Mokslo metų pradžia tradiciškai atneša su savimi būsto nuomos rinkos suaktyvėjimą. Nuomotojai, sulaukdami didelio užklausų skaičiaus, gali rinktis būsimus gyventojus iš kelių variantų. Šiame straipsnyje aptarsime esminius būsto nuomos aspektus Lietuvoje, įskaitant sutarties sudarymą, mokesčius ir valstybės paramą.
Nuomotojo ir nuomininko interesai
Įprastai nuomotojo (asmens, siūlančio būstą) ir nuomininko (asmens, ieškančio būsto) interesai sudarant nuomos sutartį skiriasi. Nuomotojas siekia išnuomoti jam priklausantį būstą kuo brangiau ir kuo geresnėmis sąlygomis, tuo tarpu nuomininko interesas yra išsinuomoti būstą kuo mažesne kaina ir kuo palankesnėmis jam sąlygomis.
Rašytinės nuomos sutarties svarba
Būsto nuomos sutartis nėra būtinybė, t.y. esant tam tikroms įstatyme nurodytoms sąlygoms, gyvenamasis būstas gali būti išnuomojamas ir žodžiu. Visgi, rašytinės būsto nuomos sutarties sudarymas leidžia išvengti galimų ginčų tarp nuomotojo ir nuomininko, arba, jiems kilus - juos išspręsti žymiai paprasčiau.
Esminės nuomos sutarties sąlygos
Sudarant būsto nuomos sutartį, būtina atkreipti dėmesį į šiuos esminius aspektus:
- Sutarties šalių identifikavimas: Nuomos sutartyje būtina nurodyti nuomotojo ir nuomininko vardus, pavardes, asmens kodus ir kontaktinius duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarant nuomos sutartį nuomininkui yra svarbu įsitikinti, kad nuomotojas yra tikrasis nuomojamo būsto savininkas, kadangi įstatymas numato, kad sudaryti būsto nuomos sutartį gali tik nekilnojamojo turto savininkas.
- Nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka: Ši sutarties sąlyga nuomotojui ir nuomininkui iš esmės yra pati svarbiausia, todėl nuomos sutartyje būtina aiškiai nurodyti:
- Nuomos mokesčio dydį (pinigų sumą).
- Mokėjimo formą - (mokama grynais pinigais, ar banko pavedimu (tokiu atveju būtina nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas nuomos mokestis)).
- Mokėjimo periodiškumą, t.y. kas kiek laiko ir iki kada turi būti sumokėtas nuomos mokestis, pavyzdžiui, kas mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
- Komunalinių mokesčių mokėjimo tvarka: Nuomos sutartyje būtina nurodyti kas bus atsakingas už komunalinių mokesčių sumokėjimą, t.y. pats nuomininkas, ar nuomotojas.
- Užstato (depozito) sumokėjimas: Sudarant nuomos sutartį nuomotojas gali pareikalauti, kad nuomininkas sumokėtų užstatą (depozitą), kuris yra kaip garantija nuomotojui, kad nuomininkui padarius žalą nuomojamame būste, ar laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, nuomotojas galėtų visiškai ar iš dalies padengti savo patirtus nuostolius.
- Nuomos sutarties terminas: Nuomos sutartis gali būti terminuota, kuomet būstas nuomojamas tam tikrą sutartyje apibrėžtą laiko tarpą, pavyzdžiui, 1 metus, ir neterminuota, kuomet būstas yra nuomojamas neterminuotą laiko tarpą. Šalys yra laisvos pasirinkti nuomojamo būsto sutarties terminą. Visgi, yra rekomenduotina sudaryti terminuotą nuomos sutartį, kadangi aiškus nuomos sutarties termino pabaigos žinojimas yra naudingas tiek nuomotojui, tiek nuomininkui, nes tai leidžia sutarties šalims iš anksto planuoti savo būsimus veiksmus ateityje, susijusius su gyvenamuoju būstu.
- Būsto perdavimo-priėmimo sąlygos: Sudarant būsto nuomos sutartį būtina sudaryti būsto perdavimo-priėmimo aktą, kuris gali būti surašomas kaip atskiras dokumentas, arba įtraukiamas į sudaromą nuomos sutartį. Jame turi būti nurodyta:
- Būsto būklė.
- Kartu su būstu perduodamus baldus, buitinę techniką ir kitus daiktus.
- Skaitliukų rodmenis, pavyzdžiui, elektros, šilto ir karšto vandens parodymus.
Nuomos sutarties išviešinimas
Sutarties šalims siekiant didesnės teisių garantijos, yra rekomenduotina sudarytą nuomos sutartį išviešinti, ją įregistruojant viešame registre. Nuomos sutarties išviešinimas yra naudingas abejoms sutarties šalims dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, nuomos sutarties išviešinimas garantuoja nuomininkui, kad keičiantis išnuomoto būsto savininkui nuomos sutartis liks galioti, t.y., kad naujasis būsto savininkas neturės teisės nutraukti nuomos sutarties, teigdamas, kad jo ir nuomininko nesieja jokia sutartis. Tuo tarpu nuomotojui nuomos sutarties įregistravimas gali būti naudingas išvengiant atsakomybės dėl žalos atlyginimo, kurią sukėlė nuomininkas. Pavyzdžiui, jeigu nuomos sutartis yra įregistruota ir nuomininkas aplieja žemiau esantį būstą, padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui tiesiogiai turės atlyginti pats nuomininkas, o ne nuomotojas, kadangi išviešinus nuomos sutartį nuomininkas yra laikomas oficialiu būsto valdytoju.
Užstato dydis ir jo grąžinimas
Būsto nuomos rinkoje jau seniai susiformavo praktika, kai vos įsikėlus į namus tenka sumokėti ir nuomos mokestį, ir tokio paties dydžio užstatą. Dažniausiai prašoma lygaus vieno mėnesio nuomos mokesčiui užstato, tačiau dažnėja atvejų, kai prašoma susimokėti ir už du mėnesius į priekį. Užstatas dažniausiai paliekamas nuomotojui iki nuomos pabaigos. Užstatas grąžinamas, jei būstui nėra padaroma kokia nors žala.
Visas depozitas arba depozito dalis gali būti negrąžinama dėl dar kelių priežasčių:
- Nemokėjote nuomos ir/ar komunalinių mokesčių.
- Padarėte nuostolių būste esančiam turtui.
Jeigu nepaisysite nurodytos sutarties termino, Jūsų depozitas bus traktuojamas kaip nuomotojo patirtų nuostolių kompensacija ir pagal sutarties sąlygas savininkas turės teisę depozito sumą pasilikti sau.
Nuomos pajamų deklaravimas ir mokesčiai
Nuomojant būstą ir gaunant už tai pajamas, būtina deklaruoti pajamas ir mokėti mokesčius. Yra du pagrindiniai būdai tai padaryti:
- Pagal verslo liudijimą: Tai yra fiksuotas metinis mokestis, kurio dydis priklauso nuo savivaldybės.
- 15 proc. GPM (Gyventojų pajamų mokestis): Tai yra 15 proc. mokestis nuo gautų pajamų.
Jei Vilniaus mieste nuomojate vienam fiziniam asmeniui visus metus ir gaunate stabilias pajamas, didesnes, nei 4650 eurų (po 380 eur. per mėnesį), labiau apsimoka verslo liudijimas. Jei per metus iš nuomos gaunate mažiau, nei 4650 eurų pajamų, tada labiau apsimoka mokėti GPM. Panašiai ir su kitais didmiesčiais. Rajonuose verslo liudijimo nauda yra akivaizdi. Greičiausiai taip valstybė skatina provincijos žmones nuomoti legaliai.
Pavyzdžiui: Sakykime, butą Vilniuje nuomojate už 400 eurų per mėnesį. Per metus gaunate 400 eur. x 12 mėn. = 4800 eur. pajamas.
Valstybės parama nuomininkams
Parama teikiama kompensuojant dalį būsto nuomos mokesčio.
Paramos gavimo sąlygos
Pagal 2024 m. birželio 18 d. įstatymą Nr. XIV-2759, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama, jei atitinkamos sąlygos:
- Sudaryta būsto nuomos sutartis ne trumpiau kaip vieniems metams pagal Civiliniame kodekse nustatytas sąlygas.
- Būstas išsinuomojamas iš fizinių asmenų (išskyrus artimuosius giminaičius) ar juridinių asmenų.
- Būstas yra savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, teritorijoje.
Jei dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos kreipiasi pilnametis, ne vyresnis kaip 24 metų, nedirbantis asmuo, kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje ir mokslo ar studijų tikslais yra pakeitęs nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje, reikalinga mokslo ar studijų institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad mokslo ar studijų institucijos bendrabučiuose nepakanka apgyvendinimo vietų ir (ar) kad asmuo, kuris kreipiasi dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos, neatsisakė jam pasiūlytos apgyvendinimo vietos, kai mokslo ar studijų institucijos bendrabučiuose yra laisvų apgyvendinimo vietų.
Sprendimo priėmimo terminas ir mokėjimo tvarka
Savivaldybės administracija sprendimą dėl būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimo priima ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo asmens ar šeimos kreipimosi. Kompensacija mokama už praėjusį mėnesį ir pervedama ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio dvidešimt penktos kalendorinės dienos nuomininkui arba rašytiniu nuomininko prašymu tiesiogiai nuomotojui.
Svarbu: Iki 2024 m. birželio 30 d.
Dažnos problemos ir kaip jų išvengti
Dažnai žmonės, prieš pasirašant nuomos sutartį, jos nepaskaito, o dėl to susiduria su problemomis, iš kurių viena - negrąžintas nuomos depozitas. Visada, prieš pasirašant nuomos sutartį, neskubėkite ir perskaitykite sutartį atidžiai. Depozitas yra mokamas, nes suteikia nuomotojui saugumą tuo atveju, jei padarysite žalą turtui, nemokėsite nuomos ar nesilaikysite sutarties sąlygų.
Dažnai pasitaiko atveju, kad žmonės nori išsikraustyti anksčiau, nei baigiasi nuomos sutartis. Tai yra suprantama, nes gyvenime atsitinka įvairiausių situacijų. Tačiau nuomininkas turi suprasti, kad pranešti apie nuomos sutarties nutraukimą, norint išvengti finansinių nuostolių, reikia per tiek laiko kiek yra nurodytą nuomos sutartyje.
Atsakomybė už žalą būste: nuomininko ar nuomotojo?
Draudikų duomenimis, didžiausius nuostolius namuose šalies gyventojai patiria dėl gaisrų, gamtos jėgų bei užliejimo vandeniu. Draudimo bendrovės ERGO turto draudimo vyr. ekspertė Inga Žvirblytė teigia, kad dažnas klausimas, kurį tokiu atveju sprendžia nuomos reikalais susijusios pusės - kieno atsakomybė yra atlyginti įvykio žalą.
Jei gedimas ar bet kuris kitas nuostolis įvyko nepriklausomai nuo nuomininko veiksmų, draudimo bendrovė dėl kaimynui sukeltos žalos atlyginimo kreipsis į būsto savininką. Atvejai, kai žala būtų išieškoma iš pačių nuomininkų, itin reti - tokiu atveju pastarasis pats turėtų sukelti gedimą, sugadinti vamzdį ar kitaip savo veiksmais sąlygoti būsto užliejimą.
Todėl, prieš užleidžiant būstą nuomininkams, ekspertė pataria atidžiai įvertinti esamos santechnikos būklę bei susitarti, kad pastebėjus galimus, savininkai būtų nedelsiant apie juos informuoti. „Svarbu užtikrinti, kad nuomininkai žinotų ir pagrindines taisykles - pavyzdžiui, išvykdami iš namų ilgesniam laikui, užsuktų vandenį“, - pataria I. Žvirblytė.
Visgi, kai dėl nuomotojo neapdairumo yra sugadintas ir nuomininko turtas, pastarąjį saugo teisės normos ir nuostolius privalo atlyginti kaltininkas. Analogiškos taisyklės galioja ir tuomet, kai nuomininkai sugadina būsto savininkų turtą.
Ginčams spręsti - nuotraukos ir užstatai
Nesutarimų dėl sugadinto turto išvengti padėtų apgalvotai pasirašyta nuomos sutartis, kurioje apibrėžtos tiek nuomotojo, tiek ir nuomininko atsakomybės. Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Indrė Pelėdaitė pataria į nuomos sutartį įtraukti aiškų turto būklės įvardijimą.
Patartina dokumente užfiksuoti bute esančius daiktus, nurodyti baldų, buitinės technikos vertę, aprašyti jų būklę ir dar iki nuomos sutarties sudarymo esamus trūkumus ar defektus. Juos rekomenduotina nufotografuoti bei pridėti nuotraukas, taip nurodant, kaip būstas ir jame esantis turtas atrodo sutarties pasirašymo dieną. Šie veiksmai gali padėti išspręsti vėlesnius nesutarimus bei ginčus.
Neretai nuomotojai apsidraudžia iš nuomininkų imdami užstatą. Nors įstatymiškai jo dydis nėra reglamentuotas, prabangesnių butų savininkai gali paprašyti iš anksto sumokėti net tris nuomos mokėjimus siekiančias sumas.
Taip nuomotojas siekia save apsaugoti nuo galimų nuostolių. Yra sutarčių, kai užstato ir neprašoma, tačiau visgi garantijos pageidaujantys nuomotojai Lietuvoje standartiškai yra linkę imti vieno mėnesio dydžio nuomos sumos užstatą. Taip nuomotojas užsitikrina, jog kilus ginčui, bent dalis nuostolių bus kompensuota.
Atvirumas - ypač svarbus
Specialistų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pasirašant nuomos sutartį, savininkas nuomininkams nepraneša, jog turi būsto draudimą.
Įvykus nelaimingam atsitikimui, pavyzdžiui, nedideliam būsto užliejimui, nuomininkai nedrįsta būsto savininkui pranešti apie apgadintą parketą. Tokiu atveju imasi tvarkyti patys arba jo apskritai neliečia. Kai po kurio laiko išsikraustant nuomininkas ryžtasi apie nelaimingą atsitikimą papasakoti būsto savininkams, šiems būna jau per vėlu kreiptis į draudiką ir gauti išmoką už patirtus nuostolius. Tarpusavio komunikacija tokias problemas padėtų išspręsti.
Savo ruožtu I. Žvirblytė pažymi - būstas, kuriame gyvena nuomininkai, draudikų yra vertinamas kaip padidintos rizikos.
Svetimas turtas retai saugomas taip pat apdairiai, kaip ir nuosavas. Dėl šios priežasties nuomininkų vis dažniau prašoma pasirūpinti civilinės atsakomybės draudimu. Visgi pačiu būsto draudimu rūpintis turėtų jo savininkai, nes įvykus nelaimingam atsitikimui, išmoka bet kokiu atveju skiriama turto savininkams.