Lietuvoje gausu kaimo turizmo sodybų, kurios vilioja turistus ir lietuvius laukų ramybe, išlakiais miškais ar gaiviais ežerais. Kiekviena stengiasi pritraukti savo klientus, viliodama išskirtiniu maistu, sveikos gyvensenos principais ar tradiciniu interjeru.
Kaimo turizmo populiarumas Lietuvoje
Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, per 2017 m. kaimo turizmo sodybose apsilankė 324,7 tūkst. turistų, iš jų - 31,8 tūkst., arba 9,8 proc., užsieniečių. Kaimo turizmo sodybose 2017 m., palyginus su 2016 m., ilsėjosi 2,1 proc. daugiau turistų. Daugiausia užsienio svečių atvyko iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos. Dauguma turistų atvykdavo tik savaitgaliais.
Dažniausiai poilsiautojai rinkosi Vilniaus (28 proc.), Alytaus (16 proc.), Kauno (14 proc.) ir Utenos (13 proc.) apskričių kaimo turizmo sodybas. 2017 m. Daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Trakų, Molėtų, Zarasų, Lazdijų, Ignalinos ir Utenos rajonų savivaldybėse.
Apgyvendinimo paslaugas Trakų rajono savivaldybėje teikė 43 kaimo turizmo sodybos, Molėtų - 39, Zarasų - 38, Ignalinos - 37, Lazdijų - 34, Utenos ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse - po 32, Plungės - 30, Varėnos - 26.
Išskirtinė sodyba Molėtų rajone - „Auksinė giria“
Molėtų rajone šalia nuostabaus grožio Asvejos ežero išskirtines paslaugas siūlo kaimo turizmo sodyba „Auksinė giria“. Pasak įmonės direktorės Jurgos Vidugirienės, sodyba išskirtinė tuo, kad joje nerasi nė lašo alkoholio, o svečiams siūloma atsipalaiduoti kitaip.
J. Vidugirienės teigimu, „Auksinė giria“ Lietuvoje jau pagarsėjusi tuo, jog organizuoja tik renginius be alkoholio - konferencijas, forumus, mokymus, vestuves, retritus (pasitraukimas į vienumą), edukacines ir sporto stovyklas. Anot vadovės, įmonė veikia nuo 1997 m., privatizavus „Sigmos“ vaikų stovyklavietę. Buvusių savininkų tėvai ieškojo ypatingo sklypo prie ežero ir jį rado.
Pasak J. Vidugirienės, buvusi Asvejos poilsiavietė, o dabar „Auksinė giria“ patenka į kaimo turizmo kategoriją, tačiau sakyti, jog ji teikia tik maitinimo bei apgyvendinimo paslaugas, būtų tiesiog neišsamu. Anot jos, ištisus metus čia vyksta patyriminiai žygiai, mokinius į stovyklas kviečia „Whatansu“ komanda: išgyvenimo kolektyve paslapčių mokoma „W komandoje“, „Pabėgimas“ išveda jaunuolius į patyriminį gyvenimo žygį, „Motyvatorius“ dovanoja bent semestro trukmės motyvacinę injekciją džiaugsmingai mokytis.
Be to, pasak pašnekovės, lankytojų laukia unikalus ir neturintis analogų pasaulyje keturių stichijų „Labirintas“, sukurtas „Whatansu“ ir „Auksinės girios“ komandos (psichologai, koučeriai sociologai, mokytojai, orientacininkai). Šiuo metu labirintas užima vieną kvadratinį kilometrą teritorijos. Direktorės teigimu, kol dar neprasideda didysis stovyklų, vestuvių ir festivalių maratonas, sodybą lanko ir pavienės šeimos - dažniausiai su vaikais.
Kad įgautų naujų jėgų ir suteiktų verslui postūmį, „Auksinės girios“ savininkai pasinaudojo Europos Sąjungos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“.
Pasak pašnekovės, įspūdingas pušynas, puiki vieta ir troškimas dar labiau pagerinti teikiamų paslaugų kokybę įpareigojo keisti infrastruktūrą. Buvo nutarta nugriauti senąją valgyklą-kavinę ir statyti naują - modernią, su šildymu ir didele sale-terasa svečių šventėms. Anot J. Pasak įmonės vadovės, projektui skirta paramos suma - apie 200 000 eurų.
Pašnekovės nuomone, ši parama buvo svari pagalba sodybai. „Be jos nebūtume sugebėję pastatyti ir įrengti tokio šviesaus, didelio, šilto pastato su tikrai labai gera įranga, - tikino J. Vidugirienė. - Dėl gautos paramos praktiškai neturime konkurencijos ne sezono metu - mūsų klientų ištisus metus laukia erdvi 160 kv.
Sodybos Aplinkos Kūrimas
Sodyba daugeliui asocijuojasi su didele erdve, kelių statinių kompleksu, laisvumu, natūralumu, etnografiniais elementais. Svarbiausia, kad eksterjere vyrautų vientisumas, o interjero tematika atsispindėtų ir aplinkoje. Kuriant etnografinės sodybos aplinką, svarbu pasidomėti tos vietovės etnografiniais motyvais, papročiais.
Jos nuomone, projektuojant sodybų aplinką, kaip ir visuose be išimties sklypuose bei sklypeliuose, svarbiausia nustatyti funkcines zonas. Jos nustatomos įvertinus sodybos gyventojų bei lankytojų amžių, poreikius, pageidavimus.
Projektuojant aplinkos želdyną, apželdinimo ir projektavimo specialistė Julita pabrėžia, kad svarbu žinoti dirvožemio sudėtį bei įvertinti konkrečią vietą, kurioje numatyta sodinti augalus. Iš dalies galima pasirinkti patinkančius, norimus auginti augalus.
Gėlynas ir dekoratyviniai, prabangesni augalai tinkami sodinti reprezentacinėje sklypo zonoje, kitaip vadinamame priesodybyje - prie įėjimo į namą ar į patį sklypą, prie terasos, prieš svetainės langus.
Jeigu žmogus turi nuovoką, domisi ir skaito su aplinka bei augalais susijusią literatūrą, tai gali savo aplinką kurti ir pats. Į aplinkos projektuotojus reikėtų kreiptis kiek galima anksčiau. Bet Julita Leckienė atskleidžia, kad dar tik vienas kitas klientas į specialistą kreipiasi tik įpusėjus namo statybai ar vidaus įrangos darbams prasidėjus.
Daugeliui nesuprantama, kad projektuotojas darbus gali pradėti, kai sklypas skendi sniege. Kai kurie klientai apskritai nesupranta kam reikalingas sklypo apželdinimo planas.
Augalų išdėstymo galima pasimokyti iš natūralios gamtos. Augalai turi tarpusavyje derėti, tačiau atskiros jų dalys gali sudaryti ir spalvinius bei tūrinius kontrastus. Kontrastai aplinkoje suteikia žaismo, netikėtumo, judesio pojūtį. Sodinant jaunus augalus, nereikėtų sugrūsti jų vienas šalia kito.
Projektuojant aplinką, į statinių architektūrą, fasadų apdailą atsižvelgiama iš dalies. Projektuotoja Julita rekomenduoja pirmiausiai įvertinti statinį, jo paskirtį, kas svarbu gyventojams ir kokie jų poreikiai.
Kaimo sodyboje rinksimės laisvas lajų formas. Specialistė sako, kad nėra vieno teisingo atsakymo. Viskas priklauso taip pat nuo žmonių poreikių ir aplinkos projektuotojo - dizainerio: kiek jis sugeba pajausti klientą, sužinoti jo norus, pomėgius, gyvenimo būdą ir - labai svarbu, kiek laiko jis galės skirti priežiūrai.
Jeigu reikia spalvų - geriausia tai sukurti iš gėlių - daugiamečių bei vienmečių. Su vienmetėmis viskas paprasčiau, o su daugiametėmis gėlėmis yra ką veikti - ne tik projektuojant, bet ir prižiūrint. Tačiau, jeigu žmogus aplinkos priežiūrai gali ir nori skirti laiko kiek įmanoma mažiau, bet spalvų jam vis tik norisi - kontrastai yra sudaromi iš sumedėjusių augalų medžių bei krūmų, kurie turi spalvotus lapus, stiebus, kamienus, žiedus.
Perprojektuoti esamą apželdintą sklypą kartais prireikia labai daug pastangų. Dažnai ūkinė zona būna ne vietoje arba ji sklype kerta poilsio ar kitas zonas. Takai bei takeliai būna įrengti ne tikslingai, funkciškai nepatogiai.
Daržas - ūkinė sklypo vieta, kurią labiau įprasta maskuoti. Kokio stiliaus ar dizaino jis bebūtų, turėtų būti įrengtas tik ūkinėje sklypo zonoje. Dažnai jam būna skirta vieta link šiaurinės sklypo dalies, tačiau ūkinę zoną, kaip ir visoms kitoms daro įtaką namo vidaus funkcinės zonos, kaimyniniai sklypai, kiti nenumatyti kriterijai ar specialūs poreikiai.
J. Leckienės manymu daugumoje sodybų reprezentacinėje bei poilsio zonoje daržas tikrai nepageidaujamas, tačiau kartais būna įvairių poreikių ir net pareikalavimų, todėl specialistui reikia motyvuotai patarti ir atsižvelgti į tos vietos gyventojų poreikius, kas jiems tikrai patogiausia. Gali būti tikrai labai rimtų priežasčių bei motyvų, kad būtent daržas, pavyzdžiui, turėtų atsirasti prie pat įėjimo į namą. Kita vertus, nuo apželdinimo dizainerio - projektuotojo labai priklauso koks daržas klientui bus pasiūlytas ir suprojektuotas.
Tvenkinio įrengimo vieta dažniausiai parenkama žemiausioje sklypo vietoje. Jeigu nėra rimto tikslo tvenkiniui įrengti - daugelis aplinkos projektuotojų siūlytų susilaikyti nuo nedidelės „balutės“ prie namų dėl kelių priežasčių: Lietuvoje vandens - kritulių labai daug, o itin karštų, saulėtų dienų labai mažai, todėl neverta įsirengti dirbtinio telkinuko, kuris džiugintų ar gaivintų (kas turėtų būti pagrindinė telkinio paskirtis) tik mėnesį laiko per metus.
Ir aplinkos projektavimo specialistė primena, kad nereiktų pamiršti, kad įranga bei vandens baseinėlio priežiūra kainuoja, o priežiūrai laiko skirti taip pat reikia daug.
Dzūkijos Nacionalinio Parko Funkcinės Zonos
Dzūkijos nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemoje nustatytas kraštovaizdžio tvarkymo zonas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, Dzūkijos nacionalinio parko Kapiniškių kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas nustato teritorijos naudojimo pobūdį, tvarkymo priemones, skirtas gamtos, kultūros vertybių, biologinės įvairovės, gamtos išteklių subalansuotam naudojimui ir atkūrimui, pateikia pasiūlymus dėl pažintinio turizmo ir kitos rekreacinės infrastruktūros plėtros.
Pagal tvarkymo pobūdį reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje draudžiama vykdyti kirtimus, išskyrus savaime užaugančių medžių ar krūmų šalinimą, plėtoti žemdirbystę, išskyrus kaimų ir gyvenviečių teritorijas, kuriose nuo seno susiformavę dirbami laukai.
Žemės Ūkio Paskirties Kraštovaizdžio Tvarkymo Zonos
Žemės ūkio paskirties kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje išskirtos 5 teritorijos.
Ekosistemas išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje Skroblaus upelio paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos plotis yra 100 m, o juostos plotis - 10 metrų. Į šią kraštovaizdžio tvarkymo zoną patenkančioms Kapiniškių kaimo vienkieminėms sodyboms pritaikomas ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonos reglamentas.
Sodybose turi būti išlaikomas esamas užstatymo pobūdis, tradicinė kaimiška aplinka, palaikomos kultūrinio kraštovaizdžio tvarkymo tradicijos, leidžiama imtis priemonių (daugiausia renovacijos), padedančių gerinti poilsio sąlygas. Kaimuose sodybas skatinama pritaikyti kaimo turizmui.
Specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonose, išsidėsčiusiose Skroblaus upelio slėnyje, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos plotis yra 100 m, o juostos plotis - 10 metrų. Kapiniškių kaimo vienkieminėms sodyboms galioja aukščiau nurodytos vienkieminių sodybų tvarkymo priemonės.
Miškų Ūkio Paskirties Žemė
Miškų ūkio paskirties žemėje išskirtos dvi specializuoto ūkininkavimo apsauginių miškų zonos, išsidėsčiusios abipus Skroblaus slėnio.
Kraštovaizdžio Atnaujinamojo Tvarkymo Zona
Kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, išskirtoje pietinėje draustinio dalyje, Margionių kaimo teritorijoje pagrindinis tvarkymo reglamento tikslas yra išsaugoti tradicinio kraštovaizdžio pobūdį ir jo vizualinius ryšius su aplinka. Šioje tvarkymo zonoje gali būti vykdomi pastatų renovavimo, imitavimo, taip pat dalinio regeneravimo, restauravimo ir transformavimo darbai, kuriais užtikrinamas dalinis tradicinės architektūros išsaugojimas, teisės aktų nustatyta tvarka saugomas esamas užstatymo pobūdis (tiek statant naujus, tiek rekonstruojant senus pastatus) ir neužstatyta erdvė aplink kaimus ar miestelius.
Pėsčiųjų, dviračių trasa su trumpalaikio poilsio vietomis įrengiama visame Kapiniškių kraštovaizdžio draustinyje.
Mergelės Akelių Rekreacinio prioriteto Funkcinės Zonos Tvarkymas
Dzūkijos nacionalinio parko Mergelės akelių rekreacinio prioriteto funkcinės zonos tvarkymo planas nustato teritorijos naudojimo pobūdį ir tvarkymo priemones, skirtas gamtos, kultūros vertybių, biologinės įvairovės, gamtos išteklių subalansuotam naudojimui ir atkūrimui, pateikia pasiūlymus dėl pažintinio turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtros.
Miškuose, kuriuose formuojami miško ir poilsio parkai, siekiant sudaryti sąlygas poilsiui, vykdomos sanitarinių-higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės.
Infrastruktūra lankytojams kuriama urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose. Šiose zonose įrengiama stacionari ar laikina įranga higienos poreikiams tenkinti ir atliekoms surinkti, taip pat lankytojams skirta informacinė infrastruktūra.
Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ir įrengiama kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį ir neteršiant aplinkos. Gerinant kelių dangą, išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kita).
Ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje išlaikoma subnatūrali aplinka, vykdomi pakrančių tvarkymo darbai.
Subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, esančioje prie mažojo Mergelės akelės ežero vakarinės pakrantės, įrengiama maudymosi vieta, persirengimo kabinos, tualetas, pastatomas pagrindinis informacinis nacionalinio parko stendas.
Urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonose tvarkymo ir apsaugos darbai vykdomi pagal detaliuosius planus arba techninius projektus. Urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, esančioje centrinėje Mergelės akelių rekreacinės zonos dalyje, įrengiama poilsio stovykla (kempingas). Urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje prie didžiojo Mergelės akelės ežero pietinės pusės esanti kaimo turizmo sodyba pritaikoma naudoti ir žiemą, čia statoma ne daugiau kaip 6 poilsio paskirties nameliai.
Statiniai turi derėti prie gamtinės aplinkos, atsižvelgiant į kraštovaizdžio ir Dzūkijos etnografinio regiono architektūros ypatumus (forma, dydis, aukštingumas, medžiagos, spalvos). Statomiems rekreacinės paskirties pastatams keliami šie reikalavimai: pastatai turi būti vieno aukšto su palėpe, dvišlaičiu stogu, didžiausias aukštis nuo užstatomo žemės sklypo vidutinės altitudės iki aukščiausio karnizo taško - 3 metrai, iki aukščiausio kraigo taško - 7 metrai. Statomi pastatai turi imituoti arba kopijuoti tradicinę regioninę architektūrą. Užstatyti galima ne daugiau kaip 30 procentų sklypo teritorijos. Pastatams naudojamos tradicinės statybinės ir apdailos medžiagos. Gali būti įrengiami vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai, gręžtiniai šuliniai.
Šiame straipsnyje apžvelgėme funkcines sklypo zonas, jų paskirtį ir tvarkymo ypatumus, remiantis Dzūkijos nacionalinio parko pavyzdžiu.