Šiame straipsnyje aptariama butų keitimo tvarka Lietuvoje, įskaitant numeracijos suteikimą, keitimą ir panaikinimą, gatvių pavadinimų suteikimą ir kitus svarbius aspektus. Remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais šią sritį.
Adreso Objekto Nustatymas ir Numeracijos Suteikimas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu, savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu nustatoma adresų objektų priklausomybė seniūnijai, gyvenamajai vietovei ir gatvei, taip pat adreso objekto vieta (koordinatės) ir suteikiamas numeris. Adreso objekto numeris žymimas skaičiumi arba skaičiaus ir raidės deriniu.
Numeriai adresų objektams suteikiami iš eilės didėjimo tvarka nuo gatvės pradžios taško, nustatomo pagal Pavadinimų gatvėms ir statiniams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą taisykles. Prie gatvių sankryžų esantiems adresų objektams gali būti suteiktas numeris, nurodantis objekto priklausomybę abiem gatvėms. Šiuo atveju pagrindine gatve laikoma ta gatvė, iš kurios yra privažiavimas prie adreso objekto.
Jeigu privažiavimas prie adreso objekto yra iš abiejų gatvių, pagrindinė gatvė ta, į kurią pastatas stovi frontalia dalimi. Pagrindinėje gatvėje suteiktas numeris laikomas pagrindiniu. Kita gatvė ir kitas numeris laikomas antriniu adreso objekto numeriu. Jeigu priimamas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas dėl tokio adreso suteikimo, jame pažymimos abi gatvės ir numeriai, suteikti kiekvienoje iš gatvių.
Jeigu adreso objektas susideda iš pastatų komplekso, jam suteikiamas vienas numeris. Adresų objektai suprojektuotose naujose gatvėse numeruojami gatves projektuojant. Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl numerių adresų objektams suteikimo nurodoma: seniūnijos (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamosios vietovės, gatvės pavadinimas, suteikiamas numeris gatvėje, patalpos ar buto numeris, jeigu adreso objektas yra patalpa ar butas, duomenys apie adreso objekto buvimo vietą (koordinatės).
Adresų Objektų Numeravimo Tvarka Sodininkų Bendrijose
Kai adresų objektams numeriai suteikiami sodininkų bendrijų ar jų masyvų teritorijose, numeruojami visi bendrijų narių žemės sklypai, neužstatyti pastatais, sklypuose pastatyti pastatai (išskyrus laikinuosius statinius), į bendriją įsiterpusios sodybos ir kiti adresų objektai, patekę į teritoriją. Nustačius adresų objektų vietas, parengiamas jų sunumeravimo projektas. Naujiems adresų objektams numeriai suteikiami atsižvelgiant į jau esamus numerius.
Korpusai žymimi skaičiais arba raidėmis (toliau - numeruojami). Numeriai korpusams suteikiami atsižvelgiant į pastatų komplekso savininko ar savininkų prašymą ir faktinį korpusų geografinį tarpusavio išsidėstymą. Jų numeriai gali būti patvirtinti vienu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu kartu su numerių adresų objektams suteikimu.
Numeruojant adresų objektus retai apgyvendintose gyvenamosiose vietovėse, kuriose jų ne daugiau kaip 20 ir gatvės gali būti nesudaromos, numeriai suteikiami iš eilės didėjimo tvarka nuo gyvenamosios vietovės pradžios pagal kelio, einančio per gyvenamosios vietovės teritoriją, kryptį.
Sodininkų bendrijų ar jų masyvų teritorijose, kurios yra esamų gyvenamųjų vietovių teritorijose, numeriai adresų objektams suteikiami šių Taisyklių nustatyta tvarka kaip ir kitiems tos gyvenamosios vietovės adresų objektams.
Numeris panaikinamas nelikus arba pasikeitus adreso objektui, kuriam adresas suteiktas. Senojo adreso objekto vietoje atsiradusiam naujam adreso objektui suteikiamas buvęs numeris. Šiuo atveju iš naujo nustatomos ir adreso objekto vietos koordinatės.
Adreso Objekto Duomenų Keitimas ir Tikslinimas
Keičiant adresų objektų ir korpusų numerius, savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime nurodomas seniūnijos (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamosios vietovės pavadinimas, iki pakeitimo buvusi priklausomybė gatvei, buvęs numeris, priklausomybė naujai gatvei ir naujas numeris gatvėje. Jeigu keičiamas gatvės pavadinimas arba ribos, savivaldybės vykdomoji institucija pastatus, turinčius vienodus numerius, pernumeruoja ir apie tai informuoja gyventojus.
Adreso vieta tikslinama pasikeitus geografinėms adreso komponentėms. Kai adreso objektas yra pastatų kompleksas, kurio pastatai numeruojami kaip korpusai, adreso objekto ir vieno iš korpusų koordinatės gali sutapti. Kai adreso objektas vietovėje yra, tačiau turimoje kartografinėje medžiagoje jo buvimo vieta nepažymėta ir žemės sklypas nesuformuotas arba duomenų apie jį nėra, tokio adreso objekto adreso taško koordinatės nustatomos matavimo lauke būdu. Tokiems matavimams patogiausia naudoti nedidelio tikslumo GPS (globalinės pozicionavimo sistemos) prietaisus.
Adreso objekto (išskyrus patalpas ir butus) ir korpuso numeriai vietovėje žymimi ant pastatų pritvirtintose lentelėse. Lentelių standartus tvirtina savivaldybės. Lentelių fonas ir numeris turi būti aiškiai matomi. Numerių lentelėms gaminti naudojami dažai dirbtinėje šviesoje turi spindėti. Lentelės prie pastatų turi būti tvirtinamos tokiame aukštyje, kad būtų gerai matomos. Jų neturi užstoti prie pastato augantys augalai.
Savivaldybės teritorijoje turi būti naudojami vienodi patvirtinto standarto adresų objektus (išskyrus patalpas ir butus) ir korpusus žymintys ženklai. Lentelių, tvirtinamų prie adreso objekto (išskyrus patalpas ir butus) ar korpuso, gamybą ir pritvirtinimą organizuoja savivaldybės. Kai adreso objektas yra žemės sklypas be pastato, jo numeris jokiais ženklais vietovėje nežymimas. Retai apgyvendintose gyvenamosiose vietovėse, kai adresų objektai ar jų grupės yra toliau nuo gatvės, šalia privažiavimo prie šių grupių pastatomi informaciniai ženklai, nurodantys adresų objektų numerius, kuriuos galima rasti važiuojant nurodytąja kryptimi. Rodyklių standartą nustato savivaldybė.
Patalpos ir buto numeris žymimas skaičiumi arba skaičiaus ir raidės deriniu. Numeriai suteikiami tik toms patalpoms ir butams, kurie yra arba gali būti suformuoti pastate kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Statomuose naujuose pastatuose numeriai patalpoms ir butams suteikiami patvirtinus statybos projektus, bet ne anksčiau, nei suteikiamas adresas pastatui.
Sprendime dėl numerių patalpoms ir butams suteikimo numeriai pažymimi planų projektų kopijose, kurios yra būtinas sprendimo priedas. Sprendime nurodomi seniūnijos (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamosios vietovės ir gatvės pavadinimai, pastato ir patalpų ar butų numeriai. Faktiškai esančiuose pastatuose numeriai patalpoms ir butams suteikiami pastatų savininkų (valdytojų) prašymu.
Suteikti numeriai patvirtinami savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, prie jo pridedami aukšto planai, kuriuose pažymėti suteikti numeriai. Sprendime nurodomi seniūnijos (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamosios vietovės ir gatvės pavadinimai, adreso objekto ar korpuso priklausomybė gatvei, unikalūs patalpos ar buto numeriai ir suteikti patalpų ar butų numeriai. Performavus sunumeruotas patalpas ir butus, juos padalijus, suformuotiems naujiems adresų objektams suteikiamas buvęs numeris su raidiniu indeksu. Kitos patalpos ir butai nepernumeruojami.
Butai daugiabučiuose namuose, turinčiuose kelias laiptines, numeruoti pradedami nuo kairiosios laiptinės, žiūrint į namo fasadą. Aukšte butai numeruoti pradedami iš kairės pusės nuo įėjimo į laiptų aikštelę. Patalpos numeruoti pradedamos iš kairės pusės nuo pagrindinio įėjimo.
Gatvių Pavadinimų Suteikimo Principai
Pavadinimai gyvenamųjų vietovių gatvėms suteikiami, keičiami ir panaikinami savivaldybės tarybos sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu. Gatvės pavadinimą sudaro vardas (žodis ar žodžių junginys, žodžio ar žodžių junginio ir skaitmens derinys) ir gatvės tipo nuoroda.
Suteikiant pavadinimus gatvėms, svarbu, kad jie būtų susiję su vietovės istorija, geografija ar kultūra. Rekomenduojama naudoti pavadinimus, susijusius su šalia esančiais geografiniais objektais, tokiais kaip upės, ežerai ar miškai, arba su gyvenamosios vietovės ar sodo bendrijos pavadinimu. Vengti bereikšmių ir neinformatyvių pavadinimų, verčiau naudoti numeraciją, pvz., Balsių 1-oji g., Balsių 2-oji g., kad būtų aiškiau ir lengviau orientuotis.
Savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teritorijos detaliojo plano patvirtinimo suteikia ir patvirtina detaliajame plane numatytoms naujoms gatvėms pavadinimus. Jeigu gatvė yra teritorijoje, kurioje nėra tinkamo kartografinio pagrindo, arba kelias, kurio pagrindu formuojama gatvė, esamoje kartografinėje medžiagoje nepažymėtas, gatvės planinė padėtis nustatoma atliekant matavimus vietovėje. Matavimai turi būti atlikti ne mažesniu kaip 6 metrų tikslumu.
Gatvė turi prasidėti ar baigtis susikirsdama su kita gatve, valstybinės ar vietinės reikšmės keliu ir panašiai. Kai savivaldybės teritorijos riba sutampa su kelio, suformuoto kaip gatvė, pakraščiu, tokia gatvė Registre registruojama abiejose savivaldybėse, jai abiejose savivaldybėse suteikiami skirtingi kodai, tačiau pavadinimas suteikiamas tas pats. Kai gatvė sutampa su gyvenamosios vietovės riba ir adresų objektai yra abiejose gatvės pusėse, tokiai gatvei suteikiamas vienas pavadinimas abiejose gyvenamosiose vietovėse ir tai pažymima priimamame savivaldybės tarybos sprendime.
Kai sudaromas suplanuotų naujų teritorijų detalusis planas, savivaldybės taryba per 3 mėnesius patvirtina detaliajame plane numatytų gatvių pavadinimus, o savivaldybės vykdomoji institucija suteikia numerius Adresų formavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 nustatyta tvarka.
Projektuojant naujas gatves gyvenamosiose vietovėse, kuriose anksčiau nebuvo gatvių tinklo ir adresų objektų yra daugiau kaip 20, nustatoma gatvių pradžia ir pabaiga. Kai gyvenamosios vietovės keliai eina iš centrinės dalies į kraštus, pagrindinių gatvių pradžia laikomas gyvenamosios vietovės centras, o pabaiga - gyvenamosios vietovės urbanizuotos (kompaktiškai užstatytos) teritorijos riba.
Gyvenamosiose vietovėse, kuriose keliai (privažiavimai) sudaro nedidelius kvartalus (naujo planavimo), paprastai būna aiškios kelios pagrindinės gatvės, kertančios gyvenamąją vietovę nuo vienos iki kitos urbanizuotos (kompaktiškai užstatytos) teritorijos ribos, jungiamos šalutinių kelių (privažiavimų). Gatvės pradžią ir pabaigą galima sutapatinti su gyvenamosios vietovės urbanizuotos (kompaktiškai užstatytos) teritorijos riba arba gatvių pradžią fiksuojant nuo jų susikirtimo taško. Šalutinės gatvės projektuojamos atsižvelgiant į pagrindines gatves.
Formuojamos gatvės sodininkų bendrijų ar jų masyvų teritorijų pagrindu sudarytose naujose ir Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nustatyta tvarka nustatytose (įteisintose) gyvenamosiose vietovėse ar gyvenamosiose vietovėse, kurioms priskirtos sodininkų bendrijų ar jų masyvų teritorijos. Pirmiausia projektuojamos pagrindinės gatvės, o tada šalutinės gatvės. Jų pradžios taškai sutapdinami su susikirtimu su pagrindinėmis gatvėmis ar šalutinių gatvių tarpusavio susikirtimo taškais.
Priimant sprendimą dėl sodų bendrijos ar jų masyvo teritorijoje esančių aklagatvių priskyrimo gatvėms, turi būti atsižvelgta į potencialių adresų objektų skaičių tokioje gatvėje. Nustatomas optimalus gatvių skaičius. Rekomenduojama gatvėms suteikti pavadinimus, susijusius su geografinių objektų (upių, ežerų, miškų ir panašiai), šalia kurių išsidėsčiusi bendrija, pavadinimais, gyvenamosios vietovės, kuriai priskirta sodų bendrija, arba sodo bendrijos pavadinimu.
Projektuojamos gatvės sodininkų bendrijų ar jų masyvų teritorijose, esančiose miestų gyvenamųjų vietovių ribose. Naujos gatvės įtraukiamos į esamą gatvių tinklą. Rekomenduojama gatvėms suteikti pavadinimus, susijusius su sodininkų bendrijos ar bendrijų geografiniu išsidėstymu ar šalia esančia ir gerai žinoma gatve, nesuteikti daug įvairių pavadinimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d.
Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu reglamentuojamas Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise priklausančio būsto ir (ar) pagalbinio ūkio paskirties pastatų, inžinerinių statinių, jų dalių pardavimo pagal Įstatymą organizavimas, kainos nustatymas, sandorių sudarymas, atsiskaitymas ir lėšų panaudojimas.
Parduodamo nekilnojamojo turto rinkos vertė sumažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d. Įvertinamos parduodamo nekilnojamojo turto vertę pakeitusios nuomininko investicijos, t .y. nuomininko atliktas nekilnojamojo turto kapitalinis remontas ar rekonstrukcija, jei jis buvo atliktas, kaip nurodyta nuomos sutartyje ir Civiliniame kodekse.
Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis su nekilnojamojo turto pirkėju turi būti sudaryta ne vėliau kaip per vienus metus nuo turto vertinimo įmonės (turto vertintojų) parduodamo Savivaldybės būsto ir ūkio pastatų vertinimo ataskaitos pateikimo dienos. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.
Tiesioginis adresas | Dažna gramatikos klaida
tags: #busto #adreso #suteikimas