Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su šalies turizmo informacijos centrais sudarė patiekalų, kurie yra tapę savotiškais miestų simboliais, žemėlapį. Nuo šiol vykdami į vieną ar kitą kraštą turistai jau žinos, kaip jo geriau paragauti visomis prasmėmis. Šiame skonių žemėlapyje - ne tik istorinės virtuvės pavyzdžiai, turintys ilgas tradicijas, bet ir kūrybiški bei žaismingi pasiūlymai gurmanams, padedantys identifikuoti vietoves per išskirtinius patiekalus kavinėse, restoranuose, sodybose ar gastronominėse edukacijose.
Kokio skonio yra Lietuvos miestai?
Akmenė
Jeigu iki šiol Akmenės krašte žinojote tik Marso kanjonus, nuo šiol prisiminkite ir ten gaminamą ypatingą desertą „Karštas bučinys“. Tai - vienas iš ryškiausių krašto skonių. Paragauti jo galima vienoje ilgiausiai Akmenės rajone dirbančių kavinių sodyboje „Viliošiai“.
Kavinės pastatą. Statybos truko ne vienerius metus, tad ypatingai šaltuoju metų laiku norėjosi saldžios pagundos kuri sušildytų ir atgaivintų darbų įkarštyje.
Alytus
Vykdami į etnografinio Dzūkijos regiono sostinę Alytų, nuteikite skrandį dzūkų kulinariniam paveldui. Šiame krašte jį ryškiausiai atstovauja bulvinės bandos.
Keptų bulvinių bandų, patiekiamų su spirgučiais ir dzūkiška smetona arba spirgučių ir grietinėlės mirkalu, galima užsisakyti restorane „Dzūkijos dvaras“ (Alytaus r.). Tik penktadieniais-sekmadieniais. Alytaus mieste bulvinėmis bandomis gardžiausiai kvepia „Dzūkų alaus restorane“.
Alytaus turizmo informacijos centras rekomenduoja aplankyti šalia restorano esantį Audiovizualiųjų menų centrą - buvusią sinagogą. Pasak Alytaus turizmo informacijos centro, tai yra šio krašto desertas iš didžiosios raidės ir primena totorių, atsikėlusių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę dar XIV a., istoriją. Pyrago, kurį totoriai kepdavo daugiausia šventėms, galima įsigyti beveik visose Alytaus bei Alytaus rajono kepyklėlėse.
Anykščiai
Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro teigimu, Anykščiai gali pasigirti lietuviškomis arbatomis bei kavomis. Viską apie vaistažolių rūšis, jų paruošimą, panaudojimą sveikatai ir degustaciją galima sužinoti čia rengiamoje edukacijoje „Arbatos kelias Anykščiuose“.
Išgirsite ir apie baltiškos arbatos gėrimo meną. Ar ragavote raktažolių bei grikio žiedų arbatų? Ir gudobelės sėklų kava! Tikra Anykščių krašto istorija žolelėse.
Lauktuvių iš Anykščių krepšį Anykščių turizmo ir verslo informacijos centras rekomenduoja pripildyti „Marijos trobelės“ obuolių sūriais, tikru Lietuvos kulinarijos paveldo produktu. Anykščiai žinomi kaip obuolių kraštas! O obuolių sūris, pasakojama, puikavosi dar ant Radvilų stalo XVII a., jo receptą galima rasti ir V.
Birštonas
Birštonas ir mineralinis vanduo žodyne turėtų būti įrašyti greta, tai - neatsiejami dalykai. Mineralinio vandens iš Geltonosios biuvetės skonį. Vandens gręžinių.
Verčiau užsirašykite į edukacinį užsiėmimą „Kvepiantis Birštono banginiukas“ Birštono sakraliniame muziejuje. Banginuko - formos sausainių iš tešlos pagal XII a. šv. Hildegardos, viduramžių vienuolės ir žolininkės, receptą.
Biržai
Biržai - alaus kraštas. Todėl Biržų turizmo ir verslo informacijos centras būtinai siūlo paragauti alaus sriubos. Kunigaikštystės bajorų. Šiandien jo variacijos - aštrios alaus sriubos su raudonosiomis pupelėmis ir jautiena - galima paragauti Rinkuškių alaus daryklos restorane „Alaus kelias“.
Desertui nepamirškite užsisakyti alaus ledų arba šokoladinio alaus pyrago. Kas nežino kepyklos „Biržų duona“? Joje būtinai įsigykite „Senolių“ duonos, kuri yra kepama nuo Biržų duoninės įkūrimo laikų, arba legendinių „Skarelių“.
Visgi tie, kurie laukia jūsų grįžtančių iš Biržų, be abejo, tikėsis alaus skonio lauktuvių. Rinkuškių parduotuvės asortimente galite rasti ir salyklo miltų sausainių arba alaus karamelės. Tačiau galbūt mažiau kas žino „Biržų šokoladą“. Ne su kakavos pupelėmis, o su ąžuolo gilėmis!
Druskininkai
Pavadinimas „šiuškės“ priverčia išriesti antakius? O švilpikai arba bulvinukai geriau žinomi? Paieškoti būtent šio regioninio patiekalo. „Šiuškės“ - tai bulvių bandelės su padažu ir dzūkiškais baravykais. „Romnesos“ šakotis - lauktuvė Nr. 1 iš Druskininkų. Tuo neabejoja ir Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras. Su Gineso rekordininku - 3 m 72 cm aukščio šakočiu.
Ignalina
Kaip Ignalinoje, daugiau nei 200 ežerų krašte, be žuvies? Ignalinos rajono turizmo informacijos centras primena, kad Ginučiuose verdama tradicinė aukštaitiška žuvienė. Užsisakius parodomojo virimo edukaciją kaimo turizmo sodyboje „Gaidelių sodyba“.
Žvejų tradicijas, papasakoja apie senovės rytų aukštaičių mitybos įpročius, gyvenimo būdą. Paruošia ir rūko senovės laikus menančiomis tradicijomis ir būdais. Jeigu Ignalinoje lankysitės gegužės-spalio mėnesiais, nepravažiuokite Bitininkystės muziejuje Stripeikiuose, lankomiausio Aukštaitijos nacionalinio parko objekto!
Jonava
Galbūt ne vienas, pamatęs šį pavadinimą, puls ieškoti internete daugiau informacijos, kas yra monardos. O tai - ryškiais žiedais žydinčios gėlės, kildinamos iš Šiaurės Amerikos. Kad indėnai monardų arbata gydydavosi virškinimo negalavimus, mažindavo karščiavimą. Dvaro savininkų Nasvyčių šeima. Mėgstamiausia popiečio arbatėlės gėrimo vieta buvo Meilės sala. Savininkų. Tad būtinai užsukite paragauti!
Seniausioje Jonavos gatvėje - gardus kepinių aromatas. Abejingus saldėsiams Jonavos turizmo informacijos centras nukreipia pas vietos ūkininką Petrą Bieliauską.
Joniškis
Joniškis - virtinių kraštas arba, kitaip, virtienių sostinė. Žiemgalos krašto tradicinis patiekalas virtieniai garuodavo tiek ant bajorų, tiek ant valstiečių stalo. Nuo kleckų? Ogi kleckai, paaiškina Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras, irgi yra virtieniai, tik labai dideli.
Raugintais kopūstais. Daugiau virtienių rūšių - žymiajame „Virtienių restoranėlyje“. Lašinukų ir varškės įdaru), cementinių virtienių (su žalios bulvės tarkiais su lašinukais, svogūnais, pipirais, druska).
O jeigu Joniškyje lankysitės vasarą, iš Žagarės vyšnių festivalio būtinai parsivežkite zaptės. Tik Žagarėje! Kitu metų laiku paragauti zaptės galima edukacijų metu pas tautodailininkę, Lėlių namų įkūrėją, Kaliausių fabrikėlio savininkę Aušrą Petrauskienę.
Jurbarkas
Retas patiekalas turi jam dedikuotą skulptūrą. O štai kepti žiobriai - turi! Žiobrio kepimas ant žarijų, užmovus žuvį ant karklo vytelės, yra Jurbarko krašto vizitinė kortelė. Čia buvo organizuojamos Žiobrinės - kelis šimtmečius skaičiuojanti Nemuno žvejų tradicija, šventė, kurios metu ant laužo buvo kepami žiobriai. Žiobrinėms skirta skulptūra.
Pagal Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro informaciją, kartą Žiobrinėse lankėsi Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Kepti žiobriai, kad jų kepėją net ėmė kviesti į prezidentūrą paruošti žiobrių Prezidento svečiams. „Polonezas“, „Pipirinis tango“, „Salsa“, „Siuita“, „Klumpakojis“, „Etiudas“, „Serenada“, „Bolero“, „Rapsodija“, „Nakties simfonija“.
Įsikūrusios šeimos sūrinės „Sūrio džiazas“ sūrių asortimentas. Jų visų galima išragauti iš anksto užsisakius sūrių degustaciją arba užsukus į sūrinės parduotuvę-kavinę.
Kaišiadorys
Jei nesate ragavę kakorų, būtinai užsukite į Kaišiadoris susipažinti su šiuo bulviniu patiekalu, galbūt nepelnytai esančiu cepelinų ar žemaičių blynų šešėlyje. Kaišiadorių regiono virtuvės bruožus. Kitas įdomus Kaišiadorių krašto patiekalas - skaruliniai (nuo žodžio „skarelė“) blynai su spirgučiais ir kiaušiniais. Padažą.
Pagal Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro rekomendaciją, neprašausite įsigiję sūrio „Mėtinis kmynas“. Kmynai. Šie du ingredientai buvo pasirinkti skaninti sūrį neatsitiktinai - vidurio Lietuvoje tai buvo du pagrindiniai pagardai, naudoti gaminant sūrį senovėje. Įspūdis, lyg mėta vėsintų, o kmynas šildytų gomurį.
Kalvarija
Kalvarijos krašto muziejaus atstovai tikina, kad nepasigailėsite Kalvarijoje paragavę kugelio. (bulvių plokštainį), pagardintą spirgučiais. Sakoma, kad skonis daugeliui primena naminį, močiutės keptą plokštainį. O didelės, sočios porcijos sužavi visus svečius.
Pasiūlyti paskanauti ir kitokių patiekalų: naminių mėsos suktinukų, meduolinių grybukų ir kitų, tačiau jos virtuvėje karaliauja būtent kugelis.
Kaunas
Laisvės alėja Kaune be iš legendinės „Spurginės“ sklindančio spurgų aromato - ne Laisvės alėja. VšĮ „Kaunas IN“ neabejoja: šios spurgos yra vizitinė miesto kortelė. Miestiečių, tiek miesto svečių jau tapo tradicija užsukti į „Spurginę“ pasmaguriauti spurga su džemu, mėsa ar varške. Daugelis iš čia išeina nešini ir gardžiomis lauktuvėmis namiškiams.
Kazlų Rūda
Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centras primena, kad kropeliai - tradicinis Kazlų Rūdos krašto desertas, kulinarinis paveldas. Inesa Karnauskienė pasakojo, kad jos anytos šeimoje kropeliai kepami jau apie 150 metų. Iškinkydavo, pabendraudavo, moterys užmaišydavo kropeliams tešlą. Paraugindavo šiek tiek ir virdavo kiaulių taukuose. Pats geriausias pavaišinimas!
Cukraus pudra pabarstyti. Pasakojama, kad kepdami kropeliai įgauna labai įdomių formų, tad vaikai ieškodavo panašių į žuvytę, paršiuką ar kitokių. Ar girdėjote, kad minkštų gardžių šakočių žmonės į Kazlų Rūdą atvyksta iš visos Lietuvos?
M., išsaugant senąsias tradicijas, receptūrą bei unikalumą, ir „Senamiesčio šakotynas“, kurioje pagal ilgametį receptą kepami sviestiniai, burnoje tirpstantys šakočiai.
Kelmė
Ir sau paskanauti, ir lauktuvių iš Kelmės - Kelmės pyragas. Pristatydamas šį kepinį Kelmės turizmo ir verslo informacijos centras primena žydų istoriją. XX a. gyventojų buvo žydai, ir mieste veikė nemažai kepyklų, kuriose kepė pyragus, bandeles, duoną ir ypač visų mėgstamus beigelius.
Bibliotekos surinktą informaciją, Kelmės konditeris Vladas Gailius 1948 m. sukūrė ir pradėjo kepti Kelmės pyragą, kuris tiek savo receptūra, tiek forma priminė žydų šabo kepinį chalą. Dešimtmetyje garsas apie Kelmės pyragą, anksčiau vadintą „Žemaičių pynė“, pasklido autobusų keleivių dėka. Keleiviams buvo įprasta užsukti ir įsigyti tik ką iškepto pyrago.
Kėdainiai
Bepigu miestams, kurių pavadinimai yra tapę patiekalo pavadinimo dalimi. Kėdainių blynus tikrai yra girdėjęs ne vienas. O štai kokia jų istorija? Deja, duomenų nėra daug. Patiekalas išpopuliarėjo prieš pusšimtį metų, kai Lietuvoje karaliavo bulviniai receptai. Tačiau kodėl Kėdainių blynai?
Moteris sugalvojo bulvinius blynus įdaryti mėsos faršu, kad būtų sočiau. Be klausimų iš agurkų sostinės Kėdainių reikia parvežti kažko agurkinio. Paklausite, ko? Agurkų džemas. Jis čia gaminamas iki šiol.
Klaipėda ir Klaipėdos rajonas
Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro, Klaipėdos senamiesčio sūrio piršteliai tapo miesto kulinariniu simboliu daugiausia dėl baro „Klaipėdos senamiestis“. Grikšas teigia, kad receptas buvo sukurtas bendradarbiaujant su viena moterimi, tačiau vėliau vis tobulinamas.
Parduodamas ar atskleidžiamas kitiems: „Daug kas bandė šį jų patiekalą atkartoti, bet per 27 gyvavimo metus dar niekam nepavyko“. Unikalus skonis ir traškumas pelnė daugelio lankytojų simpatijas.
O štai į Klaipėdos rajone esančius Gargždus tegu jus nuveda garuojančių cepelinų kvapas! Juk Gargždai laikomi cepelinų miestu. Paklausite, kodėl? Centras atsako: „Prieš kelis dešimtmečius ne kartą Gargžduose besisvečiuodamas kompozitorius B. Gorbulskis pasakė, kad „Su meile reikia rašyti eiles... Su meile reikia gaminti cepelinus“.
Todėl Lietuva turi ir dainą „Gargždų cepelinai“, kuriai 1976 m. kompozitorius“. Be to, jau tradicija tapo Gargžduose organizuojami Cepelinų virimo Lietuvos čempionatai (2024 m. vyko 7-asis).
Kretinga
„Grafo“ šokoladas su spirgais. Šį originalų skonį, kaip identifikuojantį Kretingą ir nerandamą niekur kitur Lietuvoje, išskiria Kretingos rajono turizmo informacijos centras. Reikia Kretingos žiemos sodo Vandens malūne, kur įsikūrusi „Dvaro saldaininė“.
Džiovintais obuoliais. Pastarasis receptas nėra autentiškas, gimęs iš pasakymo, kad žemaičiai valgo obuolius su lašiniais. O štai grafienės šokoladas atkurtas pagal XVIII a.
Juokaujama, kad Salantai garsūs ne tik visoje Lietuvoje žinoma kavine „Pakalnutė”, bet ir Salantų pyragu. Būtinai paragauti keliaujant po Kretingą. 2 kg svorio. Pyragas gali būti pagardintas razinomis.
Kupiškis
„Labai ilgai mąstėme ir ginčijomės, kas gi tas Kupiškį identifikuojantis patiekalas šiai dienai būtų? Dar gyvuojantis, bet tik pas mus tegaminamas. Tai kas gi toks Kupiškio krašte? Senasis pakišuolis?“ Verslo informacijos centras.
Adomynės krašte nuo seno kepamos ir jau plačiai Kupiškį garsina Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo sertifikatą turinčios „Pagrabinės“ bandelės. Tradicija turi net 200 metų istoriją!
Lazdijai
Dzūkiškos bulvinės bandos - viso Dzūkijos regiono gastronominė pažiba, tad suprantama, jog jomis didžiuojasi ne vienas dzūkų miestas. Juk bandos - senovės dzūkų kulinarinis paveldas. Kepamos duonkepyje, iškūrentame beržinėmis malkomis, ant kopūsto lapų.
Lazdijų turizmo informacijos centras nustebina iš Lazdijų siūlydamas parsivežti žvynuotų ir uodeguotų lauktuvių. Kuriame būdavo galima nusipirkti ką tik išrūkytų seliavų. Dabar senąsias receptūras atgaivino „Metelių Žuvų“ įkūrėja Neringa Radžiukynienė su vyru Ramūnu. Šviežių žuvų - karšių, karpių, šamų, seliavų, upėtakių ir kitų - rūkymo tradiciją.