė, kol girtas avariją nepadarė... sausio 3 d. 14:05 Valstybės saugumo departamento (VSD) Devintosios valdybos vieno operatyvinių skyrių vadovas Imantas Melianas, prie automobilio vairo sulaikytas neblaivus ir jį sulaikiusiems policininkams grasinęs į pagalbą pasikviesti buvusį Užsienio reikalų ministerijos sekretorių Albiną Janušką, bylinėjasi su VSD.
Departamento direktorius Arvydas Pocius jį nušalino nuo pareigų dėl drausminio pažeidimo padarymo. Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai neblaivų I.Melianą praėjusių metų spalio 2-ąją sulaikė prie asmeninio automobilio vairo. Kaip skelbė spauda, VSD pareigūnas pareigūnams grasino, kad pasikvies į pagalbą A.Janušką. Už nusižengimą I.Melianui policija skyrė 3 tūkst. litų baudą bei 3 metams atėmė teisę vairuoti transporto priemonę.
Žygeivis 2013-11-02 19:20:56 Redakcija, ištaisykite pavadinime grubią teksto rinkimo klaidą: "svaribiausia" P.S. Ponas Melianas, be abejo, šią dieną giliai liūdi - juk tą dieną jo taip mylima Lenkija "prarado" "polsko Wilno"... :) Iš čia ir įvairių imperinių lenkomanų klaikus įtūžis, jog Lietuvių tautinis jaunimas kasmet švenčia šią datą.
Žygeivis 2013-11-02 19:36:25 Tiems, kas dar nesuprato lenkomano Meliano tikrąsias "intencijas" siūlau paskaityti Lenkijos okupuoto Punsko lietuvės straipsnį apie šį poną: Živilė Makauskienė. Kultūros ministro patarėjas I.Melianas apgailestauja, kad 1918 m. 2013-11-02 21:04:33 Ką čia apskritai apie tuos tautininkus rašyti, triukšmų lygio partija, taip autorius jiems tik reklamą daro.
Aš uždrausčiau visas nacionalistines partijas, kad negriautų valstybės - ir tautinių mažumų, ir lietuviškas. Žygeivis 2013-11-02 21:43:14 O štai mes ne tik uždrausime visas antilietuviškas partijas bei organizacijas, kurios jau virš 20 metų griauna Lietuvos Valstybės Nepriklausomybę, jos ekonomiką ir išvaro šimtus tūkstančių Lietuvių vergauti į Jievrosojuzą, aktyviai naikina Lietuvybę - Lietuvių Kalbą, Lietuvių Tautą ir Lietuvos Valstybę.
Ir garantuoju, jog tada labai mikliai išgaudysime visus antilietuviškų jėgų įsislaptinusius "simpatikus" (visų jų "atspalvių - nuo "raudonų" ir "ružavų" iki "žydrų" ir "mėlynų"), kurie dabar ypatingai drąsiai savo anoniminiuose komentaruose keikia Lietuvius ir Lietuvybę - labai naiviai manydami, kad jų niekas niekada neišryškins, nes jie "gerai pasislėpę" po įvairiais "proksi serveriais" ir pan.... :)
Akivaizdu, kad Lietuvybės priešai jau užmiršo savo pirmtakų klaidą 1939-1941 m. - kada sovietų imperija okupavo Rytų Lietuvą, o vėliau ir Centrinę Lietuvą, tada irgi "išlindo į paviršių" labai daug antilietuviškų "raudonųjų kirmėlių", iki tol tūnojusių giliai pogrindyje, tačiau 1941 m. birželio 23 d. Didysis Lietuvių Tautos Sukilimas įtikinamai parodė šioms "raudonosioms utėlėms, iš kur kojos dygsta". :) :)
Jonas 2013-11-03 22:28:10 Melianas? Iš kur atsirado šis tautinę nesantaiką kurstantis ir Lietuvos istoriją falsifikuojantis senelis? Gal tai iki mūsų dienų išgyvenęs AK-vcas. Tikėkimės, kad juo susidomės Lietuvos prokuratūra. Žygeivis 2013-11-03 22:49:35 Nežinai iš kur atsirado šitas Melianas? :)
Iš čia: Valstybės saugumo departamento (VSD) Devintosios valdybos vieno operatyvinių skyrių vadovas Imantas Melianas... :) P.S. Atskira kalba apskritai apie jo giminę: brolį Artūrą - liberalą, buvusį VRM ministrą, ir tėvą - sovietų karinį lakūną.... Patikslinu: VSD 9-oji valdyba yra taip vadinama Konstitucijos pagrindų apsaugos valdyba ...
Plačiau galite pasiskaityti kaip ši valdyba "dirba" čia: Tomas Čyvas. saugo-vsd/ Ištrauka: "Tarkim, reikia „sutvarkyti“ kokį netinkamą žurnalistą, oficialios valdžios ar įtakingos grupuotės dėdei arba tetai nepatikusį asmenį. Kaip tai daroma? Schema paprasta ir - įgudus ją taikyti - nesunkiai paleidžiama konvejeriu.
Pradžioje būna žodis. Jį iš dar didesnio viršininko paprastai išgirsta koks nors padalinio vadovas. Pavyzdžiui, 9-osios Konstitucijos pagrindų apsaugos valdybos viršininkas - nesvarbu, ar tai būtų Ričardas Rupkus, ar Imantas Melianas, ar Aidis Mieželis, ar dar kokia nors persona tikru, o gal išgalvotu asmenvardžiu.
Gavęs užsakymą susidoroti, toks viršininkėlis gali nesunkiai įjungti mechanizmą. Pavaldiniui pavedama surinkti fiktyvią anoniminio šaltinio, kurio patikimumo niekas niekada gyvenime netikrins, „informaciją“.
Etatinis ar neetatinis slaptasis bendradarbis už pinigus arba kitą valiutą pristato „operatyvinę informaciją“ - esą kokiame nors bare arba pirtyje girdėjo, kaip žurnalistas A kalbėjo su piliečiu B ir, padauginęs gėrimų, pernelyg atviravo.
Pavyzdžiui, emocingai išsirėkavo, kad valdžia, o dar geriau - konkretus Vyriausybės, Seimo valdybos arba prezidentūros „valdžiažmogis“ visai išėjo iš proto ir jau esą pakankamai žmonių, kurie galanda šakes ir kirvius. Ko apie valdžią nepriburnoja įkaušęs žmogus, kai padidėję mokesčiai priverčia rinktis: ar mokėti būsto paskolos, ar komunalinius mokesčius. Be to, panašaus pokalbio gali apskritai ir nebūti - svarbu apie jį „operatyviai informuoti“.
Gavęs tokią „žinią“ pareigūnas rašo vadovybei pažymą. Prie jos pagal vidaus reglamentus privalomai „atsigula“ dar dešimt lydimųjų raštų ir paaiškinimų - atsiranda byla. Šiek tiek padirbėjus (jei netingima) su viešai prieinama informacija ir nesunkiai žvalgams prieinamomis duomenų bazėmis ji sustorėja.
Tuomet su grėsmingu ir įdomiu lydraščiu tas niekalas, papuoštas aukštų kontoros vadų rezoliucijomis, pateikiamas kuriam nors, dažniausiai - tam pačiam, iš patikimųjų būrio teisėjui. Daugelis buvusių pareigūnų pasakoja, kad teikimų pastaraisiais metais buvo tyčia duodama ypač daug - Temidės tarnų budrumui atbukinti. Teisėjas neturi savo operatyvinės tarnybos, laiko, jokios galimybės patikrinti šių fikcijų turinio.
Jis mato daug susegtų, sunumeruotų lapų, didelių žmonių parašų ir skambių frazių apie grėsmę nacionaliniam saugumui. Argi teisėjas turi pasirinkimą? Sankciją klausytis telefono pokalbių, sekti elektroninį susirašinėjimą ir vykdyti kitokią stebėseną jis tikrai duos. Saugumiečių žargonu - objektui „pakabinami telefonai“ ir „pakabinamos šlepetės“.
Yra tekę girdėti, jog net Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narės pokalbiai telefonu buvo taip talentingai iškarpyti ir pateikti Valstybės gynimo tarybai, kad iš konteksto išplėšta bei pakišta informacija ir šalies vadovui pasirodė grėsminga. Tik leiskite pakarpyti pokalbius, pasiknisti asmens duomenyse ir nebeliks jokių problemų nupaišyti spalvotą paveiksliuką, kurio viduryje bet kuris iš mūsų sėdės lyg grėsmingas Bin Ladenas."
Pedrui Šikeiviui 2013-11-04 00:57:44 Kodėl pamiršai parašyti, kad šitą tekstą surašė I.Meliano draugas T.Čyvas? Ir kad I.Melianas, šios valdybos įkūrėjas, buvo ištrenktas iš kontoros už tai, kad "pridavė" viešumai faktą, kad tavo sėbras, KGB rezervistas A.Pocius, buvo infiltruotas į NATO šalies spec.tarnybą "valstybininkų" klano?
Rašyti lietuviškai Šaitanatas jus išmokė, bet logika - kaip ir visų aziatų. Šiukšlės buvote, šiukšlės ir likote. Šikeiviui 2013-11-03 11:46:33 Šikeivi, na neatsiskleisk tu taip juokingai, tvardykis nors biškį.
Visi kontoroje (ir ne tik joje) žinojo, kad Melianas buvo "sugautas" tik todėl, kad nuvežė Landsbergiui savo šefo Pociaus "rezervistinę" bylą, o tas Pocius priklausė Januškos vadovaujamam "valstybininkų" klanui.
Tam, kad Melianas būtų nutildytas, ir buvo išmesta šį tavo cituota dezinformacija apie Janušką - Meliano "draugą". Ar tik ne tu ją ir surašei, "kagėbiara"? Žygeivis - Šikeiviui 2013-11-04 19:40:34 .......... Ar tik ne tu ją ir surašei, "kagėbiara"? "----------------------------------------------------------------- Tu labai nenuoseklus - jeigu aš tą VSD pažymą surašiau, vadinasi esu ne "kagėbiara", o "vodiara"... :)
P.S. Vienu žodžiu, jūs patys ten savo "kontorose" aiškinkitės, kas kokią pažymą kada surašė ir kas yra "kagėbiara...
Trumpai tariant, frazė „bučiuoju tavo plytą“ gali būti interpretuojama kaip ironiškas arba paniekinantis pasakymas, priklausomai nuo konteksto ir intonacijos. Lietuvoje, atsižvelgiant į istorines aplinkybes ir politines pažiūras, ši frazė gali įgauti papildomų reikšmių, susijusių su nacionalizmu, patriotizmu ir santykiu su kitomis tautomis.
Istorinis kontekstas ir skirtingos interpretacijos lemia, kad frazė „bučiuoju tavo plytą“ gali būti suprantama įvairiai, priklausomai nuo asmens požiūrio ir situacijos.
Šiame straipsnyje apžvelgėme frazės „bučiuoju tavo plytą“ galimas reikšmes ir jos kontekstą Lietuvoje. Svarbu atsižvelgti į istorines aplinkybes ir skirtingas interpretacijas, norint suprasti šios frazės prasmę įvairiose situacijose.
