Lietuvos architektų sąjungoje visuomenei pristatyti paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai sukūrimo ir aplinkos, kurioje paminklas stovės prie pastato Gedimino pr. 13, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos projektai.
Vieta, kurioje stovės paminklas, pasirinkta neatsitiktinai - A.Smetona bus įamžintas skverelyje prie pastato Gedimino pr.13, kuris vilniečiams geriau žinomas kaip Vilniaus centrinis knygynas. Ši vieta yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos valstybės atkūrimo istorija. 1918 m. toje vietoje buvusiame pastate, kurį 1944 m. sovietai sunaikino, dirbo A.Smetonos vadovaujama Lietuvos Valstybės Taryba. Paminklas turėtų iškilti maždaug toje vietoje, kur buvo A.Smetonos kabinetas.
Faktas, jog šioje vietoje buvo A.Smetonos kabinetas, įkvėpė projekto autorių sukurti prezidento kabineto interpretaciją. Lankytojai, užsukdami į skverą, pasijunta tarsi prezidento svečiai, turi galimybę prisėsti šalia. Paminklo kompozicija tampa interaktyviu miesto viešosios erdvės akcentu.
Tarp Vyriausybės skelbto konkurso reikalavimų buvo ir nurodymas, kad paminklo prieigose būtų poilsio zona su suoliukais ir kitomis mažosios architektūros priemonėmis, apželdinimo sprendiniai, paminklo ir jo prieigų apšvietimas.
Konkurse dalyvaujantys A. Smetonos paminklo projektai bus vertinami rugsėjo 22 dieną uždarame konkurso vertinimo komisijos posėdyje. Projektus vertins: architektai Marius Šaliamoras (komisijos pirmininkas), Algirdas Umbrasas (komisijos pirmininko pavaduotojas), Arūnas Eduardas Paslaitis, skulptoriai Alfonsas Vaura, Mindaugas Šnipas, Žilvinas Landzbergas.
Vertinimo komisija priims sprendimą dėl preliminarios projektų eilės, suteikiant projektams balus mažėjimo tvarka. Posėdžio metu sustatyta preliminari projektų eilė bus pateikta konkurso skelbėjo - Kultūros ministerijos - sudarytai komisijai, kuri informuos konkurso dalyvius apie posėdį, kuriame bus paskelbtos prizinės vietos, tai yra supažindinta su preliminaria projektų eile.
1-osios vietos laimėtojui skiriama 5000 eurų, 2-osios - 3000 eurų, 3-iosios - 2000 eurų, 4-osios - 1000 eurų, 5-osios - taip pat 1000 eurų.
Paminklas A. Smetonai turėtų iškilti 2021 metais. Visi darbai neturėtų kainuoti brangiau nei 250 tūkst. eurų. A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919-1920 ir 1926-1940 metais. Lietuvos visuomenė pripažįsta A.
Projekto idėjos ir interpretacijos
Knygos atvartas kaip simbolis
Pagrindinė idėja - A. Smetonos kaip visuomenininko, kalbos normintojo, knygų leidėjo asmenybė, atspindinti visapusišką, visuomenę ugdančią jo veiklą. Todėl vizualinei estetikai pasirenkama ne tiek portretiška ar figūrinė kompozicija, kiek knygos atvartą simbolizuojanti trafaretiška meninė raiška. Skulptūrai naudojama geležis apeliuoja į „geležinės valios" metaforą, kuri nesunkiai identifikuojama su A.
Realistinė bronzinė skulptūra
A. Smetona - modernios Lietuvos vizijos kūrėjas. Pagerbiant pirmąjį prezidentą bei atsižvelgiant į Lietuvos vadovų atminimo įamžinimo tradiciją, kuriama realistinė bronzinė viso ūgio skulptūra, pakelta ant neaukšto postamento - tokiu būdu A.
Biusto pasirinkimas
Viso ūgio figūros, pasak autoriaus, atsisakyta dėl komplikuotos vietos. Pasirinktas biusto variantas, nes, priešingai negu vaizduojant visą figūrą, portretams galima parinkti didesnį mastelį, veido bruožus padaryti labiau atpažįstamus ir daugiau dėmesio skirti portretų psichologijai. Norėta deramai įvertinti ir S. Smetonienės nuopelnus Lietuvai, tuo labiau, kad istorijoje A.
Tautinės juostos motyvas
Aikštę ir akmeninę stelą vienijančiu elementu pasirinktas aukštaitiškos tautinės juostos motyvas, kaip lietuvių tautos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės simbolis.
Pagerbimas, o ne išaukštinimas
Projekto tikslas - ne išaukštinti A.Smetonos asmenybę, bet pagerbti kaip pirmąjį Lietuvos prezidentą, pažymėti tarpukario epochą, kurios dėka susikūrė moderni lietuvių tauta. A. Smetona yra šios epochos ženklas, kaip ir jo žmona Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė. Tuščia kėdė šalia Smetonų - tai nuoroda į posakį "prie Smetonos". Šis posakis mums primena Smetonos laikų mokyklą, kuri išugdė idealistų kartą, tarpukariu "stačiusią" Lietuvą, o pokariu ėjusią į partizaninį karą, pasauliui ir ateities kartoms įrodžiusį nepriklausomybės siekio rimtumą.
A.Smetoną norėta pavaizduoti tokį, koks jis buvo istoriškai.Tai daugiabriaunė asmenybė, lyderis, tvirtai ir oriai stovintis ant "netvirtų" laikų, kuriais jam teko gyventi ir dirbti.
Šiame kontekste verta prisiminti ir kitų menininkų darbus, skirtus įamžinti žymius Lietuvos žmones. Pavyzdžiui, Šiauliuose, prie Šiaulių universiteto, atidengtos skulptūros, sukurtos Algirdo Juliaus Greimo metams. Skulptorius savo kūriniui pasirinko vietą prie Humanitarinio fakulteto, nes A. J. Greimas buvo kalbininkas, semiotikas, be to, tai „gera vizualinė erdvė“, juoda skulptūra puikiai atrodo balto fasado fone, kūrinys stovi miesto centre, kur yra nemažas judėjimas. G. Lukošaitis, kurdamas A.J. Greimo biustui įkvėpimo sėmėsi žiūrėdamas Sauliaus Beržinio režisuotą filmą „Didysis prasmės ieškotojas - Algirdas Julius Greimas“.
Antanas Smetona
Apibendrinant, galima teigti, kad A. Smetonos paminklo įrengimo vertinimas apima ne tik meninę ir architektūrinę išraišką, bet ir istorinį kontekstą bei vietos svarbą. Projektų autoriai siekia ne tik pagerbti pirmąjį Lietuvos prezidentą, bet ir sukurti erdvę, kuri įkvėptų lankytojus domėtis Lietuvos istorija ir kultūra. Konkurso rezultatai parodys, kuris iš pateiktų projektų geriausiai atitinka šiuos tikslus.
Konkurso dalyviai turėjo atsižvelgti į daugelį aspektų, kad sukurtų paminklą, kuris ne tik pagerbtų A. Smetoną, bet ir taptų svarbia Vilniaus miesto dalimi. Tikimasi, kad išrinktas projektas taps ne tik paminklu, bet ir gyva erdve, kurioje žmonės galės susipažinti su Lietuvos istorija ir kultūra.
A. J. Greimo atminimo įamžinimas Šiauliuose taip pat rodo, kaip svarbu yra pasirinkti tinkamą vietą ir meninę išraišką, kad kūrinys taptų reikšmingas ir įsimintinas.
Algirdas Julius Greimas
tags: #busto #irengimo #vertinimas