Kiek Kvadratinių Metrų Reikia Jūsų Būstui: Tendencijos ir Patarimai

Pirmasis būsto pirkimas - viena svarbiausių gyvenimo investicijų. Tačiau, kaip išsirinkti tinkamą būstą, atsižvelgiant į kintančius poreikius ir rinkos tendencijas? Šiame straipsnyje aptarsime, kiek kvadratinių metrų reikia būstui, kokie yra populiariausi butų dydžiai ir kaip įvertinti savo poreikius.

Būsto Vietos ir Eksploatavimo Ypatumai

Nekilnojamojo turto specialistai pataria atkreipti dėmesį į būsto vietą pastate, vėdinimo galimybes, natūralų apšvietimą, orientaciją pagal pasaulio šalis, patalpų paskirtį ir atkreipti dėmesį į būsto ekslploatavimo kaštus bei garantijas.

Pasak Martyno Žibūdos, „Eika“ plėtros direktoriaus, rinkdamiesi butą, žmonės daug dėmesio skiria rajonui, tačiau kartais pamiršta pasidomėti buto vieta pačiame pastate. Norintys šilčiau gyventi ar mažiau negu kaimynai mokėti už šildymą, senos statybos namuose turėtų rinktis vidinius butus. Dvi išorines sienas turintys kampiniai butai dalį šilumos „atiduoda“ į išorę.

Vėdinimo Svarba

Šiuo metu dauguma daugiabučių Lietuvoje turi natūralią vėdinimo sistemą. Deja, ji ne visada užtikrina gryno oro cirkuliaciją bute. Ekspertai pataria nuolat vėdinti patalpas, t.y. reguliariai, bent keletą kartų per dieną atidaryti langus. Atsižvelgiant į energijos suvartojimą ir siekiant sutaupyti šildymo kaštus, naudingiau rinktis būstą su rekuperacine sistema, t.y. vėdinimu, naudojant šilumokaitį.

Veikiant šiai vėdinimo sistemai ne tik užtikrinamas šviežias oras, bet ir neišleidžiama šiluma į išorę, neleidžiama susidaryti pelėsiui, nerasoja langai. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems kvėpavimo takų problemų“, - privalumus vardija „Eika“ atstovas. Jau nuo 2016 metų visi naujos statybos namai privalės būti projektuojami ir statomi A energinės klasės, kuri numato privalomą rekuperacijos įrengimą.

Apšvietimo Reikalavimai

Perkant butą svarbu apžiūrėti, ar kambariai turės pakankamai saulės šviesos. Būtina kiekvieno gyvenamosios paskirties buto insoliacija yra dvi valandos nepertraukiamos, pro langus patenkančios šviesos. Kartais naujakuriai susiduria su nenumatyta problema - priešais išdygsta naujas daugiabutis, dėl kurio į namus patenka mažiau šviesos.

„Nutarę įsigyti butą, būtinai pasidomėkite, ar kaimynystėje neplanuojamos statybos. Tą galima padaryti detaliai išnagrinėjus bendruosius statybų planus, kurie yra rengiami penkeriems ar dešimčiai metų į priekį. Taip bus išvengta nemalonios staigmenos, kuomet prieš jūsų buto langus netikėtai pradės kilti daugiaaukštis“, - sako „Eika“ atstovas.

Dažniausiai insoliacijos reikalavimų neatitinka senamiestyje esantys butai, nes jų statymo metais reikalavimo natūraliam apšvietimui nebuvo. Tad mėgstantys apšviestus kambarius itin atidžiai turėtų rinktis būstą centrinėje miesto dalyje. Taip pat, jeigu būsto paskirtis yra negyvenamoji, toks butas neprivalo atitikti dviejų valandų saulės šviesos reikalavimo.

Pasaulio Šalys ir Šviesos Kiekis

Šviesos ir šilumos kiekis bute priklauso ir nuo to, į kurią pasaulio pusę nukreipti buto langai. Šiandien statomi itin sandarūs daugiabučiai vasaros metu gali sukelti papildomų nepatogumų gyventojams, kurių buto langai nukreipti į pietinę pusę. Tokiame bute vasarą gali tekti kęsti karštį, kurį vargu, ar išsklaidys net ir kondicionierius. Tačiau žiemą saulė prišildys kambarius, tad bus reikalingas tik minimalus šildymas.

Itin šilti būna ir į vakarus orientuoti butai, kadangi Lietuvoje labai ilgai šviečia vakarinė saulė. Jeigu mėgstate žiūrėti televizorių, siūloma įvertinti, kad vakarinės saulės apšviestame kambaryje reikės naktinių užuolaidų ar roletų, nes saulės šviesos gali būti per daug. Taip pat jeigu pietinėje ar vakarinėje pusėje yra miegamasis, jo langus taip pat reikės uždengti, nes šis kambaryje bus įšildytas nuo saulės spindulių. Neutraliausia rytinė pusė, kadangi ryte saulė nėra kaitri, be to šviečia trumpiau negu vakarinė.

Būsto Paskirtis ir Reikalavimai

Šis faktorius ypatingai svarbus perkantiems vis labiau populiarėjančius lofto tipo butus. M.Žibūdos teigimu, išsirinkusiems loftą patartina pasidomėti, kokios paskirties patalpos jame buvo anksčiau. Taip pat verta atidžiai patikrinti ir dokumentus, jeigu įsigyjate negyvenamosios, o kitos paskirties patalpas. Joms netaikomi tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, minėta insoliacija, nėra privaloma vaikų žaidimo aikštelė, skiriasi nuo gyvenamosios paskirties pastatų atstumai iki automobilių stovėjimo aikštelės ar kito pastato ir t.t.

Pravartu ne tik sužinoti pastato paskirtį, bet kokius reikalavimus ši paskirtis nurodo. Taip pat įsigijus kitos paskirties patalpas gyvenimui galima susidurti su papildomais mokesčiais arba ribojimais, pvz. vaikų registracija į vaikų darželius.

Buto Pasas

„Eika“ atstovas buto pasą vadina buto enciklopedija, kurią atsivertęs šeimininkas gali sužinoti visą informaciją apie butą ir, esant reikalui, ją pasinaudoti. Šis dokumentas su garantijomis turėtų būti įteikiamas kiekvienam naujo buto šeimininkui. Buto pase šeimininkas gali rasti visus kontaktus rangovų, kurie atliko statybos, apdailos ir kitus darbus. Jame taip pat pateikiama garantinio aptarnavimo ir apdailos atlikimo tvarka, surašomos visos eksploatacinės instrukcijos - pavyzdžiui, šildymo ir vėdinimo sistemų. Tačiau tik nedidelė dalis didžiųjų vystytojų pirkėjams įteikia tokį buto rinkinį.

„Būsto pirkėjai turi būti aktyvūs bei smalsūs ir reikalauti iš pardavėjo buto paso, kuriame būtų aiškiai nurodytos jo garantijos, eksploatavimo taisyklės, rangovai ir kontaktai, kur kreiptis esant garantiniam atvejui. Žmonės nepirktų sąlyginai kelis šimtus kartų pigesnio technikos prietaiso, pvz.

Vidutinis Būsto Plotas Lietuvoje

Aut. Registrų centro (RC) duomenimis, 2019 m. vidutinis visoje Lietuvoje įsigyto buto (tiek senos, tiek naujos statybos) plotas siekė 55,66 kv. metro. 2020 m. šis skaičius ūgtelėjo iki 56,3 kv. metro, o šių metų pradžioje šis rodiklis siekė 57 kv. metrus. Taigi, nors ir nežymiai, tačiau vidutinis lietuvių įsigyjamų butų plotas pamažu didėja, praneša RC. Tačiau, anot specialistų, tokie duomenys nieko nesako apie naujus butus.

Bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis atkreipia dėmesį, kad iš naujų būstų, perkamų pirminėje rinkoje, populiariausi jau ilgą laiką yra 2 kambarių, 42-49 kv. m ploto butai. Jie sudaro apie pusę visų tiek siūlomų, tiek nuperkamų butų pirminėje rinkoje, prideda pašnekovas.

Jis prideda, kad nuoseklus vidutinio įsigyjamo naujo būsto ploto mažėjimas stebėtas pastarąjį dešimtmetį. „Pirmąjį būstą pirminėje rinkoje vis dažniau renkasi jauni žmonės, stipri (bent iki pandemijos) buvo ir tendencija pirkti geriau mažesnį, tačiau arčiau miesto centro esantį, aukštesnės kokybės ir geresnių sprendinių būstą. Taip pat gerėja ir suplanavimo sprendiniai, todėl augant kainoms žmonės racionaliai renkasi to paties funkcionalumo, tačiau mažesnį būstą“, - paaiškina Š. Tarutis.

Mažesni Būstai Dominuoja Rinkoje

Pasiteiravus statybų įmonės „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, kas įvedė mažesnių butų madą - statytojai ar pirkėjai, jis atsako vienareikšmiškai. „Statytojai tikrai negali diktuoti sąlygų pirkėjui, nes ir mes, ir daugelis kitų įmonių, analizuojame rinką, matome, ką žmonės perka labai greitai, ką perka greitai ir ką perka vangiai. Iš to ir formuojame užduotis projektuotojams. Jeigu mes projektuotume ir darytume didesnius butus, kaip kad nurodo RC statistika, juos reikėtų pardavinėti labai ilgai“, - sako A. Avulis.

Verslininko teigimu, RC teikiami ir brokerių vardijami skirtingi butų ploto skaičiai paaiškinami labai paprastai. „RC atspindi bendrai visą rinką, tai yra skaičiuojami ir tie butai, kurie buvo statyti ir prieš 10, 20 ar 40 metų - visi jie pakliūva į RC statistiką. O tie specialistų skaičiai yra tik apie tai, kas vyksta šiandien. Senesni pastatai, statyti prieš 20 ir daugiau metų, buvo statomi didesnio ploto ir dėl to šie skaičiai skiriasi. Aš galiu patvirtinti, kad šiandien populiariausias butas yra 44-45 kv. metrų“, - sako A. Avulis.

Gyvenimo Būdo Pokyčiai

Verslininko manymu, butų mažėjimo procesai vyksta natūraliai - dėl savaiminių gyvenimo pokyčių, o vienas jų ir yra žmonių gyvenamo ploto pokytis. „Būstas mažėja visame pasaulyje ir, na, Lietuvoje jis dar nėra pasiekęs kritinio lygio mažėjimo prasme, kas, pavyzdžiui, jau yra pasiekta Londone, Niujorke ar Tokijuje. Vilnius, aišku, nėra tokio dydžio miestas, bet mes neatsiliekame su tomis tendencijomis.

Todėl suranda tokį optimalų ir racionaliausią sprendimą gyventi tuose 40 keliuose kvadratuose ir grįžti ten tik nakvoti, o likusį laiką leisti ar darbe, ar gamtoje, galbūt sportuojant“, - mąsto A. Avulis.

Kainos Įtaka Pasirinkimui

Pasiteiravus, kodėl yra sunkiau pardavinėti erdvesnius naujos statybos butus, A. Avulis sako, kad veikiausia tai susiję su kaina. „Tiesiog toks, 57 kvadratų butas kainuoja daugiau, nes pardavinėjami butai ne kambariais, o kvadratiniais metrais, tai ir reikia už kiekvieną jį mokėti. Ir jei yra butas 45 kv. metrų, jis kainuos 90 tūkst. eurų, o jei 55 kv. metrų, tai jau 110 tūkst. Tai štai kiekvienas ir mato skirtumą, ar pirkti butą už 90, ar už 110 tūkst. eurų.

Svarbesnis Išplanavimas Už Plotą

Tuo metu statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atlikta apklausa rodo, kad lietuviams už buto plotą svarbesnis yra funkcionalus erdvės išplanavimas. Dalydamasi apklausos rezultatais įmonė daro išvadą, kad rinkdamiesi tarp vienodo būsto ploto 42 proc. gyventojų pirmenybę teiktų tam, kuris būtų erdvesnis ir funkcionaliau išplanuotas.

Kaip praneša įmonė, apklausoje taip pat paaiškėjo, kad 27 proc. „Pirmenybę būsto erdvumui dažniau teikia vyrai, o kambarių skaičiui - moterys. Tuo metu didesniam kambarių skaičiui prioritetą teikė maždaug trečdalis moterų ir 26 proc. vyrų.

„Patogiam būsto išplanavimui ir erdvės pojūčiui pirkėjai šiandien teikia išties didelį dėmesį. Norima, kad būstas būtų išplanuotas efektyviai, jame nebūtų labai siaurų, suspaustų erdvių, nereikalingų konstrukcijų. Paprastai norima kuo erdvesnės svetainės, virtuvės. Taip pat vis dažniau akcentuojami erdvesni vonios kambariai. Būsto erdvumas pirkėjams dažniausiai yra svarbesnis, kai būstas perkamas gyvenimui, o ne investicijai“, - sako bendrovės NT rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė.

Be to, anot J. Vilkenės, per pandemiją išryškėjo nauja tendencija, kuomet žmonės bute nori įsirengti atskirą darbo kambarį. „Dar viena tikrai ryški tendencija yra didėjantis gyventojų dėmesys balkonams ir terasoms. Pirkėjai pageidauja jų kuo erdvesnių, nes nori turėti galimybę mėgautis buvimu gryname ore. Balkone ar terasoje norima pasistatyti lauko baldus, įsirengti patogias poilsio erdves“, - sako J. Vilkenė.

Būsto Keitimo Dažnumas

Besikeičiantis gyvenimo būdas keičia požiūrį į būstą ir jam keliamus reikalavimus. Jei kažkada būstas buvo didžiausiu gyvenimo turtu, kurį žmonės stengėsi pirkti tokį, kad jis tiktų visą gyvenimą, šiandien situaciją yra pasikeitusi kardinaliai. „Pakankamai neseniai atėjo tas laikas, kai būstą galime keisti pagal poreikius, todėl tarp pirmą kartą jį įsigyjančių vis dar gajus mitas, kad reikia didesnio, šiek tiek „su atsarga“. Visgi, tai nėra racionalus sprendimas, nes mokame už kiekvieną kvadratinį metrą, be to, brangesnis ir didesnio buto išlaikymas, o kada tų „papildomų“ kvadratų prireiks, neaišku“, - teigia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Didėjant būsto keitimo dažnumui, natūraliai mažėja jo plotas - būstas neturi būti didesnis už poreikius. Iš vienos pusės, šiandien būstą įsigyti gali daug jaunesni žmonės, tačiau gyvenančiam vienam jaunuoliui ar porai didelio būsto nereikia. Ploto poreikis pradeda natūraliai augti didėjant šeimai ir finansinėms galimybėms, vėliau - vaikus išleidus į savarankišką gyvenimą - vėl mažėja.

„Dviejų kambarių butas gali būti ir pirmas būstas jaunuoliui, ir namai brandžiam žmogui, jaunai ar vyresnei porai, o kartais - ir nedidelei šeimai su mažu vaiku, kol jam nereikia atskiros erdvės. Kadangi šių butų auditorija tokia didelė, jie yra patrauklūs ir investuotojams, kurie perka nuomai,“ - vardija Š. Tarutis.

Dviejų Kambarių Butų Populiarumas

Registrų centro (RC) duomenimis, per tris šių metų ketvirčius vien Vilniuje buvo nupirkti 884 naujos statybos dviejų kambarių butai, kurių vidutinė kaina - apie 82 tūkst. Eur. Dviejų kambarių butai sudaro beveik pusę būsto rinkos pasiūlos ir paklausos. „Citus“ analitikų turimi duomenys rodo, kad iš visų 2019 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais Vilniuje nupirktų butų vieno kambario butai sudarė 15,4%, dviejų - 49,5%, trijų - 27,8%, didesni - 7,3%.

NT paslaugų ir analizės kompanijos „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje 1 kvadratinio metro kaina dviejų kambarių butuose svyravo nuo 840 iki 3 900 Eur, vieno kambario butuose - nuo 970 iki 3 400 Eur. Akivaizdu, kad dviejų kambarių butuose kvadrato kaina yra panaši kaip ir kituose, todėl viską lems bendras būsto plotas.

Per pastarąjį dešimtmetį, kaip rodo RC duomenys, perkamų butų (bet kokio kambarių skaičiaus) vidutinis plotas sumažėjo 11,5 proc. - nuo 58,6 m2 iki 51,9 m2. „Citus“ atlikta rinkos duomenų analizė rodo, kad per paskutinius dvejus metus NT vystytojai naujos statybos būsto projektuose dažniausiai siūlo 42-49 m2 ploto 2 kambarių butus.

Naujakuriai vis dar nerimauja, kad mažame būste nebus pakankamai vietos laikyti daiktams ar turėti patogaus erdvės išplanavimo. Specialistai teigia, kad mažesnis būsto plotos ne visada reiškia, kad namuose bus mažai vietos. Nauji butai, paprastai, projektuojami taip, kad erdvė būtų suplanuota racionaliai ir efektyviai.

Optimalus Buto Išplanavimas

„Citus“ interjero dizainerė Lina Urban pataria, kad vienam ar dviem žmonėms optimaliausia rinktis 42 m2 dviejų kambarių būstą. Tik svarbu atkreipti dėmesį, ar šis plotas protingai ir logiškai suplanuotas. Miegamajam turėtų būti skirta apie 10 m2, kad jame tilptų ne tik lova, bet ir rūbų spinta. Jei svetainė numatyta su virtuvės zona, kuri užima apie 25 m2, ir joje yra vitrininis langas, užtikrinantis pakankamą šviesos srautą patalpoje, jau galima svarstyti apie šių erdvių atskyrimą.

„Jei siūlomas butas turi nedidelį koridorių, funkcionalų miegamąjį, virtuvėje telpa pilna įranga, o pats plotas yra kuo mažesnis - tai galima vertinti kaip tikrą laimikį. Specialistė akcentuoja, kad gyvenant mažesnio ploto būste, svarbu tinkamai susiplanuoti daiktų laikymo vietas. Tam puikiai tinka paslėptos spintos ir spintelės, turinčios lygius fasadus.

Mažesni Būstai Vilniuje

Vilniaus nekilnojamojo turto plėtotojai pirkėjams siūlo ne tik naujus butus, bet ir naujus loftus, studijas ar kūrybines dirbtuves. Tai - patalpos, kurių plotas yra mažesnis, nei reikėtų, kad erdvė taptų gyvenamosios paskirties. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija primena, kad per pastaruosius keletą metų gyvenamojo būsto sąvoka pasikeitė. Jei anksčiau buvo nustatyta, kad butas negali būti mažesnis nei 34 kv m., dabar apibrėžta, kokio dydžio patalpoje turi būti kambarys, virtuvė ir sanitarinis mazgas, kad ji būtų vadinama gyvenamąja. Asociacijos skaičiavimais, pakanka 17-18 kv. m, įrengti minimaliam butui.

Mažo ploto studijas Vilniuje siūlančios įsigyti bendrovės „Trinapolis“ komercijos direktorė Lina Valantiejūtė pasakoja, kad paklausa 15-25 kv. m būstams didėja. Bendrovė yra pardavusi visus 69 „Microloftus“ Žirmūnuose ir pernai lapkritį pradėjo statyti naują namą, kurį sudarys tik studijos. „Pastatyti „Microloftai“ buvo pirmieji mūsų mažos kvadratūros projektai, o dabar statome „Studio Tower“. Įdomu tai, kad iki šiol renovuodavome senus pastatus, o dabar statome naują 7 aukštų pastatą Kareivių g., kurio kiekviename aukšte - po 6 patalpas“, - kalbėjo L. Valantiejūtė.

„Mūsų klientas - jaunas žmogus, kuris nenori už būstą daug mokėti, tiek pirkdamas, tiek įsirengdamas ar skaičiuodamas komunalinius mokesčius. Dažnai tai yra pirmas jauno žmogaus būstas, arba kitų asmenų investicija su tikslu vėliau jį nuomoti. Mes dirbame su mažų būstų segmentu ir jame stengiamės likti, nes matome, kad poreikis yra ir jį diktuoja rinka“, - mano pašnekovė.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos duomenimis, šiuo metu sostinėje dažniausiai perkamas 37-48 kv. m būstas, tačiau statomų naujų butų plotų vidurkis kiek didesnis: 52 kv. m. Asociacijos duomenimis, pirkėjai dažniau renkasi to paties ploto butus, kuriuose yra ne 1, o 2 kambariai, taip pat patrauklesniais yra optimalaus išplanavimo būstai, pavyzdžiui, 50 kv. m dviejų kambarių butas yra mažiau patrauklus nei 55 kv. m, bet jau 3 kambarių.

Mažas Būstas: Mada ar Būtinybė?

Tai, kad pirkėjai renkasi mažus būstus, pastebėjo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. „Pirkėjams yra labai svarbus kainos kriterijus, o mažesni būstai - pigesni. Antra, toks būstas yra arba pirmasis būstas studijuojančiam žmogui, jaunai šeimai, arba investicija su tikslu jį nuomoti. Be abejo, ne mažiau svarbu, kur tie objektai yra. Dažniausiai jie yra netoli sutvarkytos viešosios infrastruktūros, centro, prekybos ir pramogų centrų“, - kalba M. Statulevičius.

Inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausias architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis sutinka, kad normalu, jei studentas pasirenka gyventi 15 kv. m būste. „Nelabai suprantu žmones, kurie sukūrė jauną šeimą ir tokį būstą įsigyja. Aišku, aš irgi buvau jaunas, su žmona gyvenome 9 kv. m bendrabučio kambaryje ir jame sugebėjome turėti ir miegamąjį, ir svetainę, ir virtuvę, bet nelabai įsivaizdavome savo ateitį su tokiu būstu. Kalbėti apie kokybišką vaikų auginimą turint tokį būstą tiesiog neišeina. Vertinu tai kaip laikiną prieglobstį arba būstą viengungiams, kai yra vieta lovai, kompiuterio stalui, o kieme - ir automobiliui“, - kalbėjo M. Pakalnis.

Specialistas neatmeta, kad yra žmonių, kuriems būsto reikia tik nakvynei, tačiau svarsto, kad veikiausiai sprendimas pirkti mažą būstą lemiamas pinigų stygiaus didesniam pirkiniui. „Mano supratimu, būstai Vilniuje yra neadekvačiai brangūs pagal žmonių pajamas, o palyginus buto ir namo sąnaudas, butai yra nepaprastai brangūs. Pirmiausia, manau, problema yra kaina. Jeigu mes kalbėtume apie kokybišką aplinką šeimai, vienam nariui 20-30 kv. m yra būtini, kad žmonės nesitrintų šonais. Tikrai logiška Londone ar Tokijuje turėti mažesnį būstą, nes ten viena yra nepaprastai brangi, bet Vilniuje ploto yra, neturime gyventi susispaudę“, - mano M. Pakalnis.

Pasak jo, šalyse, kurios gali pasigirti aukšta gyvenimo kokybe, skaičiuojama, kad žmogui turėtų tekti apie 30-45 kv. m. ploto. „Manoma, kad išsilavinęs žmogus turi tam tikrų poreikių ir tiems poreikiams realizuoti jam reikalingas tam tikras plotas, yra vadinamojo „burbulo“ teorija: jei žmogui yra per mažai vietos, asmuo jaučiasi nepatogiai“, - kalbėjo architektas urbanistas. Pasak M. Pakalnio, šiuo metu Vilniuje vienam gyventojui tenka apie 25 kv. m.

M. Pakalnis nesutinka, kad mažų plotų studijos ar loftai yra pigūs, nes vieno kvadratinio metro kaina dažnai yra didesnė nei naujos statybos ekonominės klasės būsto. „Pigumas yra santykinis, jei paskaičiuoti, kiek kainuoja kvadratinis tokio mažo būsto metras ir kas rinkoje yra siūloma už šią kainą.

Konkurencija Rinkoje

Vertinant kainas, naujai statomos mažo ploto studijos ir senos statybos daugiabučiuose esantys būstai yra konkurentais. „Aš nežinau, ar mes jaučiame konkurenciją su senos statybos daugiabučiais, bet pagal kainą mes tikrai konkuruojame, - kalbėjo L. Valantiejūtė. - Visgi Lietuvos gyventojams mažo būsto koncepcija yra suvokiama: tėvai ar seneliai mažuose plotuose yra gyvenę. Matome, kad net bendrabučio tipo būstai yra perkami ir parduodami, jei pirkėjas gali sau leisti tik pigesnį nekilnojamąjį turtą.“

Visgi, pašnekovė dėsto, kad potencialiems studijų pirkėjams labai svarbu pamatyti, kaip mažo ploto būstą galima įsirengti, o pavyzdžiai rodo, kad interjerų variantų yra. M. Pakalnis mano, kad būstai turėtų konkuruoti ne mažumu, o tinkama aplinka šeimai ir šiuo atveju seni daugiabučiai turi pranašumų. Be to - ir potencialo.

„Tam, kad reikalai pajudėtų sparčiau, reikia vieno kito gero projekto. Senieji daugiabučiai stovi gerose vietose esančiuose rajonuose, kuriose yra visa infrastruktūra“, - mano M. Pakalnis.

Apibendrinimas

Apibendrinant, dviejų kambarių butai išlieka populiariausi Lietuvoje, o jų plotas svyruoja priklausomai nuo ekonominės situacijos, pirkėjų poreikių ir galimybių. Vis dažniau pasirenkami mažesni, bet funkcionaliai išplanuoti būstai, ypač patrauklūs jauniems žmonėms ir investuotojams.

Pagrindiniai faktai ir skaičiai apie dviejų kambarių butus Vilniuje (2019 m. sausio-rugpjūčio mėn.):

tags: #bustai #vis #mazeja #kiek #kvadratu #reikia