Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) aktyviai dalyvauja įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Lietuvoje. Nuo 2013 m. šalyje atnaujinta daugiau nei 2400 daugiabučių arba 70 tūkst. butų. Šiuo metu įgyvendinama dar apie 1400 daugiabučių atnaujinimo projektų.
Paskutiniame Aplinkos ministerijos skelbtame kvietime aktyvumu pasižymėjo ne tik didmiesčiai, bet ir regioninės savivaldybės. Tai rodo, kad energinio efektyvumo didinimas tampa vis svarbesnis visoje Lietuvoje.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje didina energinį efektyvumą ir gerina gyvenimo kokybę.
Kvietimo tendencijos ir prioritetai
Nors pagal kvietimo sąlygas buvo numatyta, kad visoms gautoms paraiškoms bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas, jeigu patvirtintų projektų bendra investicijų suma viršys 150 mln. eurų, tačiau buvo atsižvelgta ir į Vyriausybės prioritetus. Kadangi skiriama vis daugiau dėmesio pastatų energinio efektyvumo didinimo sričiai, buvo priimtas sprendimas finansuoti visus kvietime dalyvavusius projektus - žinoma tuos, kurie atitiko nustatytas sąlygas.
Kvartalinė renovacija
BETA specialistai išskiria dvi šio kvietimo gautų paraiškų tendencijas, pirmoji jų - kvartalinė renovacija. Iš visų patvirtintų projektų net trečdalis daugiabučių modernizavimo projektų yra įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Šias programas yra pasirengusios ir jau įgyvendina net 39 šalies savivaldybės iš 60. Programos apima nuo vieno iki kelių miesto kvartalų atnaujinimą.
Du trečdaliai iš minėtų, programas pasirengusių savivaldybių, planus turi daugiau nei vienam kvartalui (Vilnius - 29, Kėdainių raj. - 10, Utenos raj. - 7, Druskininkų sav. - 6, Palanga - 5). BETA informuoja, kad programos įgyvendinimo laikotarpis - vidutiniškai 7 metai.
Anot V. Serbentos, kvartalinė renovacija verta daugiau dėmesio ir dėl daugiau privalumų, kurių nesuteikia pavienė - jos metu atnaujinami ne tik visi gatvės ar net rajono daugiabučiai, tačiau ir bendros erdvės, inžinierinės sistemos. Nors visi atnaujinti projektai yra skirtingi, dažniausiai jų metu galima pakeisti seną gatvės apšvietimą ir įdiegti LED lempas, atnaujinti šilumos, vandentiekio bei nuotekų tinklus. Užbaigus renovaciją gyventojai taip pat gali džiaugtis naujomis automobilių stovėjimo aikštelėmis ar vaikų žaidimų erdvėmis, o kvartalas atrodo lyg būtų tik neseniai pastatytas. Dėl šių priežasčių gyventojai gali pasidžiaugti ir pakilusia nekilnojamojo turto verte.
Turint omenyje, kad didžioji dalis programų jau pradėtos įgyvendinti, galima prognozuoti, jog po 5 - 6 metų dabartinis Lietuvos renovacijos žemėlapis pasikeis iš esmės - ne tik kiekybiniais (atnaujintų daugiabučių skaičiumi), bet ir kokybiniais (sutaupytos energijos kiekiais, pasikeitusiu miesto vaizdu, išaugusia gyvenimo kokybe, etc.) parametrais.
Kvartalinės renovacijos pavyzdys Vilniuje.
Aukštesni energinio efektyvumo rodikliai
Antroji išryškėjusi tendencija - planuojamuose daugiabučiuose norima pasiekti ženkliai aukštesnius energinio efektyvumo rodiklius. Tai rodo ir kvietimo statistika - net 50 proc. visų paskutinio kvietimo metu gautų ir patvirtintų projektų po renovacijos turėtų pasiekti B energinio naudingumo klasę.
Ženkliai pagerėjęs daugiabučio energinis efektyvumas suteikia ne tik finansinę naudą - jo dėka yra saugoma aplinka bei mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Šiuo metu net 75 proc. Europos Sąjungos (ES) pastatų yra energetiškai neefektyvūs, per metus sunaudojantys 40 proc. visos ES energijos bei į atmosferą išleidžiantys 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ypatingai padeda atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas. Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą valstybės remiamų atsinaujinančių energijos šaltinių sąrašas gan ilgas, tačiau didžioji dalis daugiabučių namų gyventojų, nusprendusių investuoti į alternatyvią energiją, dažniausiai renkasi saulės kolektorius karštam vandeniui pašildyti ir šilumos siurblius šildymui.
Utenos inovatyvus projektas
Birželio 19 d. Utenoje lankėsi svečias Knutas Holeris. Kartu su svečiu atvyko VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta, BETA projektų įgyvendinimo skyriaus specialistė Nijolė Graužinytė, UAB „Utenos butų ūkis” direktorius Ignas Vaškelis.
Minėto inovatyvaus projekto esmė - paprastą daugiabutį namą po renovacijos paversti namu, beveik nevartojančiu energijos. Utenoje šiam projektui įgyvendinti yra pasirinktas daugiabutis namas Aukštakalnio mikrorajone, Taikos g. 27, kuriame yra 40 butų.
„Tai perspektyviausias projektas Lietuvoje, - sakė Knutas Holeris. - Jis suteikia galimybę pritaikyti patirtį kitiems daugiabučiams namams. Toks pat projektas įgyvendintas Latvijoje, bet, palyginti su projektu Utenoje, jis jau pasenęs, tik įgyvendinimo principai yra tie patys. Liepos pradžioje Vokietijoje pradėsime dėlioti būsimus darbus ir darbų eigą. Vilniuje visą renovacijos procedūrą jau aptarėme“.
Kaip informavo BETA direktorius, daugiabučio Taikos g. 27 gyventojų sutikimas dėl namo renovacijos yra gautas. „Galiu patikinti, kad gyventojams papildomai mokėti nieko nereikės, - sakė Valius Serbenta. - Matom, kad savivaldybė palaiko inovatyvaus projekto įgyvendinimą. Tai džiugina“.
Sutaupymai po renovacijos
40 proc. sutaupymai dažniausiai nurodomi investicijų plane, pradiniame ir viename svarbiausių modernizacijos procesui dokumentų, padedančių gyventojams apsispręsti, kokias energinio efektyvumo priemones pasirinkti. Tačiau kokybiškai renovuoti daugiabučiai dažnai pasiekia ženkliai didesnius, pavyzdžiui, 60 proc. sutaupymus.
Šiemet vykdyto audito metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Anykščių, Jonavos, Ignalinos ir Baisogalos, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, būstų statybos metai - nuo 1969 iki 1990 m. Visų namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C. Energinio audito metu specialistai skyrė ypatingą dėmesį apšiltinimo tyrimams, itin koncentruotasi į vidinės balkono sienos apšiltinimo svarbą.
„Tyrimai atskleidė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kai buvo matuojamas CO2 kiekis modernizuotuose daugiabučiuose, šių dujų koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Visgi apie 40 proc. Vykdant auditą taip pat nustatyta, jog didžiausi šilumos nuostoliai po renovacijos patiriami dėl pastato vėdinimo (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas).
Patalpų oro kokybę būstuose gali padėti užtikrinti tinkamas vėdinimas. „Ši sistema padeda reguliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų - tai yra itin svarbu šaltuoju sezono metu, kai išorės oro kokybė būna gerokai prastesnė nei vidaus.
Rangovų problemos ir gyventojų nusiskundimai
Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, šiuo metu šalyje vykdomi 530 daugiabučių atnaujinimo projektų, kuriuos įgyvendina apie 150 statybų sektoriaus bendrovių.
Siekiant išsiaiškinti pagrindines renovacijos proceso metu iškylančias problemas, Agentūra atliko rangovinių organizacijų, šiuo metu įgyvendinančių daugiausiai daugiabučių atnaujinimo projektų, apklausą. Apklausos rezultatai parodė, kad viena pagrindinių problemų, turinčių realią įtaką renovacijos procesams, yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.
Gyventojai taip pat skundžiasi dėl netvarkos statybvietėse ir informacijos trūkumo apie vykdomus darbus.
Reaguoja į visus nusiskundimus Šiuo metu modernizuojami 420 daugiabučių, o gyventojų pranešimų apie galimai netinkamai įgyvendinamą atnaujinimą kiekvieną mėnesį gaunama apie 30-50. Toks skaičius nėra didelis ir atitinka renovacijos mastą, pastebi BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas.
BETA specialistai, gavę gyventojų pranešimą apie įtarimų keliantį renovacijos procesą, reaguoja iškart, nepriklausomai nuo to, ar šis pranešimas gautas el. paštu, telefonu ar paprastu paštu ir ar jį pateikęs asmuo ar asmenys sutinka prisistatyti ar nori išlaikyti savo anonimiškumą, pabrėžia E. Petrauskas. „Pirmiausia siekiame nustatyti, ar pranešimas - pagrįstas. Skambiname renovacijos projekto administratoriui, techniniam prižiūrėtojui ir bandome plačiau išsiaiškinti situaciją. Jeigu yra poreikis vykstame prie renovuojamo daugiabučio. Į daugumą skundų sureaguojame per kelias dienas. Tiesa, kai kada gauname „sudėtinių“ skundų, kuriuose prašoma įsitikinti ne tik darbų kokybe, bet ir finansine renovacijos puse. Į tokius skundus atsakoma nė vėliau kaip per dvidešimt dienų, kadangi jų nagrinėjimas reikalauja išsamesnio tyrimo“, - pasakoja pašnekovas.
Gyventojai taip pat gali kreiptis tiesiogiai į VTPSI, ypač tais atvejais, kai techninis prižiūrėtojas ignoruoja jų pastabas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prižiūri renovacijos procesus.
Kaip efektyviausiai spręsti problemas?
Ir BETA, ir VTPSI specialistai akcentuoja, kad valstybinės institucijos neturėtų būti pirmasis gyventojų nusiskundimų adresatas - savo pastabas pirmiausia reikėtų išsakyti tiesiogiai renovacijos administratoriui, techniniam prižiūrėtojui, rangovui - jų kontaktai pateikiami stende prie renovuojamo daugiabučio. Be to, ir renovacijos kokybę prižiūrinčios institucijos, gavusios gyventojų nusiskundimą, pirmiausia kreipsis į šiuos renovacijos dalyvius prašydamos paaiškinimo.
„Problemą greičiausiai ir paprasčiausiai gali išspręsti tie, kas kasdien dirba prie atnaujinamo daugiabučio. Na, o jeigu renovacijos dalyviai iš tikrųjų ignoruoja gyventojų pastabas, tuomet verta kreiptis į renovaciją prižiūrinčias institucijas. Tačiau ir renovacijos administratoriai, ir gyventojai turėtų nepamiršti, kad renovacijos procese būtent jie vaidina svarbiausią vaidmenį. Tuo atveju, jeigu gyventojų netenkina administratoriaus darbas, jį atšaukti ir paskirtį naują modernizacijos administratorių gali tik pati gyventojų bendruomenė. Jeigu problemų kyla dėl techninio prižiūrėtojo darbo, paslaugų sutartį su juo turi nutraukti renovacijos administratorius. To už jį padaryti negali jokia kontroliuojanti institucija. Taigi - ir gyventojams, ir administratoriams pagal galiojančius įstatymus suteikiama labai daug svertų, leidžiančių kontroliuoti svarbiausius renovacijos dalyvius. Išvardytais atvejais BETA ar VTPSI specialistai gali tik suteikti informacijos apie tai, kaip tinkamai atlikti tam tikras procedūras, kurios leidžia gyventojams ar administratoriams iš tikrųjų efektyviai valdyti renovacijos procesą“, - pasakoja BETA atstovas E. Petrauskas.
VTPSI specialistas A. Keturka taip pat pabrėžia, kad VTPSI pareigūnai galėtų greičiau reaguoti į pranešimus, jei gyventojai konkrečiau nurodytų, kaip į gyventojų skundą jau reagavo arba nereagavo renovacijos administratorius, techninis prižiūrėtojas, rangovas. „Kartu su prašymu pridėjus informaciją apie tai, kokių veiksmų jau ėmėsi šie renovacijos dalyviai, paspartėtų pranešimo nagrinėjimas. Specialistams taip pat labai pagelbėja ir nekokybiškai atliktų arba atliekamų darbų nuotraukos“, - pažymi A. Keturka.
Lentelė: Pagrindiniai renovacijos proceso dalyviai ir jų vaidmenys
| Dalyvis | Vaidmuo |
|---|---|
| Renovacijos administratorius | Koordinuoja renovacijos procesą, atstovauja gyventojams. |
| Techninis prižiūrėtojas | Prižiūri statybos darbų kokybę. |
| Rangovas | Atlieka statybos darbus. |
| BETA | Teikia metodinę pagalbą, prižiūri programos įgyvendinimą. |
| VTPSI | Kontroliuoja statybos darbų teisėtumą ir kokybę. |