Kaimo turizmas Lietuvoje kasmet populiarėja, tačiau Panevėžio rajone šis verslas susiduria su iššūkiais. Apskrities Turizmo informacijos centro turizmo vadybininkės Redos Arūnaitės teigimu, šiais metais besidominčiųjų poilsiu kaime itin sumažėjo. Tačiau, vadybininkės nuomone, tai nereiškia, kad atokvėpis mūsų rajono kaimo sodybose nebedomina miestiečių.
Kaimo turizmo ženklas Lietuvoje
Sodybos Apžvalga
Larisos Leonavičienės kaimo turizmo sodyba siūlo įvairias paslaugas ir pramogas. Kontaktai: Topolių g. 9, Trakiškio k., Miežiškių sen., Panevėžio r.
Sodyboje rasite:- Pirtį, sauną
- Biliardo, teniso stalus
- Tinklinio, krepšinio aikšteles
- Tvenkinį, žvejybą
Aukščiau pateikiama visa turima informacija apie Larisos Leonavičienės kaimo turizmo sodyba. Jei atstovaujate Larisos Leonavičienės kaimo turizmo sodyba galite pateikti prašymą informacijai atnaujinti.
Kaimo turizmo sodyba
Kaimo Turizmo Iššūkiai Panevėžio Rajone
Šiuo metu rajone įregistruotos septynios kaimo turizmo sodybos, tačiau realiai veiklą vykdo keturios. Dvi iš įregistruotųjų įvertintos trimis gandrais iš galimų keturių, dar dvi pelniusios po du gandriukus, kitos jais visai nepažymėtos. Tačiau toks vertinimas gana sąlyginis - gandrai skiriami tik į Kaimo turizmo asociaciją įstojusioms sodyboms.
Pasak R.Arūnaitės, mūsų kraštas nėra dėkingas kaimo turizmo verslui - vietiniai gyventojai poilsio stengiasi ieškoti kuo toliau nuo namų, o be vandens telkinių, kokiais gali pasigirti Rytų Lietuva, atvykėlius sunku privilioti.
Kaimo turizmo sodyba
Pagrindiniai tokių sodybų rajone klientai - darbo reikalais į Panevėžį atvykę verslininkai ar pravažiuojantys užsienio turistai. Norinčiųjų jose atostogauti - mažuma. Dėl prieinamos kainos sodybas netoli miesto, anot R.Arūnaitės, ypač pamėgę pro Panevėžį keliaujantys užsieniečiai - viešbučiai mieste jiems arba per brangūs, arba juose nebėra vietų.
Be to, mūsų rajone visiškai nesudarytos sąlygos turistams nakvoti kempinguose, todėl kaimo turizmo sodybos, įsikūrusios vos keli kilometrai už Panevėžio, tampa mažais viešbutukais. “Tai, kad neturime kempingų - labai didelis minusas. Juose nakvoti pageidaujančius turistus esame priversti išsiųsti iš mūsų rajono.
Pašnekovės teigimu, šią vasarą ypač padaugėjo mūsų rajonu besidominčių turistų dviratininkų ne tik iš Baltijos šalių, bet ir Anglijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, netgi Italijos ir Ispanijos. Ir nors, R.Arūnaitės tvirtinimu, svečiai apie Panevėžį atsiliepia labai palankiai, tačiau užsienio kalbos nemokantys sodybų šeimininkai vargu ar keliautojams palieka tikrų europiečių įspūdį.
“Kalbos barjeras - viena didžiausių besiverčiančiųjų kaimo turizmu problemų. Rusų kalbą dar iš senų laikų moka visi, bet angliškai retas kuris susikalba”, - pažymėjo pašnekovė.
Jos manymu, nors dažniausiai kaip didžiausią mūsų rajono trūkumą sodybų šeimininkai įvardija menkus vandens telkinius, tačiau trūksta ir jų pačių iniciatyvos pritraukiant klientus. Specialistai pripažino pasigendantys pačių sodybų šeimininkų aktyvumo pritraukiant turistus: trūksta salių konferencijoms, per mažai vietų pobūviams.
“Dažniausiai būna taip, jog nori iš turizmo užsidirbti, bet mažai į jį investuoja. Žinoma, tai lemia kiekvieno finansinės galimybės. Vieni, ieškodami išeities, orientuojasi į pobūvius, kiti visai nieko nedaro, tik laukia.
Kaimo Turizmo Populiarumo Augimas Lietuvoje
Kaimo turizmo populiarumas Lietuvoje nuolat auga. Šiemet kaime tikimasi sulaukti 210 tūkst. poilsiautojų.
| Metai | Poilsiautojų skaičius |
|---|---|
| 2001 | 67 tūkst. |
| 2002 | 120 tūkst. |
| 2003 | 164 tūkst. |
| 2004 | 186,1 tūkst. |
Asociacijos administratorė Vilma Rakauskaitė įsitikinusi, jog kaimo turizmo verslą sėkmingai galima plėtoti ir vandens telkinių negausiose teritorijose. “Viskas priklauso nuo sodyboje siūlomų pramogų ir įvairovės lygio. Jei sodybos šeimininkas pasiūlys poilsiautojui alternatyvą, jo verslas nenukentės ir be vandens telkinio. Didelis privalumas yra sodyba vienkiemyje, kadangi ten didesnės plėtros galimybės, poilsiautojų nevaržo triukšmo apribojimai”, - akcentavo administratorė.
Jos teigimu, norint užsiimti kaimo turizmu, nepakanka sodybos gražioje vietoje - sodybos šeimininkas privalo išmanyti verslo pagrindus, etnografiją, mokėti kurti sodybos interjerą, sugebėti skoningai tvarkyti aplinką, išmanyti bendravimo psichologiją. “Deja, Lietuvoje dažniausiai viskas vyksta atvirkščiai - pradeda nuo teisinio verslo įregistravimo, o po to ima rūpintis, kaip ir ką sodyboje dirbti.
tags: #larisos #leonavicienes #kaimo #turizmo #sodyba