Vincentas Būcys - kunigas, pedagogas ir visuomenės veikėjas, kurio gyvenimas ir darbai glaudžiai susiję su XX amžiaus Lietuvos istorija. Jo veikla, paženklinta atsidavimo Bažnyčiai ir tautai, vyko sudėtingomis politinėmis sąlygomis, o jo likimas - tai atspindys daugelio Lietuvos dvasininkų, patyrusių sovietinio režimo represijas.
Koplytstulpis, skirtas Juozapui ir Vincentui Būciams
Pirmieji smūgiai Šv. Bažnyčiai
1940 m. išskyrus Kauno Kunigų seminariją, buvo panaikintos ir uždarytos visos kitos seminarijos. Smarkiai apkarpyti prie klebonijų buvę ūkiai, kai kur nusavintos klebonijos. Priklausiusių nuosavybių negrąžino.
Į nacių kacetus buvo ištremti penki mūsų kunigai. Tretiems, kaip prel. B. Sužiedėliui, kun. gyvybės kaina, tapo persekiojamų žydų prieglaudomis. Pvz. pas Kužių kleboną kun. Adolfą Kleibą žydai iš Šiaulių buvo slaptai vežami tiesiog ištisomis šeimomis. Kartais ten būdavo slepiama net iki 15-20 žydų šeimų. slaptas Šiaulių žydų gelbėjimo komitetas, kun. jo brolis kun. į Sibirą kaip "nepakenčiami liaudies priešai".
Kodėl žlugo sovietų sąjunga?
Kunigų seminarijos veikla sovietmečiu
Pradžių bolševikai leido veikti Kauno ir Telšių kunigų seminarijoms. Seminarijos ramybėje neilgam buvo palikta. Paskos atskubėjo ir saugumas. Skaitome buvusio jos auklėtinio kun. seminariją. Tačiau mokėmės, auklėjomės, rengėmės gyvenimui. Tiesa, visus mus tardė, grasino, mušė. Gyvenome pusbadžiu šaltose patalpose. Lietuvos atstatymo darbams. 1946 m. Kauno Kunigų seminarija tebebuvo Jėzuitų rūmuose. Į saugumą tardyti, ne kartą verčiami pasižadėti šnipinėti. vadovybės ir vyresniųjų klierikų tarpo nė vieno saugumui nepavyko palaužti. Klierikų nepasidavimą saugumo gundymams turėjo atsakyti seminarijos vadovybė.
Antai, 1971 m. kovo mėnesį seminarijos vadovybė turėjo įsileisti propagandistą partietį Č. Juršėną, kuris skaitė politinio turinio paskaitą profesoriams ir klierikams.
Seminarijos vicerektoriaus postas pasidaręs pats baisiausias. Kandidatus šiam postui paskyręs vysk. K. Paltarokas. Kiek pabuvę vicerektoriaus pareigose, tuojau buvo areštuoti ir ištremti. Pabandymai laimę Vilkaviškio vyskupija.
Gal ir stojo dalis jaunuolių tam, kad išvengtų karinės prievolės. Tačiau seminarija buvo ne tik suvaržyta, bet ir verčiama įsileisti politrukus su paskaitomis.
Lietuvos bažnyčių ir koplyčių likimas karo ir pokario metais
Daugelio sugriautų miestų bei miestelių nukentėjo ir eilė bažnyčių. Buvo siekiama atstatyti karo sugriautas bažnyčias. Trumpai paminėsime eilės karo metu sugriautų bažnyčių tolimesnį likimą.
Šiaulių apskrity, bažnyčia per karą sudegė. Okupacinė valdžia nedavė leidimo naujai bažnyčiai pastatyti. Senosios bažnyčios šventoriuje 1960 m. aptvarkyta, tačiau dar 1959 m. pamaldos buvo laikomos senojoje klebonijoje.
Ankstyvesnioji Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia buvo pastatyta 1934-40 metais kun. B r. Vaišnoro rūpesčiu. Jis mirė 1967 m. Vilkaviškyje.
Telšių vyskupijoje - 14 bažnyčių ir 31 koplyčia. Vilkaviškio vyskupijoje - 5 bažnyčios ir 82 koplyčios. Taigi aplamai iki 1970 m. buvo uždaryta 31 bažnyčia ir 46 koplyčios.
Įgulos bažnyčioje 1965 metais atidarytas Kauno valst. laboratorija. Seminarijos rūmuose - kurčiųjų mokyklos internatas.
Žemaitijoje, kurių kapinėse palaidotas Atlanto nugalėtojo kap. tėvas ir iš JAV atgabenti motinos palaikai, būta baisių įvykių.
1948 m. Rusijos gilumos. į Sibirą. nepasirodė. kolektyvizacijos, bet bažnyčios atidarymo klausimas. mokyklon ir laukė okupacinės valdžios atstovų. pareigūnų lydimi. Bet darbotvarkėje tebuvo kolchozo steigimo klausimas. bet nė vienas judrėniškis nepajudėjo. norėjo išsiskirstyti. Bet eidami pamatė, kad mokykla rusų apsupta. Nepasirašiusieji pareiškimų buvo neleidžiami namo ir čia pat suimami. nepavyko.
Burbiškio bažnyčia
Marijampolės aps., parapiečiai 1945 m., kun. P. gyveno kunigas. 1947-49 m. reikalus tvarkė kun. Janušauskas, retkarčiais atvykdamas iš Liubavo. 1949 m. apsigyveno pastoviai. Po 1950 m. klebonavo kun. Kudirka. Nuo 1956 m. Anykščių valsčiuje, žinoma vietovė, nes čia 1919 m. kovos su bolševikais. vietoje pagal dail. metais Burbiškyje kun. P. Zabiela pastatydino bažnyčią, kuri 1935 m. 1986 tikinčiuosius. Bet po karo apie šią bažnyčią nieko nebegirdėti.
Kretingos apskrityje, bažnyčia sudeginta vokiečiams užimant Lietuvą. 1968 m. sukalta laikina pastogė. Gargždų klebonas kun. Juozas Pletkus, 1966 m. Telšių vyskupui P. Maželiui, konsekruotas jo įpėdiniu. metus buvo sumanę pasityčioti vietos komjaunuoliai. eglutės. liturginiais rūbais. cementine tvora. Duokiškyje dar 1967-68 m. šv.
1945 m. okupantai ir vietiniai komjaunuoliai sušaudė kapinių koplyčios sienas. nelaimių spaudžiami, sudėjo 60,000 rublių ir 1958 m. ištiko skaudus likimas. kitus medžio įrengimus.
1948 m. kun. trobesius. Šiems remonto darbams išleista daugiau kaip 35,000 rublių. 1954 m. bažnyčios vidus pertaisytas, 1959 m. nenaudojama. Apie 1956 m. klebonijoje kilęs gaisras nušlavė ne tik buv. kleboniją, bet ir bažnyčią. jos vidus ilgainiui medeliais ir žolėmis užaugo. Vysk. P. bei gausiomis aukomis bažnyčia vėl buvo atstatyta. 1958 m. rugsėjo 7 d.
Mažeikių apskrityje, bažnyčia karo metu taip pat sudegė. paprastame name. Okupacinė valdžia vis trukdė naują bažnyčią statyti. m. leckaviečiai, nuo ryto iki vakaro vėlumos plušą kolchozuose. okupacijos metu daugybė jų buvo išgabenta į Irkutsko sritį). aukos buvo renkamos net Sibiro tremtinių tarpe. Viena tik B. Dar 1970 m. išdažyta, o ją dengė senas laikinas stogas. iškelta kitur. Taip buvo rašoma laiškuose 1970 m. ir Leckavos klebonas kun. Stasys Būdvytis, gimęs 1896 m.
Molėtų klebono kun. Mato Lajausko skaudus likimas ypač minėtinas. ir kitas lietuviškas organizacijas, originalaus būdo. koks ten vyras. užsikniaubęs ant radijo. partizanų. Tačiau bolševikai iš čia buvo vėlai išmušti, tik liepos 3 dieną. vėliavą. Tas atsakęs, kad dekanas Lajauskas. kunigą iš lovos. išlyginta trispalvė. Kun. Lajauskas tuojau buvo okupantų suimtas, išvežtas 3 km. už miestelio ir sušaudytas šalia Molėtų-Utenos vieškelio esančioje pelkėje.
Marijonų ūkį konfiskavo ir norėjo uždaryti koplyčią. susirinkę, budėjo ir ją gynė. Taip ji išsilaikė per visą pirmąjį bolševikmetį. leisdavo ją lankyti. rašė Toronte, Kanadoje, leidžiami "Tėviškės Žiburiai" (1963 m. nr. 49). bažnyčia esanti pertvarkoma į šokių bei kitokių parengimų salę. senelio statytą bažnyčią. pareikalavusi bažnyčią vėl atidaryti. Kasakauskų giminės karstai.
Bolševikai užėmė 1944 m. spalio 10 dieną. sausio mėnesio. sviedinių ir beveik sulygintas su žeme. vienas kitas ne visiškai sugriautas namas. sunaikinta. Bet tikintieji, nesigailėdami didelių aukų, atstatė mūrinę bažnyčią.
1970 m. bažnytėlę, 1951 m. į laisvę prasiveržusio lietuvio žvejo J. pasakojimu, 1945 m. bažnyčios vitražus. 1763 m. kun. Leliuganavičiaus pastatyta bažnyčia sudegė per karą. šventoriaus vartai. okupantai nugriovė vysk. sodelyje. Gi Valančiaus namas buvo atiduotas mašinų-traktorių stočiai. Kunigų seminarijos rūmai po karo buvo visiškai apleisti. 1967 m. katedra, kurios buvęs klebonas kun. Chicagoje, buvo karo audros sugriauta 1944 m. pabaigoje. pastatyti suoliukai.
Ukmergės apskrityje, kryžiaus kelių stotys nugriautos, žemė išarta ir išakėta. 1941 m. birželio mėn. ilgametį Veprių kleboną kun. 1941 m. karui, Skaruliuose įvyko baisi tragedija. Skarulius, kažkas tariamai šovęs iš varpinės. suerzinti, nutarę sušaudyti visus žmones, susirinkusius į bažnyčią. kulkosvaidžiais ir liepė gulti ant žemės. išsivaikščioti. ir vienas Vilniaus krašto kunigas. žiauriai sumušti, kankinti ir sušaudyti. tris dienas. šventoriuje. Jų laidotuvės buvo didžio liūdesio diena tikintiesiems. ir apylinkių suplaukė didelės žmonių minios. 1943 m. dideli mediniai kryžiai. Ilgainiui kryžiai apipuvo.
1958 m. kun. P. Žeimelio evangelikų-liuteronų parapijos klebono kun. Eriko Leijerio apie 1948-49 m. jo valdomų bažnyčių raktų, kad ją paverstų grūdų sandėliu. Kun. smarkiai priešinosi, kreipdamasis į vietos komunistines įstaigas. atimti prievarta ir bažnyčia pripildyta grūdų. Tada kun. nurodydamas į sovietinę konstituciją ir pažymėdamas, kad mokesčiai sumokėti. Netrukus bažnyčia buvo grąžinta, tačiau 1949 m. gruodžio 30 d. kun. buvo suimtas. Po metų ir vienos dienos, 1950 m. gruodžio 31 d. mirtimi Krasnojarsko priverčiamųjų darbų stovykloje. evangelikų-liuteronų parapija dar buvo žymima 1959 m.
Gavėną iškraustė į bažnyčią su dviem mažomis mergaitėmis. žmogaus. Kunigas Gavėnas sakydavo pamokslą taip, kaip jam atrodė teisinga. laidojo vieną jaunuolį, kurį nušovė stribas. draugavo su stribu, o sūnus pyko ir neapkentė. stribas ateina, ir bėgo. Šitas nušovė. Atsakymas trumpas - banditų ryšininkas. pavadino žmogžude. Už tai jį ištrėmė į Sibirą. pasimelsti. "Aš tuoj grįšiu." Taip pat išvežė ir katalikų kunigą Albertą.
Pagal turimas žinias, iki 1970 m. uždaryta 31 bažnyčia ir 46 koplyčios.
Vilniaus kraštui, nepriklausomoje Lietuvoje buvo 320 koplyčių. Ateitis, buvo didelė rakštis akyse ir jos be pasigailėjimo liko išnaikintos. kas tą žygį norėtų pateisinti kunigų trūkumu, klystų. vietoje išaugo laikinos varganos koplytėlės, kurių vienos nuotrauką čia matome. visai neliktų be Dievo namų. Kaip stropiai bažnyčias ir tikėjimą gina okup. bažnyčios raktus, - bažnyčia esanti reikalinga švietimo reik...