Naujoji įstatymo redakcija, kurioje numatyta nemažai pokyčių ir nuostatų atnaujnimų, įsigalios šį pavasarį - nuo gegužės 1 dienos. LR finansinės apskaitos įstatymas (toliau - įstatymas) įsigalioja š. m. gegužės 1 d. pakeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574, priimtą dar 1993 m. ir iki šiol keistą tik fragmentiškai.
Naujuoju įstatymu siekiama gerinti verslo sąlygas, skaitmeninti apskaitą, gerinti finansinių ataskaitų kokybę, aiškiau įvardyti subjekto vadovo atsakomybę bei praplėsti jo taikymą įtraukiant gyventojus, kurie vykdo ekonominę veiklą, įskaitant individualią veiklą. Taip pat naujame finansinės apskaitos įstatyme nebenumatomas ir buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimas apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui apdrausti savo civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, kurio metinė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo suma turėjo būti ne mažesnė kaip 2 900 eurų.
Tuo pačiu atnaujinamas ir aktualumą praradęs įstatymo pavadinimas ir susijusios sąvokos. Nuspręsta pakeisti pagrindines sąvokas: pavadinimas „Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas“ keičiamas į „Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas“. Savo ruožtu, sąvoka „buhalterinė apskaita“ keičiama į „finansinė apskaita“, o „vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ tampa „apskaitą tvarkančiu asmeniu.“ Kadangi profesijų klasifikatoriuje lieka tiek buhalterio ir apskaitininko, tiek finansininko pareigybės, pačioms įmonėms bus leidžiama apsispręsti dėl buhalterio pareigų apibrėžimo.
Įstatyme atsiranda naujos sąvokos: didžioji knyga, didžiosios knygos sąskaita, finansinė apskaita, veiklos valdymo informacinė sistema ir kt., o dalis jų pašalinamos, pvz. nebelieka sąskaitų plano, apskaitos politikos, buhalterio (naujajame įstatyme įvardijamas kaip apskaitą tvarkantis asmuo).
„Senasis Buhalterinės apskaitos įstatymas priimtas dar 1993 m., iki šiol buvo keistas tik fragmentiškai, todėl jo nuostatos neatitinka šiandieninio gyvenimo realijų - pasenusios, nepakankamos ir neaiškios. Vykstant su apskaita susijusiems kompiuterizavimo ir skaitmenizavimo procesams, buvo būtina iš esmės atnaujinti visą įstatymą. Verslo lankstumui panaikinamas reikalavimas laikytis privalomos inventorizacijos, kasos darbo organizavimo ir kitų tvarkų.
Atnaujintame įstatyme taip pat nebeliks termino „buhalterinė pažyma“ bei reikalavimo tvirtinti sąskaitų planą. Juridinio asmens vadovas galės nuspręsti dėl tvarkos, kaip turėtų būti dokumentuojamos dingusios sąskaitos bei koks būtų tokio dokumento pavadinimas ir kas jį turėtų pasirašyti.
Apskaitos Registrai
Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimai yra susiję su kasdienėmis ūkinėmis operacijomis: nuo pirminių dokumentų − iki apskaitos registrų, taip pat aprašoma įrašo apskaitos registre apimtis bei išvardijami konkretesni apskaitos registrams taikomi reikalavimai. Siekiant pagreitinti apskaitos registrų užpildymą, siūloma reikalauti registruoti ūkines operacijas tą pačią dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų, kurias subjektas turi teikti parengimo dienos. Anksčiau buvo nustatyta, kad registruojame ne vėliau, kaip per keturis mėnesius.
Įstatyme įvardinti du registrai, kuriuos subjektas privalės sudaryti:
- didžioji knyga - suvestinis finansinės apskaitos registras;
- grynųjų pinigų apskaitos registras - jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas.
Kitus registrus subjektas pasirenka savo nuožiūra (nebenumatoma Vyriausybės tvirtinamų įstatymo įgyvendinamųjų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių).
Finansinės apskaitos įstatymo projekte siūloma, kad didžiosios knygos ir grynųjų pinigų apskaitos registro būtų galima nepasirašyti jei apskaitos registruose įrašas yra nekeičiamas ir identifikuojamas jį padaręs asmuo ir įrašo padarymo data. Taip pat, kai įrašas padaromas automatiškai naudojant informacines sistemas.
Su tam tikromis išimtimis nebelieka reikalavimo pasirašyti apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, jei užtikrinamas informacijos apie įrašo taisymą atsekamumas.
Ūkinių Operacijų Registravimo Terminas
Griežčiau reglamentuojamas ūkinių operacijų registravimo terminas, nustatant, kad operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos - ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną.
Be to, „Apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos“. Šuo metu galiojančiame įstatyme nurodyta, kad „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos“.
Įvardintas apskaitos dokumentų pateikimo klientui terminas, t. y. ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos. Tokia nuostata buvo tik teikiant ilgalaikes paslaugas.
Inventorizacija
Finansinės apskaitos įstatymo projekte nustatyta, kad inventorizacija būtų privaloma nedelsiant, kai: inicijuojamas nemokumo procesas, subjektas likviduojamas, reorganizuojamas arba pertvarkomas. Taigi iš esmės įstatymo projekte siūloma, kad organizacijos pačios nusistatytų inventorizacijos tvarką, kaip vieną iš vidaus kontrolės priemonių. Iš esmės tai reiškia, kad organizacijoms nebereikėtų laikytis LR Vyriausybės patvirtintos inventorizacijos atlikimo tvarkos ir šios taisyklės būtų tik rekomendacinio pobūdžio.
Panaikinamas reikalavimas atlikti privalomą inventorizaciją. Nustatyta, kad subjekto vadovas turi užtikrinti inventorizacijos atlikimą nedelsiant, kai inicijuojamas nemokumo procesas, kai priimamas sprendimas dėl subjekto likvidavimo, reorganizavimo arba pertvarkymo. Kitus inventorizavimo atvejus subjektas pasirenka savo nuožiūra.
Nebelieka reikalavimo privačiajame sektoriuje laikytis privalomos inventorizacijos: turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis vadovo nustatytu periodiškumu ir atvejais, išskyrus tuos atvejus, kai inicijuojamas nemokumo procesas arba priimamas sprendimas dėl subjekto likvidavimo, reorganizavimo arba pertvarkymo. Taigi pareiga atlikti inventorizaciją lieka, tačiau atsirado galimybė ją atlikti pagal įmonės vadovo patvirtintą tvarką.
Vidaus Kontrolė
Finansinės apskaitos įstatymo projektas išsiskiria ir tuo, kad daug dėmesio skiriama organizacijos buhalterinės apskaitos vidaus kontrolei. Visas vidaus kontrolės priemones organizacijos turės laisvę pasirinkti savarankiškai.
Naujoje įstatymo redakcijoje nebėra privaloma apskaitos politika, bet atsiranda vidaus kontrolės sąvoka. Įmonės vadovas parengtoje vidinėje tvarkoje turės nustatyti taisykles dėl registrų bei dokumentų sudarymo bei pasirašymo terminų, dėl prieigų prie apskaitos sistemų bei registrų apsaugos priemonių taikymo (pavyzdžiui, slaptažodžiai, jų keitimas, prijungimai prie duomenų bazių ir pan.), taip pat inventorizacijos tvarkos bei dokumentų bei duomenų saugojimo tvarkos.
Detalizuojama vidaus kontrolės apimtis, t. y. „visuma subjekto nusistatytų kontrolės priemonių, kuriomis užtikrinamas bent šių apskaitai keliamų reikalavimų laikymasis:
- laiku ir teisingai parengti apskaitos dokumentus;
- laiku ir teisingai užregistruoti ūkines operacijas;
- apsaugoti prieigas prie apskaitos informacinių sistemų ir apskaitos registrų;
- faktiniais turto ir įsipareigojimų likučiais pagrįsti apskaitos registrų duomenis;
- saugoti apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, o juos praradus arba sugadinus - atkurti.“ (2 str. 21 p.).
Skaitmenizavimas
Įstatyme paliečiamos ir skaitmeninimo temos. Skatinant sudaryti elektroninius apskaitos dokumentus, pateikiama nuoroda į tekstinę informaciją, nepaisant jos parengimo ar pateikimo būdo, formos ir laikmenos.
Taip pat nemažai dėmesio skiriama apskaitos tvarkymo ir organizavimo procesų skaitmenizavimui ir elektroninių apskaitos dokumentų naudojimui. Elektroninis apskaitos dokumentas suprantamas kaip „apskaitos dokumentas, parengtas, perduotas ir gautas tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę jį apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu“.
Vyriausybės nustatyta tvarka subjektai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose, palaipsniui turės pereiti prie elektroninių apskaitos dokumentų teikimo, o viešojo sektoriaus subjektai ir kiti subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos, tokius dokumentus priimtų ir apdorotų naudodamiesi informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis.
Be to, nebus privaloma saugoti elektroninių apskaitos dokumentų, kai jie pateikti į informacinę sistemą „E. sąskaita“ arba, laikantis tam tikrų reikalavimų, į veiklos valdymo informacines sistemas.
Akivaizdu, kad pokyčiai dėl skaitmenizavimo proceso įgyvendinimo yra neišvengiami, nors iki šiol dar nemažai dokumentų gaunama ir atspausdinama popieriuje. Todėl šie pakeitimai ilgainiui sudarys sąlygas pereiti vien prie skaitmeninių dokumentų ir įrašų.
Palaipsniui turės pereiti prie elektroninių apskaitos dokumentų teikimo subjektai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose Vyriausybės nustatyta tvarka, o viešojo sektoriaus subjektai ir kiti subjektai, kurie yra perkančiosios organizacijos, tokius dokumentus priimtų ir apdorotų naudodamiesi informacinės sistemos „E.
Reformos teisės aktais, kaip ir apskaitos dokumentų atveju, bus siekiama, kad apskaitos registrai būtų elektroninės formos ir sudaromi naudojant informacines sistemas.
Subjekto Vadovo Pareigos
Aiškiai įvardijamos subjekto vadovo pareigos, kurios apima:
- apskaitą tvarkančio asmens parinkimą (nebelieka draudimo apskaitą tvarkyti pačiam subjekto vadovui);
- užtikrinti, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija;
- nustatyti ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką (savo esme atitinka įmonių turimą apskaitos politiką);
- nustatyti vidaus kontrolės priemones;
- užtikrinti, kad, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduota kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui;
- užtikrinti galimybę apskaitos duomenis teikti į valstybės informacinę sistemą (i.MAS) standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje;
- užtikrinti finansinės informacijos teikimą vidaus ir išorės informacijos vartotojams, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę ją gauti.
Naujoje įstatymo redakcijoje naikinamas ribojimas juridinio asmens vadovui tvarkyti apskaitą. Tai savo ruožtu prisideda prie verslo sąlygų gerinimo ir lankstumo didinimo. Tačiau reikia turėti omenyje, kad tai jokiu būdu neatleidžia nuo būtinybės apskaitą tvarkyti pagal teisės aktus.
Atnaujintame įstatyme pakankamai aiškiai apibrėžtos apskaitos organizavimo bei tvarkymo užduotys. Tuo tarpu, šiuo metu galiojančiame teisės akte nėra detaliai nurodyta, kurios funkcijos priskirtos prie apskaitos organizavimo, o kurios − prie apskaitos tvarkymo.
Atnaujintame įstatyme pateikiamos juridinio asmens vadovo, kuris organizuoja subjekto apskaitą, funkcijos bei pareigos, tarp jų paminėta ir tai, jog vadovas turi užtikrinti galimybę apskaitos duomenis į valstybės informacinę sistemą - išmaniąją mokesčių administravimo informacinę sistemą (i.MAS) - teikti standartinėje apskaitos duomenų rinkmenoje.
Apskaitą tvarkantys asmenys pagal naują įstatymą savo ruožtu turi nusistatyti apskaitos paslaugų teikimo organizavimo ir kontrolės tvarką ir jos laikytis. Tačiau tai gali sukelti papildomą administracinę naštą mažoms apskaitos įmonėms, nes, nepaisant įmonės dydžio, ji turės sudaryti sau rašytinę tvarką.
Apskritai, naujosios redakcijos įstatymas, be abejonės, turės įtakos tiek fizinių, tiek ir juridinių asmenų finansinei apskaitai bei metinių finansinių ataskaitų sudarymui, nes greta buhalterinės apskaitos įstatymo yra priimti ir lydimieji įstatymų pakeitimai.
Didžiausių pokyčių sulauks su skaitmeninimu susiję apskaitos tvarkymo ir organizavimo procesai, subjektams bus suteikta daugiau laisvės organizuoti apskaitą ir pasirinkti reikalingas vidaus kontrolės priemones.
tags: #buhalterines #apskaitos #istatyme #registrai #apibreziami