Šiame straipsnyje aptariamas regreso teisinis reglamentavimas draudimo srityje Lietuvoje. Straipsnyje aptariamos draudėjo pareigos, draudiko teisės ir teismų praktika.
Bendrovė vykdo ne gyvybės draudimo veiklą. Bendrovės vykdoma draudimo veikla ir draudimo sutarčių vykdymas yra neatsiejami nuo įvykių, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais, tyrimo, žalų administravimo ir draudimo išmokų mokėjimo.
Administruodama žalas, Bendrovė vadovaujasi 6 straipsnio 1 dalies b (vykdant sutartį, kurios šalis yra Klientas), c (kad būtų įvykdyta Bendrovei taikoma teisinė prievolė), f (teisėto intereso pagrindu) punktais ir tvarko tokius asmens duomenis: bendrai asmenį identifikuojanti informacija (pavyzdžiui, vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data), kontaktinė informacija (pavyzdžiui, el. pašto adresas, telefono numeris, adresas). Todėl Bendrovės tvarkomų asmens duomenų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo įvykio pobūdžio.
Išmokėtų sumų atgavimo tikslu (regreso ir subrogacijos) Bendrovė tvarko tokius asmens duomenis: bendrai asmenį identifikuojanti informacija (pavyzdžiui, vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data), kontaktinė informacija (pavyzdžiui, el. pašto adresas, telefono numeris, adresas). Asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas yra teisėtas Bendrovės interesas (BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktas) atgauti išmokėtas sumas ir pradelstus mokėjimus už Bendrovės suteiktas paslaugas.
Įeinantys ir išeinantys telefono pokalbiai, kuriais bendrauja Bendrovės darbuotojai, yra įrašomi. Telefono pokalbiai įrašomi vadovaujantis Bendrovės teisėtu interesu užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę.
Bendrovės interneto svetainėje www.gjensidige.lt pateikiama nuoroda į savitarnos portalą, kuriame galite matyti informaciją apie galiojančias ir pasibaigusias Jūsų draudimo sutartis, draudimo įvykių informaciją ir žalos reguliavimo statusą, Jums pateiktus draudimo pasiūlymus bei paruoštus mokėjimus.
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net susimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį.
Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų.
Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims.
Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu.
Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.
Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Regreso teisės apimties apibrėžtimi yra užtikrinamas civilinės atsakomybės teisiniams santykiams reikšmingas principas, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų.
Anksčiau nurodytas teisinis reglamentavimas nereiškia, kad žalą padariusiam darbuotojui visiškai nereikia atsakyti už neteisėtais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes.
Vis dėlto darbuotojo statusas lemia, kad kiti įstatymai (DK 153 str. 1 d.) nustato darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribas - ne daugiau kaip trijų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalą, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo - ne didesnę kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartyje Nr. e3K-3-225-690/2018 nagrinėjo klausimą dėl darbdavio regreso tvarka iš buvusio darbuotojo priteistinos sumos dydžio.
Kasacinio teismo kolegija vertino, jog „visos neigiamų padarinių kilimo darbdaviui vykdant didesnio pavojaus veiklą rizikos priskyrimas tik darbuotojui iškreiptų darbdavio ir darbuotojo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą bei neproporcingai apsunkintų darbuotojo padėtį“.
Teismo vertinimu, didesnio pavojaus veiklą vykdantis darbdavys turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims riziką, t.y. „atlyginti tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotoją)“.
Kiekvienu konkrečiu atveju darbdaviui tenkančios prisiimti žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą ir atitinkamai potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobūdį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
Taigi, nepaisant DK 154 straipsnyje išvardintų darbuotojo visiškos atsakomybės už žalą atvejų, formuojantis tokiai teismų praktikai, transporto įmonės ginčuose su vairuotojais gali nebesitikėti gauti visos žalos atlyginimo.
Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, - įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo turi regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek sumokėta, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.
Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo.
Kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ir nariai privalo solidariai atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai žalą, padarytą dėl kolegialios institucijos sprendimų, priimtų pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.
Nuo pareigos atlyginti žalą atleidžiami tie asmenys, kurie balsavo prieš tokį sprendimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant.
Štai pavyzdys, kaip regreso teisė gali būti taikoma valstybės tarnautojams:
| Situacija | Atsakingas asmuo | Žalos atlyginimo dydis (regreso tvarka) |
|---|---|---|
| Valstybės tarnautojas padarė žalą dėl neatsargumo | Valstybės tarnautojas | Ne daugiau kaip 9 vidutiniai darbo užmokesčiai |
| Valstybės tarnautojas padarė žalą tyčia | Valstybės tarnautojas | Visa sumokėta žalos atlyginimo suma |
| Žala padaryta dėl kolegialios institucijos neteisėto sprendimo | Kolegialios institucijos vadovas ir nariai (solidariai) | Visa padaryta žala (išskyrus balsavusius prieš ar nedalyvavusius posėdyje) |
Neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, įvykus draudžiamajam įvykiui pagal draudimo sutartį žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginama neatsižvelgiant į anksčiau pagal tą pačią draudimo sutartį dėl kito draudžiamojo įvykio jau mokėtas išmokas.
Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė, Taisyklių II skyriuje nurodytus ir kitus reikšmingus sprendimui dėl išmokos mokėjimo priimti dokumentus (pavyzdžiui, žuvusio asmens mirties priežastis tyrusių įstaigų išvadas ir kt.).
Jeigu su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu nebuvo susitarta dėl kitokių periodinių išmokų mokėjimo terminų, periodinės išmokos turi būti išmokamos ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį mėnesį.
Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.
Jeigu pareigą atlyginti žalą turi Biuras ir nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala ar kitokie eismo įvykio metu patirti nuostoliai nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginti pagal savanoriškojo nuostolių draudimo sutartį, Biuras moka tik neatlygintos žalos dydžio išmoką.
Atsakingas draudikas moka išmoką draudėjui (apdraustajam) dėl atlygintos nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalos, jeigu draudėjas (apdraustasis) buvo kreipęsis į atsakingą draudiką dėl rašytinio sutikimo atlyginti žalą, laikėsi Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 27 punkto nuostatų.
Atsakingas draudikas privalo atlyginti draudėjui (apdraustajam) būtinasias išlaidas, patirtas siekiant sumažinti žalą, jos išvengti ar laikantis atsakingo draudiko nurodymų, gautų po eismo įvykio padarymo.
tags: #busto #draudimo #regreso #teisinis #reglamentavimas