Būsto Amžius Kreditavimui Reikalavimai Lietuvoje: Apžvalga ir Perspektyvos

Būsto rinka Lietuvoje nuolat kinta, o būsto kreditavimo reikalavimai yra svarbus veiksnys, lemiantis jos stabilumą ir prieinamumą gyventojams. Šiame straipsnyje aptariama dabartinė situacija būsto rinkoje, Lietuvos banko pozicija dėl kreditavimo, ekspertų nuomonės ir perspektyvos.

Būsto rinką jau rudenį gali tekti vėsinti, nes ji pernelyg sparčiai kaista - tokią nuomonę neseniai pareiškė Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Lietuvos banko duomenimis, būsto kainos pernai šalyje kilo 9,5 proc., o sandorių skaičius - 12 proc. Vis dėlto, V. Vasiliausko teigimu, būsto kreditavimas auga, paskolos yra labai pigios.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad 2016 metais skolinimo gyventojams ir įmonėms apimtis išaugo daugiau nei 8 proc., du kartus viršijo bendrojo vidaus produkto augimo tempą ir buvo kur kas didesnė nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Labiausiai didėjo NT paskolų portfelis. Šalies bankų pelnas praėjusiais metais padidėjo 17 proc. - iki 252 mln. eurų.

Lietuvos Banko Pozicija ir Galimi Pokyčiai

Anot jo, gali būti keičiamas maksimalus būsto kredito mėnesio įmokos ir pajamų santykio reikalavimas, šiuo metu sudarantis 40 proc., taip pat minimalaus pradinio įnašo reikalavimas, gali būti griežtinami kapitalo reikalavimai patiems bankams.

V. Vasiliausko teigimu, sparčiai didėjant kreditavimui negalime prarasti budrumo - turime užtikrinti, kad skolinimo politikos kartelė būtų iškelta aukštai. Bankai neturėtų pamiršti praeities pamokų ir, finansiniam tikslui perėjus į augimo fazę, turi būti pasirengę galimiems iššūkiams.

Ekspertų Nuomonės ir Situacija Būsto Rinkoje

Tačiau ne visi dirbantys NT sektoriuje sutinka su Lietuvos banko vadovo išsakyta nuomone apie kaistančią rinką ir padidėjusį kreditavimą. Iš tiesų kreditų išdavimas būstui nuolat mažėja, bankai suranda neįtikimų priežasčių nesuteikti kreditų, kad žmonės galėtų įsigyti būstą. Šiuo metu veikiau sukurta atsakingo neskolinimosi sistema.

Statistika rodo, kad imant paskolas nuperkama vos 40 proc. viso būsto, o likusi dalis perkama už sutaupytus pinigus. Tai gali patvirtinti bemaž visi nekilnojamojo turto plėtotojai. Būtent ši statistika geriausiai iliustruoja, kad Lietuvoje neįmanoma gauti būsto paskolų. Išsivysčiusiose šalyse imant paskolas perkama 90 proc. būsto ir tik likę 10 proc.

Situacija Vilniuje ir Kaune

Per praėjusius metus nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje, išskyrus Vilnių ir Kauną, nukrito apie 10 proc. Minėtuose didmiesčiuose būsto kainos padidėjo apie 6 proc. Tai - infliacijos lygio pabrangimas. Nesišviečia čia joks burbulas, negali būti vienoje šalyje tokių procesų.

Būsto Kainų Pokyčiai Karantino Metu

Taigi, vasarą Registrų centrą užliejo ne tik liūtys, bet ir karantino pristabdyti ar dėl techninių kliūčių atidėti būsto pirkimo-pardavimo sandoriai. Būsto kainos į karantiną net nesureagavo Statistikos departamento duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį ypač sparčiai kilo ankstesnės statybos būstų kainos: nuosavi namai pabrango net 5,6 proc., o butai daugiabučiuose namuose - 1,8 proc. Naujos statybos būstai per antrąjį ketvirtį pabrango 1 proc.

Metinis būsto kainų pokytis antrąjį ketvirtį šoktelėjo iki 7 proc. Ankstesnės statybos būstas pabrango 7,5 proc., o naujos - 5,8 proc. palyginti su antruoju 2019 m. ketvirčiu. Įdomus paradoksas: dalis ekonomikos apmarinta, bedarbių gretos augo kasdien, bet būsto kainoms tai nė motais.

Nuosavas Būstas Lietuvoje

Nekilnojamasis turtas kaip krepšinis - tema, kuriai abejingas retas lietuvis Tai neturėtų stebinti, nes Lietuva - viena pirmaujančių ES šalių pagal gyventojų, gyvenančiųjų nuosavame būste, rodiklį. „Eurostat“ duomenimis, 2019 m. Lietuvoje net 90,3 proc. visų gyventojų gyveno nuosavame būste. Pagal šį rodiklį mus lenkia tik Rumunija, kur net 95,8 proc. gyveno nuosavuose namuose, Vengrija (91,7 proc.) ir Slovakija (91,3 proc.). Vidutiniškai ES nuosavame būste gyvena tik 69,3 proc. gyventojų.

Taigi, būstas lietuviui ir turtas, ir investicija, o dažnam pasistačiusiam - ir beveik kūdikis. Tad nenuostabu, kad tokiais ypatingais laikais, nepaisant viešojoje erdvėje trykštančio pardavėjų optimizmo, šiek tiek neramu, kaipgi su ta būsto rinka yra ir bus iš tikrųjų.

Krizės Pamokos ir Dabartinė Situacija

Susidūrėme su kitokia krize nei 2009 m. Ciklinės krizės paprastai atlieka tam tikrą ekonomikos prasivalymo funkciją. COVID-19 sukelta ekonominė krizė netipinė. Įvestas euras išgelbėjo nuo papildomų rizikų, kurias krizinėmis aplinkybėmis neša vietinė valiuta. Su euru į mūsų ekonominį gyvenimą atėjęs Europos Centrinis Bankas, grynųjų lavina glaisto likvidumo skyles ir neleidžia paskoloms išbrangti.

Rimtas bankų požiūris į Lietuvos banko atsakingo skolinimo reikalavimų vykdymą garantuoja aukštą paskolų portfelio kokybę ir burbulų kontrolę. Būsto paskolos kredito įstaigoms yra saugus ir pelningas verslas. Tą rodo ir paskolų portfelio statistika: kreditavimas įmonėms, ypač smulkiam verslui, sparčiai traukiasi, o gyventojams, būstui įsigyti, - priešingai, kyla.

Makroekonominės Aplinkybės ir Atlyginimų Augimas

Būsto kreditavimui palankios ir makroekonominės aplinkybės. Finansų ministerijos prognozėmis, atlyginimai Lietuvoje nepaisant krizės šiemet augs 6,5 proc., o kitąmet 3,3 proc. Ypač dosnūs pastarieji metai viešojo sektoriaus darbuotojams. Čia vidutinis darbo užmokestis ant popieriaus šių metų antrąjį ketvirtį pašoko net 13 proc. per metus.

Lietuvių Įsiskolinimas ir Migracija

Būstą su banko paskola įsigiję savininkai Lietuvoje sudaro tik 12,2 proc. visų gyvenančiųjų nuosavame būste. Nors vidutiniškai Europos Sąjungoje nuosavą būstą turi santykinai mažiau gyventojų nei Lietuvoje, tačiau su paskola įgyto nuosavo būsto dalis yra aukštesnė (27 proc.). Taigi, esame palyginti nedaug įsiskolinę, vis dar nemažai būsto sandorių įvyksta be banko įsikišimo gyventojams tiesiog keičiant, ar paveldint būstą.

Būsto paklausą palaiko ir rekordinė imigracija Vien sausio-rugpjūčio mėnesiais į Lietuvą iš emigracijos sugrįžo net 17,8 tūkst. lietuvių. Lietuvius grįžti namo skatina įtempta ekonominė ir pandeminė situacija Jungtinėje Karalystėje, galimos artėjančio „Brexit“ pasekmės ir sveika Lietuvos ekonominė būklė bei sėkmė suvaldant COVID-19 užkratą šalyje.

Nuomos rinka susipurtė, bet nesugriuvo Būsto nuomos rinka Lietuvoje, palyginti su pažangiomis Europos Sąjungos valstybėmis, dar vis nebrandi ir sekli. Nuomos santykių plėtrą ir patikimumą riboja vis dar dažnai rinkoje pasitaikančios šešėlinės nuomos apraiškos. Be to, lietuviai istoriškai yra sėslūs ir nori turėti nuosavą būstą. COVID-19 pandemija ypač paveikė pastaraisiais metais išpopuliarėjusį trumpalaikės nuomos verslą.

Palūkanų Normos ir Kredito Istorija

Prieš imant paskolą, svarbu racionaliai įvertinti savo galimybes. Būtina pasitikrinti savo kredito istoriją. Bankai dažnai keičia paskolų sąlygas, todėl procesai užsitęsia. Šiandienos tempas keičia įprastos šeimos sampratą. Pajamų dydis ir amžius turi įtakos paskolos gavimui.

Paskolų Tarpininkai

Paskolų tarpininkai padeda gauti geriausią ir saugiausią paskolos pasiūlymą. Jie derasi su banku ir prižiūrimi Lietuvos banko. Šiuo metu Lietuvoje patvirtinti paskolų tarpininkai turi papildomus kvalifikacijos reikalavimus, užtikrinančius vartotojų saugumą.

Lietuvos Bankų Paskolų Portfelio Augimas 2001-2007 m.

Pastaba: Lentelėje pateikti fiktyvūs duomenys. Reikia įterpti tikrus duomenis apie Lietuvos bankų paskolų portfelio augimą 2001-2007 m.

tags: #busto #amzius #kreditavimui