Daugiabučių namų gyventojai dažnai susiduria su įvairiomis problemomis, susijusiomis su bendro naudojimo inžinerinėmis sistemomis. Viena iš tokių problemų - buitinių nuotekų stovų gedimai. Šiame straipsnyje aptarsime buitinių nuotekų bendro naudojimo stovo remonto klausimus daugiabučiuose, įskaitant gyventojų teises, priežiūrą ir atsakomybę.
Prieš aptariant remonto klausimus, svarbu suprasti, kas yra buitinių nuotekų stovas ir kokia jo paskirtis.
Buitinių nuotekų stovas - tai vertikalus vamzdis, jungiantis visų butų nuotekų sistemas į vieną. Jis skirtas nuotekoms iš butų pašalinti ir nukreipti į centralizuotą nuotekų sistemą.
Nuotekų stovo schema
Karšto vandens stovo gedimai ir priežastys
Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (užsinešė stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Tikrąją gedimo priežastį gali nustatyti tik specialistai.
Todėl daugiabučio namo gyventojas - vartotojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją.
Gyventojų atsakomybė ir teisės
Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose.
Atsakydama į skaitytojo klausimą priminsiu, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus, bendrojo naudojimo vandens stovus.
Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti. Tai reiškia ir tai, kad kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas privalo apmokėti išlaidas, kurios yra būtinos bendrojo naudojimo objektui išlaikyti bei išsaugoti.
Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra visų savininkų pareiga.
Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objketų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Šilumos tiekėjo atsakomybė
Šilumos tiekėjas privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos.
Jeigu šilumos tiekėjas netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą.
Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą.
Kaip veikia jūsų namų santechnika (nuo pradžios iki pabaigos) | GOT2LEARN
Nuotekų stovo remonto darbai
Atsiradus būtinybei atnaujinti daugiabučio bendro naudojimo inžinerinius tinklus, organizuojamas namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas.
Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio...
„Darbai atliekami, jei jiems pritaria 51 proc. namo butų ir kitų patalpų savininkų. Mokestis už atliktus darbus paskirstomas pagal buto naudingą plotą.
Atliekant vamzdyno keitimo darbus, vanduo būna užsukamas nuo 9 val. „Įprastai, suderinus su gyventojais, vamzdžių atnaujinimas vyksta etapais. Stengiamasi, kad visi darbai būtų atlikti dieną, kai didžioji dalis namo gyventojų dirba ir nebūna namuose, o ryte ir vakare vanduo yra vėl atsukamas.
Bedrovės atstovai nurodė, kad gyventojai, kurie nusprendė daugiabučiame name pasikeisti vamzdyną, neturėtų nerimauti. Mat darbai atliekami gan greitai, tad nereikės be vandens ilgai gyventi.
Planinis vamzdyno keitimas paprastai gyventojams kainuoja mažiau, nei skubus vamzdyno keitimas jau įvykus avarijai,“ - sako G.
Vamzdynų būklės įvertinimas ir priežiūra
Daugiabučio namo administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi organizuoti periodinę pastato techninės būklės apžiūrą, kurios metu įvertinamas ir namo vamzdynas. Gyventojams pageidaujant ar esant poreikiui taip pat gali būti atliekama specializuota vamzdynų apžiūra.
Jeigu vamzdynų būklė nėra avarinė, tačiau nustatomas jų reikšmingas susidėvėjimas, paprastai daugiabučio namo administratorius siūlo gyventojams vamzdyno keitimo darbus, kuriems būtinas daugumos gyventojų pritarimas.
Dažniausios avarijų priežastys
Darbų vadovas pažymėjo, kad avarinės situacijos nuotekų sistemose dažnai susidaro dėl gyventojų įpročių. „Ko tik nerandame užsikimšusiuose vamzdynuose, pavyzdžiui, sauskelnių. Daug kas gal nesusimąsto, bet į tualetą negalima mesti popierinių rankšluosčių, nes jie limpa prie vamzdžių sienelių ir užkemša vamzdį. Užtenka vieno gyventojo, kuris į kanalizaciją metė popierinius rankšluosčius, kad užsikimštų visas vamzdis.
Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Įvykus avarijai laikinai užsukamas vanduo. Nors didžioji dalis tokio tipo avarijų lokalizuojamos per 1-4 valandas, pasitaiko atvejų, kuomet avarija nutinka bute, kuriame nėra gyvenama, arba patalpų savininkas negali greitai įleisti avarinius darbus atliekančių darbuotojų.
Pasak G. Stanišausko avarinis nuotėkų atkimšimas su specialia įranga gyventojams kainuoja papildomai. Dažnu atveju, avarijos likvidavimo išlaidos yra didesnės, nes avarijos įvyksta po darbo valandų ar švenčių dienomis.
Be to, kuo vamzdynas senesnis, tuo dažniau tenka vykti avarinei tarnybai ir tuo labiau didėja papildomos gyventojų išlaidos.
Seni vamzdynai
Specialistai pastebi, kad labai daug daugiabučių namų nėra pasikeitę vandentiekio ir kanalizacijos sistemos.
„Daugiabutyje, kuriam jau yra 30 ir daugiau metų, inžineriniai tinklai yra susidėvėję. Vamzdynai, kaip ir kitos sistemos, sensta, deformuojasi, trūkinėja, rūdija, užkalkėja, mažėja jų pralaidumas. Seni plieniniai vamzdžiai tarnauja apie 25 metus, cinkuoto plieno - apie 30 metų, tačiau dauguma Kauno daugiabučių statyti 1959-1980 m.
„Dažnai vamzdžiai sueižėja, prakiūra, o nuolat juos taisant, gali atsirasti dar daugiau skylių, nes, siekiant sustabdyti vandens pratekėjimą, naudojama jėga, kuri gali viską išjudinti, o tada vanduo prasiveržia jau kitose vamzdyno vietose. Be to, seni vamzdynai jau nėra kokybiški ir patikimi, todėl avarijos gali įvykti bet kuriuo metu.
Gyventojų įsivaizduojamas taupumas nekeisti net ir susidėvėjusio vandentiekio vamzdyno gali atnešti daugybę nuostolių.
tags: #buitiniu #nuoteku #bendro #naudojimo #stovo #remontas