Vienas iš svarbiausių būsto paieškos kriterijų - ar tai sena, ar nauja statyba. Apsispręsti gali būti sudėtinga, jei neturite kategoriškos nuomonės, nes abu variantai turi savų privalumų ir trūkumų.
Naujos Statybos Būsto Privalumai
Individualus išplanavimas ir apdaila
Renkantis butą naujos statybos name, dažnai galite pasitarti su rangovu ir pakeisti būsto išplanavimą pagal savo poreikius. Galbūt galima perstumti pertvarą arba ją visai panaikinti, jei jums reikia didesnės erdvės? Paprastai naujos statybos būstai būna patogiai išplanuoti. Vystytojai konkuruoja dėl pirkėjų protingais sprendimais, tad pirkėjai laimi erdvesnius miegamuosius ir vonios kambarius bei daugiau natūralios šviesos, nei senos statybos butuose.
Jei įsigysite naują butą su daline apdaila, turėsite unikalią galimybę įsirengti būstą taip, kaip norite jūs. Sienų spalva, grindų danga, elektros lizdų ir jungiklių skaičius - viską spręsite jūs. Senos statybos būste drastiški ir visaapimantys pokyčiai kainuoja daug pinigų ir laiko.
Energetinis efektyvumas
Naujojoje statyboje naudojamos naujausios technologijos ir vis labiau orientuojamasi į tvarumą, ekologiją ir energijos taupymą. Efektyvesnė šilumos izoliacija ir naujieji langai sukuria sandarų būstą, kurį tiek šildyti, tiek ir vėdinti yra pigiau nei senos statybos ne tokį sandarų būstą. O tai reiškia mažesnes mėnesines sąskaitas už būsto išlaikymą.
Išmanūs namai
Vis labiau populiarėja galimybė įsirengti išmaniuosius namus. Žinoma, šiuolaikinės technologijos leidžia ir seną būstą paversti išmaniu, tačiau kol dar nebaigta vidaus apdaila, kol dar neišvedžioti elektros laidai, nesudėtos grindys ir lubos, yra daug paprasčiau ir pigiau įsidiegti išmaniąsias technologijas.
Mažiau priežiūros ir statytojo garantija
Kadangi naujos statybos būste viskas - nuo elektros prietaisų iki baldų - bus nauja, tad ir priežiūros ir remonto jie reikalaus mažiau nei jau dešimt ar dvidešimt metų veikiantys prietaisai. Tai reiškia, galima geriau susiplanuoti mėnesines išlaidas būstui, nes net jei ir nutiks kažkoks nenumatytas gedimas, tikėtina, galios dar gamintojo garantija.
Naujai pastatytiems pastatams yra taikomos LR įstatymuose įtvirtintos garantijos: 5 metų garantija taikoma visiems matomiems statinio elementams, 10 metų garantija - paslėptiems darbams. Statytojas privalo savo lėšomis ištaisyti statybos metu padarytas klaidas. Senos statybos būstų gyventojai tokios įstatyminės pagalbos, deja, neturi.
Naujos gyventojų bendruomenės
Naujos statybos būsto pirkimas dažnai reiškia tam tikro gyvenimo būdo pirkimą. Dažnai daugiabučių kompleksai ar privačių namų kvartalai statomi kartu sukuriant ir tam tikrą gerbūvį, apimantį vaikų žaidimo aikšteles, sportui skirtas vietas, vietinius parkus ar vandens telkinius, kurie skatina vietos gyventojus kartu leisti laisvalaikį.
Naujos Statybos Trūkumai
Didesnė įsigijimo kaina
Naujos statybos būstas paprastai kainuoja brangiau nei panašus senos statybos. Tai natūralu ir savaime suprantama: brangstančios statybinės medžiagos, naujosios technologijos, augantys atlyginimai, augantys vystomo projekto finansavimo kaštai bei įvairūs papildomi reikalavimai vystytojui, tokie kaip infrastruktūros įrengimas ir sutvarkymas, brangina statybas. Tuo tarpu senosios statybos būstas nuolat nusidėvi ir kiekvienais metais tampa vis senesnis.
Vis dėlto būna atvejų, kai panašus senos statybos būstas kainuoja brangiau. Tad prieš renkantis būstą rekomenduojama vertinti ne tik kainą, bet ir kitus privalumus bei trūkumus.
Ne visada patogi lokacija ir naujai sukurta gamtinė aplinka
Nauji individualūs namai dažnai statomi už miesto ribos, nes mieste paprasčiausiai nebėra sklypų naujam gyvenamajam kvartalui vystyti. Tad nusprendus įsigyti naują namą, gali tekti toliau važiuoti iki darbovietės ar švietimo įstaigos, parduotuvės ar klinikos. Dažnai ir susisiekimas viešuoju transportu būna problematiškas. Naujiems daugiabučiams taip pat trūksta sklypų, tad jie dažnai būna įterpiami tarp jau pastatytų namų ar miesto pakraštyje, kur taip pat gali trūkti įprastai miesto teikiamų privalumų.
Aplink naujus daugiabučius ar individualių namų kvartale vystytojai sutvarko aplinką, įrengia naujus takus, žaidimų aikšteles, susodina naujus augalus. Gana ilgą laiką nedideli, jauni medeliai atrodo nykiai ir niūriai, o juk dar ir ne visi prigyja. Vystytojo žadėtos ir vizualizacijose matytos sodrios žalumos gali tekti laukti ne vienerius metus. Tai dažnai nuvilia naujo būsto gyventojus.
Būsto įsigijimo proceso užbaigimo vėlavimas
Perkant dar tik statomą būstą, reikia įvertinti tai, jog jo statybos užbaigimas gali būti nukeltas vienam ar keliems mėnesiams. Tas taip pat galioja ir statant naują namą ar įsirenginėjant butą naujos statybos name. Įsikraustymą į naujus namus gali tekti atidėti dėl įvairiausių ir kartais labai netikėtų priežasčių, tad turite turėti veiksmų planą, jei numatytu laiku naujasis būstas nebus užbaigtas.
Senos Statybos Būsto Privalumai
Paruošta įsikėlimui
Senos statybos būsto pirkėjai reta kada susiduria su sunkumais įsikelti į būstą. Jei neplanuojamas kapitalinis būsto remontas, tai kraustymosi procesą galima pradėti vos gavus raktus.
Brandi gamta
Seni namai jau būna apsupti brandžios augmenijos, aukštų medžių, išvešėjusių krūmų. Čia nėra naujiems kvartalams būdingo niūrumo ir natūralios žalumos trūkumo.
Mažesnė įsigijimo kaina ir daugiau lokacijos pasirinkimo variantų
Senos statybos būstai paprastai būna pigesni nei naujos statybos panašios kvadratūros butai, tad ir pasirinkimas už turimą sumą pinigų būna didesnis.
Vietos naujai statybai miestuose ir paklausiose miesto dalyse nebėra dėl to, jog ten jau stovi anksčiau pastatyti namai. Senos statybos namų ir butų lokacija yra daug įvairesnė nei naujos statybos.
Nereikia priimti sprendimų dėl įrengimo
Pirkėjai, įsigiję naują būstą su daline apdaila, turi skirti daug laiko ir nervų būsto įrengimui, įvairiausių detalių apgalvojimui. Senos statybos būste to neteks daryti, nebent apsispręsti, kurias būsto vietas paremontuoti ar atnaujinti.
Senos Statybos Trūkumai
Pasenęs išplanavimas ir įrengimas
Senos statybos būstų išplanavimas dažnai neatitinka šiandieninio patogaus būsto suvokimo: maži kambariai, mažai natūralios šviesos, pereinami kambariai. Perkant naujos statybos dar nepilnai įrengtą būstą galima jį maksimaliai prisitaikyti savo poreikiams.
Senų namų didžiausias trūkumas yra tas, jog jie yra seni. Nors juos galima atnaujinti ir įdiegti išmaniąsias technologijas, pakeisti elektros instaliaciją ar vamzdynus, vis dėlto tai kainuoja daugiau nei viską atlikti įrenginėjant naują butą.
Energiškai neefektyvu ir daugiau remonto
Senos statybos namai, tiek daugiabučiai, tiek individualūs, būna prastai izoliuoti, nesandarūs, o tai lemia brangesnį jų išlaikymą ir didesnes sąskaitas už šildymą.
Seni prietaisai, stogo danga, pasenusios šildymo sistemos senos statybos name gali bet kada sugesti.
Šalies ekonomistai prognozuoja, kad situacija Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje netrukus stabilizuosis - kainos turėtų išsilyginti, o naujų butų pasiūla pradėti augti. Todėl svajojantiems apie savo nuosavą būstą sąlygos jį įsigyti, ekspertų teigimu, ateityje vėl numatomos palankios.
Naujo būsto planavimas visuomet prasideda nuo savo poreikių įvertinimo. „Virtuvė sujungta su svetaine ar nuo jos atskirta, būstas pirmame aukšte ar viršutiniame, namo langai atsukti į pietus ar šiaurę. Statybų rinkoje šiandien siūloma pačių įvairiausių variantų skirtingiems naujakurių poreikiams, todėl būsto planavimo sprendimų yra išties gausu. Kokie gyventojų poreikiai, kaip jie kis ateityje, koks šeimos dydis, hobiai, pajamos, netgi būsimų namų vieta. Visa tai ir nulemia, kaip atrodys svajonių būstas“. Suplanavus poreikius, reiktų pradėti analizuoti būsto planą, kuriame išdėstyta privaloma patalpų struktūra.
„Naujakuriai dažnai būstą renkasi su daline apdaila. Tai reiškia, jog techniniame projekte nurodoma, kad daugiabučiame gyvenamajame name turi būti įstatyti langai, palangės ir įėjimų į patalpas durys. Tačiau pačiame bute patalpos yra tik parengtos baigiamajam apdailos procesui: dažymui, plytelių ar tapetų klijavimui. Taip pat čia įrengti pagrindai grindų dangoms, funkcionuojančios ir atitinkančios nustatytus reikalavimus inžinerinės sistemos, yra bent po vieną unitazą ir praustuvę ar plautuvę, o kiti vamzdynai užaklinti arba prijungti prie įrengimų. Kartu užbaigta bendrojo naudojimo patalpų, kitų objektų apdaila. Šiuos įsipareigojimus prisiima NT statytojas.
Pasaulio pusės taip pat yra svarbus naujo būsto pasirinkimo kriterijus. Akuockienės teigimu, projektuotojai, ruošdami viešą patalpų plano informaciją, joje įterpia brėžinį. Todėl būtina pamatyti buto vietą sklypo plano schemoje, tinkamai įvertinti namo vietą pagal pasaulio šalis. Mat šviesos srautas - labai reikšmingas.
„Šiuo metu privalomas jos laikas yra sumažintas ir tapo pusvalandžiu mažesnis nei buvo iki šiol. Kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau - 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose bendras insoliacijos laikas lygiadieniais, kovo 22-ąją ir rugsėjo 22-ąją, yra ne trumpesnis kaip 2 valandos. Senamiesčiuose ir miestų centruose - ne trumpesnis kaip 1,5 valandos. Visgi insoliacija yra vienas iš netiesioginių miesto statinių planavimo rodiklių, padedantis suformuoti sveiką, kokybišką, tvarią gyvenamąją aplinką, mikroklimatą. Todėl svarbu į tai atkreipti dėmesį“, - teigia D.
Paklausta, kaip įvertinti, ar būsto kvadratūra yra tinkama gyvenimui, ekspertė pažymi - pasirinkimą dažniau lemia finansiniai aspektai. Todėl rinkoje populiaresni mažesni butai, tačiau naudingasis plotas žmogui turi siekti 14 kv. Pasak D., jei to žmogui pakanka, tuomet verta rinktis kompaktiškesnį variantą, bet norint namuose ir dirbti, ir kokybiškai ilsėtis, derėtų pasidairyti erdvesnio būsto.
„Kitas svarbus aspektas - pačios erdvės planavimas. Pavyzdžiui, vonia. Didesnei šeimai reiktų tualeto patalpą nuo jos atskirti. Taip pat įsirengti ir vonią, ir dušą. Jei naujakuriai gali rinktis tokį variantą, vadinasi, turi finansinių galimybių pasidairyti didesnio būsto. Tuomet pasiūlomi funkcionalūs ir patogūs baldų sprendimai, naujausios apšvietimo technologijos, naujoves sekančių profesionalių architektų bei dizainerių paslaugos“, - kalba D.
Neretai naujakuriai sprendžia ir dar vieną dilemą - rinktis būstą pirmame ar viršutiniuose namo aukštuose. Jiems D. Anot architektės, pirmame pastato aukšte yra daugiau triukšmo, labiau jaučiamas miesto šurmulys, tačiau čia įsikūrus namus pasiekti galima greičiau ir lengviau.
„To siekia visi NT vystytojai. Todėl ir būstas viršutiniuose aukštuose yra brangesnis. Be to, stogai šiandien dengiami kokybiškai. Dėl to pasikeitė ir požiūris į gyvenimą pačiame viršutiniame namo aukšte. Gyventojams kyla ir kitų klausimų, pavyzdžiui, ar šalia buto esantis liftas nesukels nepatogumų. Tokie būstai privalo turėti norminę garso bei šilumos izoliaciją, taigi verta atidžiai išnagrinėti visą pastato planą. O jei kyla neaiškumų, derėtų kreiptis į projektuotoją ir vystytoją. Jie privalo pateikti visus atsakymus. Kartu užtikrinti, kad komercinės paskirties patalpos, esančios daugiabutyje, atitiktų visus reikalavimus ir nesukeltų rūpesčių dėl triukšmo, automobilių stovėjimo vietų trūkumo ar didelio žmonių srauto“, - pažymi D. Akuockienė.
Gyvenimas bute bent keliais aspektais gali būti tvaresnis pasirinkimas, palyginti su gyvenimu individualiame name. Tai apima įvairesnes susisiekimo galimybes, trumpesnį atstumą iki miesto centro, mažesnes eksploatacijos sąnaudas. Kita vertus, pasirinkę gyventi individualiame name, turėsite daugiau galimybių daryti tvarius pasirinkimus kitose srityse. Pirmiausia, daugiabučiai efektyviau išnaudoja žemės plotą, nes santykinai nedideliame sklype daugiaaukščiame pastate gali įsikurti bent keliolika ar keliasdešimt šeimų. Antras aspektas tas, kad butui, palyginti su analogiško ploto namu, bus sunaudojama iki 30 proc. mažiau statybinių medžiagų.
Miestuose dažniausiai suformuojami ištisi daugiabučių kvartalai, o didesnis gyventojų tankis lemia mažesnes jiems reikalingos infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo sąnaudas. Todėl rajonai, kuriuose yra bent keli ar keliolika daugiabučių, dažnai turės santykinai gerai išvystytą infrastruktūrą. Vadinasi, galėsite naudotis geriau išvystytomis paslaugomis šalia gyvenamosios vietos ir taip kasdien taupysite laiką kelionėms.
Gyvenant daugiabutyje, namo ir jo aplinkos priežiūra yra paprastesnė bei dažniausiai kainuoja pigiau, ja rūpinasi daugiabutį namą administruojanti bendrovė. Daugelį namo sistemų taip pat prižiūri namo administratorius, todėl patiems gyventojams nereikia galvoti apie jų taisymą ar atnaujinimą. Daugiabučių gyventojai įstatymu įpareigoti kaupti po truputį lėšas namo renovacijai, tai padės paprasčiau įgyvendinti namo atnaujinimą ateityje.
Be to, didesniąją dalį gyvenamojo fondo Lietuvoje sudaro butai, kas reiškia, kad jų pasirinkimas rinkoje dažniausiai yra didesnis. „Pagrindiniai buto privalumai yra didesnis tokio tipo būsto pasirinkimas, didesnis likvidumas ir santykinai geresnis įperkamumas, palyginti su individualiais namais“, - apibendrina turto vertintojas ir įmonės „Marleksa“ vadovas Marius Kondratas.
Jei patogiam gyvenimui užtenka iki 60 kv. m dydžio būsto, daugeliu atžvilgių buto įsigijimas bus racionalesnis sprendimas už individualų namą. Vis dėlto jei gyvenamojo ploto poreikis didesnis, siekiama didesnio privatumo ar daugiau erdvės, pageidaujama itin individualizuotų sprendimų, tada greičiausiai teks galvoti apie namą.
Gyvenimas name pirmiausia reiškia erdvesnio būsto pranašumą. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, šalies gyventojai, pasinaudodami banko finansavimu, įsigyja vidutiniškai apie 100-150 kv. m ploto namus. Tai apie 2,7 karto didesnis ploto būstas, palyginti su tais atvejais, kai įsigyjamas butas (vyrauja 36-55 kv. m ploto butai).
Be to, su namu įgyjamas ne tik pats pastatas, bet ir sklypas. Ilgainiui, kaip pastebi M. Kondratas, sklypas, ant kurio stovi namas, gali tapti vertingesniu už patį pastatą. „Pastatai sensta, o gera vieta visada išlaiko savo vertę. Gali būti taip, kad geroje lokacijoje esantis namo sklypas ilgainiui pranoks ant jo stovinčio individualaus namo vertę“, - pastebi turto vertinimo ekspertas. Be vertės aspekto, gyvenimas individualiame name gali būti patogesnis, nes užtikrina daugiau privatumo, daugiau erdvės viduje ir išorėje, suteikia galimybę pagal savo poreikius pritaikyti įvairius sprendimus, pavyzdžiui, įsirengti šiltnamį, šuns voljerą ar vaikams skirtą batutą.
Nors individualaus namo statybos gali lemti didesnes pirmines emisijas, pasirinkus pažangius techninius sprendimus, jo eksploatacijos sąnaudas galima sumažinti iki minimumo ar paversti jį papildomu energijos generavimo šaltiniu. Pavyzdžiui, ant tinkama kryptimi pasukto namo stogo galima įrengti didesnės galios saulės elektrinę, kurios užteks ne tik namo poreikiams, bet ir elektromobiliui įkrauti ar kitiems savininkui priklausantiems NT objektams aprūpinti elektra.
Tačiau renkantis individualų namą lengviau padaryti esminių klaidų, dėl kurių sumažėtų jo likvidumas. Viena iš tokių klaidų yra prasto sklypo pasirinkimas. Kaip pastebi M. Kondratas, mažo ploto sklypai buvusiose sodų bendrijose ar sklypai su prastai išvystyta infrastruktūra gali sumažinti paties namo vertę. Nelikvidus sklypas dažnai apriboja galimybes gauti reikiamo dydžio banko finansavimą.
„Yra nesėkmingų pavyzdžių iš buvusių sodų bendrijų, kuriose trūksta infrastruktūros, vyrauja siauri, neasfaltuoti keliai, o į 5-6 arų dydžio sklypą įspraudžiamas 150 kv. m dydžio namas. Be to, šalia numačius kelias vietas automobiliams parkuoti, laisvos erdvės lieka nedaug. Tokiu atveju į NT objektą santykinai investuojama daug, o iš jo gaunama vertė nedidelė“, - pastebi M. Kondratas. Kita klaida gali būti itin individualizuoti namo išplanavimo ar techniniai sprendimai, pavyzdžiui, baseinas, didelis garažas ar sporto salė.
Šias ir kitas dilemas gali išspręsti tinkamai išanalizuotas būsto planas. Jį teisingai perskaityti pagelbės 5 pagrindiniai ekspertės patarimai. Naujo būsto planavimas visuomet prasideda nuo savo poreikių įvertinimo. „Virtuvė sujungta su svetaine ar nuo jos atskirta, būstas pirmame aukšte ar viršutiniame, namo langai atsukti į pietus ar šiaurę. Statybų rinkoje šiandien siūloma pačių įvairiausių variantų skirtingiems naujakurių poreikiams, todėl būsto planavimo sprendimų yra išties gausu. Kokie gyventojų poreikiai, kaip jie kis ateityje, koks šeimos dydis, hobiai, pajamos, netgi būsimų namų vieta. Visa tai ir nulemia, kaip atrodys svajonių būstas“. Dalinė apdaila: ką žinoti? Suplanavus poreikius, anot D. „Naujakuriai dažnai būstą renkasi su daline apdaila. Kartu užbaigta bendrojo naudojimo patalpų, kitų objektų apdaila. Šiuos įsipareigojimus prisiima NT statytojas. „Tik taip galima išvengti statybinio broko. Tačiau, pavyzdžiui, šildymo sistemos, elektros instaliacija yra pirkimo sutarties objektas. Pasaulio pusės taip pat yra svarbus naujo būsto pasirinkimo kriterijus. Akuockienės teigimu, projektuotojai, ruošdami viešą patalpų plano informaciją, joje įterpia brėžinį. Todėl būtina pamatyti buto vietą sklypo plano schemoje, tinkamai įvertinti namo vietą pagal pasaulio šalis. Mat šviesos srautas - labai reikšmingas.
„Šiuo metu privalomas jos laikas yra sumažintas ir tapo pusvalandžiu mažesnis nei buvo iki šiol. Visgi insoliacija yra vienas iš netiesioginių miesto statinių planavimo rodiklių, padedantis suformuoti sveiką, kokybišką, tvarią gyvenamąją aplinką, mikroklimatą. Todėl svarbu į tai atkreipti dėmesį“, - teigia D. Paklausta, kaip įvertinti, ar būsto kvadratūra yra tinkama gyvenimui, ekspertė pažymi - pasirinkimą dažniau lemia finansiniai aspektai. Todėl rinkoje populiaresni mažesni butai, tačiau naudingasis plotas žmogui turi siekti 14 kv. Pasak D. „Kitas svarbus aspektas - pačios erdvės planavimas. Pavyzdžiui, vonia. Didesnei šeimai reiktų tualeto patalpą nuo jos atskirti. Taip pat įsirengti ir vonią, ir dušą. Tokiu atveju, labai praverčia pilnos buto apdailos pasirinkimas. Tuomet pasiūlomi funkcionalūs ir patogūs baldų sprendimai, naujausios apšvietimo technologijos, naujoves sekančių profesionalių architektų bei dizainerių paslaugos“, - kalba D. Gyventi aukštai ar žemai? Neretai naujakuriai sprendžia ir dar vieną dilemą - rinktis būstą pirmame ar viršutiniuose namo aukštuose. Jiems D. Anot architektės, pirmame pastato aukšte yra daugiau triukšmo, labiau jaučiamas miesto šurmulys, tačiau čia įsikūrus namus pasiekti galima greičiau ir lengviau. „To siekia visi NT vystytojai. Todėl ir būstas viršutiniuose aukštuose yra brangesnis. Be to, stogai šiandien dengiami kokybiškai. Gyventojams kyla ir kitų klausimų, pavyzdžiui, ar šalia buto esantis liftas nesukels nepatogumų. O jei kyla neaiškumų, derėtų kreiptis į projektuotoją ir vystytoją. Jie privalo pateikti visus atsakymus. Kartu užtikrinti, kad komercinės paskirties patalpos, esančios daugiabutyje, atitiktų visus reikalavimus ir nesukeltų rūpesčių dėl triukšmo, automobilių stovėjimo vietų trūkumo ar didelio žmonių srauto“, - pažymi D. Sprendimas įsigyti būstą dažnai siejamas su klausimu - ar verta investuoti į naujos statybos butą, ar geriau rinktis jau egzistuojantį nekilnojamąjį turtą antrinėje rinkoje?
Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja alternatyvūs būsto tipai, tokie kaip butai su atskiru įėjimu. Šie būstai, dažnai vadinami "townhouse" tipo butais, siūlo savotišką kompromisą tarp gyvenimo bute ir nuosavame name.
Kas yra "Townhouse"? "English Townhouse" terminas istoriškai nėra naujas. Dar 18 amžiuje stambūs žemvaldžiai persikeldavo gyventi į mažesnės erdvės „miestietiškus namus“, kad būtų arčiau socialinio gyvenimo. Ilgainiui vienoje eilėje išsidėstę namukai tapo viduriniosios miestiečių klasės numylėtiniais. Šiandien „townhouse“ kategorijos būstuose įsikūrę daugiau kaip 15 proc. visų Jungtinės Karalystės namų ūkių. Jų populiarumo priežastis paprasta: norima gyventi šalia miesto centro, tačiau išsaugoti didesnį privatumą, lyginant su gyvenimu tipiniame daugiabutyje.
Townhouse tipo butų privalumai
- Didesnis privatumas: Atskiras įėjimas leidžia jaustis labiau atskirai nuo kitų gyventojų.
- Nuosavas kiemelis: Daugelis butų su atskiru įėjimu turi nedidelį nuosavą kiemelį.
- Mažesnis užstatymas: Tokių gyvenviečių užstatymas santykinai mažesnis.
- Kaimynystė: Kaimynystė užtikrina saugumą ir aktyvų socialinį gyvenimą.
2016 m. viename iš pamėgtų sostinės rajonų pradėta statyti pirmoji angliškojo tipo būstų gyvenvietė, kurią sudarys namo bruožų turintys butai su privačiais kiemeliais ir atskiru įėjimu. Simbolinis „Naujosios Anglijos“ vardas suteiktas ir pirmajai Lietuvoje „English Townhouse“ gyvenvietei Pilaitėje.
Projekto vystytojai pabrėžia, kad pagrindinis jungiamasis Naujosios Anglijos šeimininkų bruožas yra pasaulėžiūra: „Stebime besiformuojančią kitokią kaimynystės praktiką. Iki šiol ypač senesnės statybos daugiabučių gyventojams būdavo įprasta šalintis aktyvesnio bendravimo su kaimynais, bendrų reikalų sprendimo.
Svarbiausia būste - gerai suorganizuota ir pakankama natūrali šviesa. Daugelį interjero sprendimų galima lanksčiai adaptuoti, tačiau jei būstas bus tamsus, tai bus beprasmiška. Rinktis tarp būsto funkcionalumo ir estetikos - tas pats, kas spręsti svarbiau valgyti, ar gerti. Abu aspektai yra neatsiejami nuo kokybiškos ir jaukios aplinkos. Kiekvienas namo tipas turi skirtingus projektavimo principus ir galimybes. Todėl tai, kas įmanoma kuriant individualaus namo projektą, negali būti įgyvendinta daugiabutyje. Juolab, kad butų dydžius ir kitas savybes reglamentuoja statybos normos - dėl to ir daugiabučiai kartais gali pasirodyti panašūs. Architekto tikslas - sukurti tokiems namams išskirtinę tapatybę. O ir butai neskirstomi jaunuoliui, daktarui ar šeimai su šunimi, tad kiekvienam būsto individualumą tenka susikurti pačiam. Jei paklausite šio klausimo senjoro, auksinio jaunimo, jaunos šeimos ar architekto - gausite visiškai skirtingus atsakymus. Manau, kad daugelio idealių namų samprata yra didelis butas miesto centre su kiemą atstojančia terasa.
Būsto pasirinkimą turėtų nulemti konkretūs žmogaus ar šeimos poreikiai - jie gali kisti priklausomai nuo amžiaus, šeimyninės padėties, visuomeninio statuso, uždarbio ir daugybės kitų dalykų. Todėl išskirti visų trokštamą būstą sunku, juolab, kad dalims pasirinkimą lemia viešoji nuomonė - keičiame miestą į kaimą, įsigyjame sodybą ar žvalgomės į pajūrį.