Renkantis būstą, svarbu atsižvelgti į daugybę kriterijų, kurie užtikrins ne tik patogų gyvenimą, bet ir ilgalaikę investiciją. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis būstą Lietuvoje.
Gyvenimo kokybė ir aplinka
„Darnu Group“ tyrimo duomenimis, aukštą gyvenimo kokybę galintis pasiūlyti būstas šiandien dažniausiai siejamas su:
- Patogiu susisiekimu (47 proc.)
- Tvarkinga kaimynyste (42 proc.)
- Privatumu (40 proc.)
- Energiniu efektyvumu (34 proc.)
- Gamtos artumu (30 proc.)
Tai rodo, kad miestiečiai kokybišką gyvenimą mieste linkę tapatinti ne tik su techninėmis būsto charakteristikomis, bet ir su jį supančia aplinka.
NT agentūros „Capital“ ekspertas Mantas Mikočiūnas atkreipia dėmesį, kad renkantis būstą daugumai gyventojų labai svarbi šalia namų esanti infrastruktūra - viešojo transporto maršrutai, dviračių takai, pėsčiųjų jungtys. Jei projekte ar rajone paslaugų pasiūla yra platesnė, ji gali atsverti susisiekimo iššūkius ir ženkliai sumažinti būtinas keliones.
Kalbant apie gyvenimo kokybę, anot eksperto, ne mažiau svarbūs kriterijai - kaimynystė ir privatumas. Privatumas pirkėjams dažnai reiškia galimybę jaustis saugiai, turėti asmeninę erdvę, nebūti trikdomiems pašalinių žvilgsnių ar triukšmo. Tai glaudžiai siejasi su architektūriniais sprendimais - užstatymo intensyvumu, butų skaičiumi laiptinėje, garso izoliacija ar langų kryptimis. Be to, žmonės nori gyventi jų socialinį statusą ir požiūrį atitinkančioje aplinkoje, būti apsupti panašių į save. O tai dažnai padiktuoja projekto įvaizdis ar kainodara.
Už būsto patogumus, kuriuos apklausos dalyviai laiko elementais, užtikrinančiais aukštesnę gyvenimo kokybę, kas antras vilnietis primokėtų iki 5 proc. būsto vertės, kas trečias - iki 10-13 proc.
Žaliųjų erdvių ir statinio žalumo privalumai
„Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys pažymi, kad tyrime atsiskleidusi aukštos gyvenimo kokybės sąsaja su namų energiniu efektyvumu nestebina. Šiandien plėtojami A++ klasės pastatai, palyginti su senos statybos daugiabučiais, sunaudoja iki 8 kartų mažiau šilumos energijos, o mažesnis jų poveikis aplinkai virsta ir apčiuopiamomis naudomis gyventojams.
Gamtos artumo svarbą šalia namų vilniečiams atskleidęs tyrimas taip pat parodė, jog net 22 proc. jų kokybišką gyvenimą sostinėje sieja ir su vaizdu pro langą, kokybiškomis bendrosiomis erdvėmis (16 proc.). Nors žaliosios zonos užima net 61 proc. Vilniaus teritorijos - tai miškai, parkai, upių pakrantės ir kiti želdynai - urbanistas, „Pupa / Life Over Space“ vadovas Tadas Jonauskis pastebi, kad ilgalaikėje perspektyvoje būstų šalia gamtos, arti miesto centro, pasiūla gali mažėti, todėl jų populiarumas kasmet auga.
Eksperto teigimu, svarbu ne tik žalumos kiekis, bet ir jos įveiklinimas - takai, parkai, sporto ar žaidimų aikštelės bei rekreacijos zonos, pritaikytos žmogaus poreikiams. Tokios vietos ne tik leidžia daugiau laiko praleisti gryname ore, bet ir stiprina bendruomeniškumą. Todėl vis daugiau kokybiškų projektų planuojama toliau nuo magistralinių kelių ar intensyvių miesto centrų, kur natūralūs gamtos barjerai tampa taip pat ir efektyvia apsauga nuo triukšmo bei taršos.
Vieta ir kaina
Nors didžioji dalis lietuvių nurodė, jog ieškodami gyvenamosios vietos, prioritetą teiktų būsto vietai, „Eika“ ir Domoplius.lt apklausa parodė, kad dažniausiai pasirenkamas būstas miegamuosiuose rajonuose. Ten ne tik didesnis pasirinkimas, bet dažnai ir aukštesnė kokybė. Pagrindiniu būsto sostinės centre privalumu Lietuvos gyventojai nurodė puikiai išvystytą infrastruktūrą (47 proc.).
Nemaža atsakiusiųjų dalis - 31 proc. - būstą Senamiestyje laiko puikia investicija į ateitį ir mato išliekamąją jo vertę, vos 14 proc. Paprašyti pasirinkti tris pagrindines priežastis, kodėl nepirktų buto sostinės centre, daugiausiai (66 proc. respondentų) pažymėjo didelę kainą. Net 49 proc. nurodė, kad būsto Senamiestyje nesirinktų dėl automobilių stovėjimo vietų stygiaus. Kiek mažiau apklausos dalyvių - 44 proc. - didžiausiu trūkumu įvardino nuolatinį triukšmą ir šurmulį gatvėse.
Paprašyti pasirinkti tris pagrindines priežastis, dėl kurios buto miegamuosiuose rajonuose visgi nepirktų, daugiausia lietuvių - 81 proc. - nurodė prastą susisiekimą su centru ir kitais rajonais, taip pat 62 proc. trūkumu įvardino laisvalaikio praleidimo vietų stygių. Daugiau nei pusei - 51 proc.
Rugsėjį atliktos apklausos rezultatai rodo, kad ieškodami gyvenamosios vietos, didžioji dalis lietuvių (67 proc.) prioritetą teiktų būsto vietai, o ne jo kokybei ar kainai. Tačiau, pasak "Eikos" rinkodaros ir komunikacijos vadovės Jorūnės Juodžbalytės, esminė šių metų klientų portreto įžvalga - klientai nori patogiai gyventi miesto centre. „Tai absoliučiai atspindi per paskutinius dvejus metus rinkoje susiklosčiusią situaciją. Auga vidutinės ir prestižinės klasės būstų pardavimai, kurie plėtojami miesto centre ar netoli centro. Vilniaus gyventojai pradeda vertinti gyvenimo patogumą mieste - infrastruktūra, mokykla, darželiai, galimybė išsiversti be automobilio, laisvalaikis mieste,“ - privalumus gyvenimo mieste centre vardina J. Juodžbalytė.
Nors rinkoje stebimi akivaizdūs atsigavimo ženklai, nemaža dalis žmonių naujo būsto įsigyti neskuba, o pagrindine to priežastimi įvardija vis dar pernelyg aukštą NT kainą. Kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, šiek tiek mažiau nei du trečdaliai, arba 63 proc. respondentų pareiškė, jog būsto įsigijimą yra nukėlę į ateitį būtent dėl aukštos pageidaujamo būsto kainos.
Net 85 proc. apklaustųjų, planuojančių įsigyti būstą, kainą nurodė kaip svarbiausią kriterijų renkantis būstą. Taip pat svarbūs būsto vieta mieste (73 proc.) ir jo dydis (57 proc.).
Pagrindiniai būsto pasirinkimo kriterijai:
- Kaina - 85,8 proc.
- Namo vieta mieste - 82,8 proc.
- Parkavimosi galimybės - 67,9 proc.
- Suplanavimas - 46,2 proc.
- Balkonas, terasa - 44,6 proc.
- Eksploatavimo mokesčiai - 43,6 proc.
- Vaizdas pro langą - 40,6 proc.
Būsto dydis ir planavimas
Sprendimas įsigyti naujos statybos būstą yra didelė investicija, todėl tinkamo dydžio pasirinkimas tampa svarbia užduotimi. Būsto dydis turi atitikti ne tik dabartinius šeimos poreikius, bet ir būti praktiškas ateityje. Renkantis būsto dydį, pirmiausia svarbu įvertinti savo dabartinius poreikius. Šeimos sudėtis, gyvenimo būdas ir įpročiai yra esminiai veiksniai. Vienišiems žmonėms ar poroms dažnai pakanka mažesnio būsto, pavyzdžiui, vieno ar dviejų kambarių buto.
Vienas svarbiausių aspektų renkantis būsto dydį yra ateities planavimas. Jei planuojate šeimos pagausėjimą, verta rinktis erdvesnį būstą, kuris atitiks būsimas reikmes. NT ekspertai dažnai rekomenduoja rinktis bent vienu kambariu didesnį būstą nei šiuo metu reikia. Toks sprendimas užtikrina, kad ateityje nereikės kraustytis ar atlikti brangių būsto pertvarkymų.
Renkantis naują būstą dažnai kyla klausimas - svarbiau kambarių skaičius ar bendras plotas? Šis sprendimas priklauso nuo to, kaip ketinate naudoti erdves. Šeimoms su vaikais ar tiems, kurie vertina privatumą, daugiau atskirų kambarių gali būti patogesnis pasirinkimas. Vienas iš didžiausių naujos statybos būsto privalumų yra jo modernus planavimas. Šiuolaikiniai projektai dažniausiai yra gerai apgalvoti ir efektyviai išnaudoja kiekvieną kvadratinį metrą. Naujos statybos būstas taip pat leidžia lengviau pritaikyti erdves savo poreikiams.
Nors universalaus atsakymo į šį klausimą nėra, paprastai rekomenduojama skirti bent 20-30 kv. m kiekvienam šeimos nariui. Jei jūsų šeima susideda iš keturių žmonių, optimalus būsto dydis galėtų būti apie 80-100 kv. m, priklausomai nuo erdvių išplanavimo ir jūsų gyvenimo būdo.
Teisiniai aspektai ir paskirtis
Pirkėją suklaidinti gali ir nekilnojamojo turto vystytojų vartojamos skambios frazės, tokios kaip „apartamentai“, kuriomis skelbimuose gali būti apibūdinamos parduodamos poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpos, siekiant nutylėti tikrąją parduodamų patalpų paskirtį. Todėl prieš įsigydami poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties būstą, turėtumėte gerai žinoti tokiam būstui taikomus apribojimus ir galimus sunkumus bei papildomas tokio būsto naudojimo išlaidas.
Pagrindiniai skirtumai tarp gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpų:
- Nekilnojamojo turto mokestis: negyvenamosios paskirties patalpos gali būti apmokestinamos nekilnojamojo turto mokesčiu, nepriklausomai nuo jų vertės.
- Šilumos energija ir karštas vanduo: už negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau.
- Patalpos paskirties keitimas: nors egzistuoja teorinė galimybė pakeisti patalpos paskirtį iš poilsio ar viešbučių paskirties į gyvenamąją paskirtį, tačiau dažnu atveju to padaryti paprasčiausiai nepavyks.
- Bankų ribojimai: jei poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpoms įsigyti planuojate gauti banko paskolą, turėtumėte įsivertinti tai, jog bankas gali paprašyti sumokėti didesnį pradinį įnašą.
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.
Kiekvienas, Lietuvoje gyvenantis asmuo, turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tai privaloma atlikti ne ilgiau nei per 1 mėnesio laikotarpį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba kūdikio gimimo. Nesvarbu, ar esate Lietuvos pilietis, ar užsienietis, kiekvienas, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, turi pranešti vietos valdžiai apie savo gyvenamąją vietą ir informuoti apie jos pasikeitimus.
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra daugiau nei formalumas - tai esminis žingsnis, atveriantis prieigą prie viešųjų paslaugų: nuo sveikatos priežiūros ir socialinių išmokų iki teisės balsuoti vietos rinkimuose ir leisti vaikus į mokyklą ar darželį.
Kam Privaloma Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Gyvenamąją vietą Lietuvoje turi deklaruoti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, Lietuvoje gyvenantys 183 dienas (~6 mėnesius) per metus.
Kitų šalių piliečiams taikomos kitos sąlygos:
- Lietuvos Respublikos piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate daugiau nei 183 dienas per metus arba keičiate gyvenamąją vietą.
- ES/EEE piliečiai: Jei Lietuvoje gyvenate ilgiau nei tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turite teisės laikinai gyventi pažymėjimą.
- Ne ES/EEE piliečiai: Jei turite leidimą gyventi Lietuvoje ir čia gyvenate arba keičiate gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Be suaugusiųjų, būtina deklaruoti kūdikių, vaikų ir paauglių gyvenamąją vietą. Vietos deklaracijos prašymą už nepilnametį vaiką pildo jo tėvai, įtėviai arba teisėti globėjai.
Kur Galima Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Deklaruojama vieta gali būti nuosavo nekilnojamo turto, nuomojamo būsto, seniūnijos arba savivaldybės lokacija. Yra atvejų, kai pageidaujama deklaruoti gyvenamąją vietą nestandartiniuose objektuose. Tai gali būti lokacijos, kurios yra tinkamai įregistruotos Adresų ir Nekilnojamo turto registre bei turinčios galiojantį adresą. Taip pat į galimų deklaruojamų vietų sąrašą yra įtraukti negyvenamosios paskirties pastatai bei būstai, kurie neturi pilno išbaigtumo.
Jei ilgesnį laiką gyvenate svečių namuose arba viešbutyje ir turite savininkų leidimą, galite šių pastatų adresą registruoti kaip savo gyvenamąją vietą. Registruotis šiuose objektuose gali Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiams rekomenduojama dėl šios galimybės pasikonsultuoti su savivaldybėse ir seniūnijose dirbančiais darbuotojais.
Užsieniečiai atvykę į Lietuvą gali deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente pildydami prašymą gauti leidimą gyventi šioje šalyje (jei žino tikslų adresą). Taip pat jie tai gali padaryti seniūnijoje / savivaldybėje, pateikdami leidimą gyventi Lietuvoje, tikslų adresą ir nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus arba būsto savininko sutikimą.
Informaciją apie gyvenamąją vietą reikia nurodyti pildant prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir pateikti Migracijos departamentui. Tokiu atveju gyvenamoji vieta bus deklaruota per vizitą Migracijos departamente papildomai pateikus reikiamus dokumentus.
Jau turintys leidimą gyventi Lietuvoje, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba ją pakeisti savo seniūnijoje per vieną mėnesį nuo leidimo gavimo.
SVARBU: Užsieniečiai, turintys ilgalaikę vizą, gyvenamosios vietos deklaruoti negali. Užsienietis atvykstantis studijuoti į Lietuvą turi gauti bendrabučio administracijos sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučio patalpose.
Kaip Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?
Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.
Gyvenamąją vietą patogiausia deklaruoti internetu per Elektroninius valdžios vartus epaslaugos.lt. Tam reikia turėti el. parašą, el. bankininkystę arba kitą elektroninės atpažinties priemonę.
Deklaravimas nuosavame būste
Deklaruojant gyvenamąją vietą nuosavame būste užtenka su asmens tapatybės dokumentu apsilankyti seniūnijoje / savivaldybėje. Taip pat tai galima padaryti užpildžius paraišką internetu Elektroniniuose valdžios vartuose arba Registrų centre. Jungiantis prie savitarnos sistemų jums reikės patvirtinti savo tapatybę el. parašu arba per el. bankininkystę. Šis būdas yra įmanomas tiek fizinėse vietos deklaravimo vietose, tiek internetu.
Deklaravimas nuomojamame būste
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Be asmens tapatybės dokumento privalote turėti ir būsto savininko leidimą. Jis gali būti įrašytas nuomos sutartyje arba notaro patvirtintame dokumente.
Reikalingi dokumentai:
- Asmens tapatybės dokumentas
- Būsto savininko leidimas (jei deklaruojate ne savo būste)
- Nuomos arba panaudos sutartis (jei yra)
- Vaiko gimimo liudijimas (deklaruojant vaiko gyvenamąją vietą)
- Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.
Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Tokiu atveju, gyvenamosios vietos deklaracija galioja sutartyje nurodytu laikotarpiu ir jam pasibaigus yra automatiškai nutraukiama. Kitu atveju, reikės pateikti raštišką savininko leidimą. Leidimas gali būti duodamas savininkui atvykus į seniūniją ir pasirašius sutikimo formą, pateikus notariškai patvirtintą savininko sutikimą arba pateikus oficialią nuomos sutartį.
Ką daryti, jei neturite galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos?
Gali būti, kad į Lietuvą atvykęs arba jau gyvenantis asmuo neturi galimybės priregistruoti gyvenamosios vietos adresą. Pavyzdžiui, pilietis neturi nuosavo nekilnojamojo turto, būsto nuomotojas neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos adreso arba yra kitos nuo piliečio nepriklausančios aplinkybės. Tokiu atveju žmogus turi kreiptis į tą seniūniją / savivaldybę, kurioje gyvena. Jis bus įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Šia galimybe gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiai.
Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką. Jį galima sužinoti kiekvienoje seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje planuojate arba jau esate prisiregistravę.
Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Svarba
Gyvenamosios vietos deklaracija yra ne tik būtina, bet ir labai naudinga pačiam Lietuvos gyventojui. Visos valstybinės institucijos, įskaitant Lietuvos paštą, greitojo reagavimo ir viešosios įstaigos, naudoja šią informaciją.
Socialinių išmokų ir paslaugų gavimas: Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt. Tėvai gauna momentinę išmoką gimus kūdikiui, turi galimybę vesti vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą, pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis sunkiai gyvenančioms šeimoms ir kt.
Rinkimų teisės įgyvendinimas: Į Lietuvą grįžę ir deklaravę savo gyvenamąją vietą šios šalies pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti. Jiems užtenka turėti tapatybės dokumentą ir reikiamą dieną ateiti į jo gyvenamajai vietai priskirtą rinkimų apylinkę.
Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas: Suaugę dirbantys asmenys gali prisiregistruoti prie norimo medicinos centro.
Užimtumo galimybės: Suaugę be darbo esantys gyventojai gali kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą, esančią seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
Pensijos gavimas: Senjorai, deklaravę savo gyvenamąją vietą, išvengia nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu.
Dažniausiai Pasitaikantys Nesklandumai ir Svarbūs Aspektai
Nors gyvenamosios vietos deklaravimas yra gana lengva procedūra, būna ir įvairių nesusipratimų.
Adreso tikslumas: Pasiruošus deklaruoti gyvenamąją vietą būtina pasitikrinti adreso tikslumą. Tai galite padaryti atvykus į seniūniją / savivaldybę arba internetu.
Nuomos sutarties galiojimas: Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus jūs prarandate deklaruojamą gyvenamąją vietą ir visų savo privilegijų.
Persikraustymas į nuosavą būstą: Jei įsigijote nekilnojamą turtą ir jame apsigyvenote, turite deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 1 mėnesio laikotarpį nuo persikraustymo datos. Deja, po būsto įsigijimo automatiškai nėra deklaruojama gyvenamoji vieta jame.
Kūdikių deklaravimas: Gimusių kūdikių gyvenamoji vieta nėra automatiškai deklaruojama.
Išvykimo deklaravimas: Asmenų, nusprendusių deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, prašymai ir dokumentai nėra priimami el. paštu.
Gyventojų skaičius būste: Svarbu paminėti, kad viename būste gali būti deklaruotas ribotas gyventojų skaičius: įstatyme numatyta, kad mažiausias naudingasis būsto plotas asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai.
Automatinis išdeklaravimas: Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos.
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Ir tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip: socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt.
Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais.
Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.
Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.
Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti Registrų centro interneto svetainėje.
Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo. Ir nors sutikimo nereikia, tikriausiai neetiška būtų nepranešti savininkui, kad ketinate deklaruotis jo būste, todėl visais atvejais rekomenduojama būsto savininkui pranešti.
Jeigu norite papildomos informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą, registrų centro puslapyje yra išsami klausimų ir atsakymų lentelė, susijusi su gyvenamosios vietos deklaravimu.
tags: #bustas #ir #gyvenamoji #vieta