Pastaraisiais metais Lietuvos būsto rinka išgyvena aktyvų laikotarpį, kurį lydi augantis susidomėjimas būsto paskolomis. Šiame straipsnyje apžvelgiama būsto paskolų statistika, refinansavimo tendencijos, palūkanų normų pokyčiai ir kiti svarbūs aspektai, leidžiantys geriau suprasti dabartinę situaciją ir prognozes.
Būsto paskolų palūkanų normos. Šaltinis: Lietuvos bankas.
Refinansavimas ir Persitarimas: Ar Verta Keisti Banką?
Beveik pusmetis, kai būsto paskolą turintys žmonės gali lengviau ir pigiau pakeisti tą paskolą išdavusį banką ir taip susimažinti mėnesio įmoką. Taip pat galima nekeisti banko, o iš naujo susitarti su tuo pačiu. Lietuvos banko vadovas sako, kad refinansavimo nauda - akivaizdi. Geresnes sąlygas išsiderėję žmonės sutaupys iki 160 mln. eurų.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė sako, kad įvesti pakeitimai leidžia ne tik keisti kredito davėją, bet ir padidina vartotojų derybines galias, tariantis su savo banku ir taip didina konkurenciją rinkoje tarp esamų kredito davėjų bei naujų.
Anot Bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės, refinansavimas Lietuvoje nesulaukė didelio susidomėjimo todėl, kad žmonės pirmiausia kreipiasi į savo banką dėl paskolos sąlygų pakeitimo, o bankai linkę tas sąlygas peržiūrėti, kadangi siekia išsaugoti savo klientus.
Tuo metu paskolų brokerio „Refigo“ vadovas Mindaugas Girjotas teigia, jog vartotojų įpročius pakeisti sudėtinga, o ir bankai, siekdami išsaugoti savo klientus, žada jiems geresnes sąlygas mainais už lojalumą.
N. Valinskytės teigimu, refinansavimo atveju maržos sumažėjimas leistų sutaupyti 7 tūkst. eurų, o persitarimo atveju - 4 tūkst. eurų.
M. Giriotas pasakoja apie atvejį, kuomet padėjo žmogui, kuris refinansavo ir perėjo į kitą banką, sutaupyti virš 35 tūkst. eurų.
Statistika ir Skaičiai
„Nuo vasario 1 dienos pamatėme nemažą šuolį - tiek persitarimo, tiek refinansavimo atvejų. Pastarųjų anksčiau nebūdavo daug, o po reguliavimo pasikeitimų išaugo 10 kartų. Tai dabar gerokai daugiau nei buvo anksčiau. Persitarimo atvejų šuolis nemažas - per mėnesį tokių sandorių įvyksta apie 5 tūkst. Nuo vasario persitarta dėl 16 tūkst. būsto paskolų, o refinansuota beveik 600 būsto paskolų“, - pastebi N. Valinskytė.
360 tūkst. žmonių Lietuvoje turi bent vieną paskolą, o iš viso 30 tūkst. asmenų jau susimažino įmokas ir pasigerino sąlygas.
Refinansavimo rezultatai yra paguodžiantys skolininkams: gegužės mėn. refinansavimo srautai buvo trigubai didesni nei 2024 m. Persitarimų srautai augo dar labiau - nuo 94,3 mln. eurų 2024 m. iki 334,2 mln. eurų vasario-gegužės mėn.
Pagrindiniai faktai:
- Nuo vasario 1 d. refinansavimo atvejų išaugo 10 kartų.
- Nuo vasario mėnesio persitarta dėl 16 tūkst. būsto paskolų.
- Refinansuota beveik 600 būsto paskolų.
Palūkanų Normos ir Maržos: Kaip Sutaupyti?
Kaip pabrėžia paskolų tarpininkai, Lietuvos gyventojai už būsto paskolas bankams tebemoka vienas didžiausių palūkanų euro zonoje. Pasak paskolų brokerio „Refigo“ vadovo, M. Girioto, Lietuvai reikėtų susimažinti maržą 1 proc., jog pasiektų euro zonos vidurkį.
Tačiau Bankų asociacijos prezidentės E. Čipkutės teigimu, maržos mažėjimui įtakos turi ir palūkanų normų tipas.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė N. Valinskytė teigia, kad marža priklauso nuo daug veiksnių - administracinių kaštų, rizikos, tos pačios konkurencijos, paskolų produktų.
Maržos ir palūkanų normų palyginimas:
- Euro zonos būsto paskolų palūkanų vidurkis: 3,25 proc.
- Lietuvos būsto paskolų palūkanų vidurkis: 4,04 proc.
M. Giriotas teigia, kad vartotojui nereikėtų bandyti „suplakti“ palūkanos bendrąja prasme dėl to, vartotojas negali daryti jai įtakos ir neturi jokios derybinės galios.
Bankų išduodamos būsto paskolos sąlygos priklauso nuo jūsų šeimos pajamų, šeimos dydžio, įsipareigojimų, paskolos sumos, pradinės įmokos ir daugelio kitų faktorių.
Nedaryk šių 3 klaidų refinansuojant būsto paskolą
Naujų Būsto Paskolų Rekordai ir Rinkos Aktyvumas
Nuo praėjusių metų augęs gyventojų susidomėjimas būstu ir pagerėjusios galimybės jį įpirkti lėmė sparčiai augusią paskolų būstui paklausą bei naujus finansavimo rekordus. Per pirmus tris šių metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma pasiekė 277 mln. eurų ir buvo istoriškai didžiausia. Palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, suteiktų būsto paskolų suma išaugo 78 proc., o bendras banko būsto paskolų portfelis pirmą kartą viršijo 5 mlrd. eurų.
„Šalies gyventojų susidomėjimas būstu ir paraiškų dėl finansavimo skaičius šių metų pradžioje viršijo lūkesčius. Tai lėmė istorinį banko pasiekimą - „Swedbank“ būsto paskolų portfelis viršijo simbolinę 5 mlrd. eurų ribą ir tapo didžiausiu Baltijos šalyse. Per pirmąjį šių metų ketvirtį sudarėme beveik 2,5 tūkstančių būsto paskolų sutarčių, o bendras su gyventojais sudarytų sutarčių skaičius artėja prie 100 tūkstančių“, - teigia „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Pasak P. Ladziato, aktyvumo šuolis būsto rinkoje primena situaciją, kuri buvo susiklosčiusi po pirmo pandemijos etapo, kai po kelių mėnesių stagnacijos paklausa būstui pasiekė naujas aukštumas.
Šalies gyventojai toliau išlaiko susidomėjimą aukštos energinės A+ ir A++ klasės būstu, dėl kurio įsigijimo sudaroma apie 44 proc. visų būsto finansavimo sutarčių. Pagal aukštos energinės klasės būsto finansavimą Lietuva gerokai lenkia kitas Baltijos šalis.
Didžiausią dalį būsto paskolų „Swedbank“ per pirmus tris šių metų mėnesius suteikė šalies didmiesčiuose - Vilniuje ir Kaune. Vidutinė būsto paskolos suma 2025 m. pirmą ketvirtį siekė apie 113 tūkst. eurų ir, palyginti su laikotarpiu prieš metus, išaugo apie 14 proc.
Būsto įsigijimui dažniausiai skolinasi 29-32 m. amžiaus gyventojai. Vidutinės paskolas imančių klientų pajamos siekia apie 2 tūkst. eurų į rankas ir jie turi sukaupę 44 tūkst. eurų pradinį įnašą.
Pastaruosius keletą metų didėja būsto paskolos gavėjų dalis, kurie būstą įsigyja be bendraskolio. Ši tendencija stebėta ir šių metų pradžioje - būstą be bendraskolio įsigijo 45 proc. visų banko finansavimą gavusių gyventojų, t. y. 2 proc. punktais daugiau nei per pirmą praėjusių metų ketvirtį.
Tuo metu gyventojų susidomėjimas individualiais namais išlieka stabilus.
Būsto Kainų Augimas ir Rinkos Disbalansai
Registrų centras pranešė, kad net ir paprastai patys vangiausi pirmieji metų mėnesiai šiemet labai netipiški - išsišoka būsto rinkos aktyvumo rodikliais Sausį įregistruota 10,7 tūkst. nekilnojamojo turto sandorių - net beveik 15 proc. daugiau nei prieš metus.
Vertinant ilgalaikę retrospektyvą, būsto rinkos aktyvumas viršija ilgalaikius vidurkius. Butų sandorių skaičius per metus pašoko penktadaliu ir siekė 3 tūkst. Registrų centro duomenimis, tai buvo aktyviausias sausis butų pirkimo sandorių statistikos istorijoje.
Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas fiksuoja 10,6 proc. metinį būsto kainų augimą, kai sausį jis tesiekė 5,7 proc. Pasak Registrų centro, paskutinį 2025 m. ketvirtį būstas Lietuvoje buvo 11,7 proc. brangesnis nei prieš metus. Naujos statybos būstai per metus pabrango 9,4 proc., o egzistuojantis būstas - 11,8 proc.
Vis dėlto, pastaraisiais mėnesiais spartėjantis būsto kainų augimas rodo, kad tokio masto paklausos šuolio sklandžiai atliepti nepavyksta. Be to, būstas brangsta jau sparčiau nei vidutiniškai auga atlyginimai šalyje.
Bankų Siūlomos Sąlygos
Sužinokite, kuris Lietuvos bankas siūlo geriausias būsto paskolos palūkanas. Atlikome tyrimą su statistiniais duomenimis ir sudarėme lentelę, kurioje pateikiame kokio dydžio būsto paskolos palūkanas (banko maržą) siūlo Lietuvos komerciniai bankai. Palyginkite bankų siūlomas palūkanas, susipažinkite su svarbiausiais kriterijais gaunant paskolą bei užpildykite paraišką būsto paskolai gauti.
| Bankas | Marža (nuo) |
|---|---|
| SEB | 2,26% |
| Swedbank | 1,99% |
| Luminor | 2,2% |
Preliminarūs duomenys apie bankų maržas (Šaltinis: Bankai.lt)
Kredito unijos siūlo ženkliai aukštesnes būsto paskolos palūkanas nei bankai, tačiau unijos lengviau išduoda būsto paskolas.
EURIBOR Įtaka Būsto Paskoloms
EURIBOR (Euro Interbank Offered Rate) - vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos, kuriomis bankai yra pasiruošę skolinti pinigus eurais kitiems bankams. EURIBOR yra populiariausias Lietuvoje imant būsto paskolą, jis siūlomas beveik visuose Lietuvos bankuose.
Imant būsto paskolą, bankai siūlo rinktis tarp 3 mėnesių ir 6 mėnesių EURIBOR palūkanų. 3 mėnesių palūkanos yra dvigubai mažesnės negu 6 mėnesių, tad atrodo, kad tai palankesnis laikotarpis, bet atkreipkite dėmesį, kad rizikingesnis.
Ateities Prognozės ir Tendencijos
„Prognozuoti ateitį sunku, bet, žiūrint į praeitį, matome, jog palūkanų normų svyravimai labiausiai daro įtaką pigumui. Jei jos ir toliau mažės, ką ECB jau ir daro - jas mažina, galimai žmonės kreipsis kitur. Jau ir statistika rodo, kad, mažėjant palūkanų normoms ir išliekant optimistiniams lūkesčiams, 2025 metų pirmą ketvirtį užfiksuotas rekordinis naujų būsto paskolų skaičius - bankai jas suteikia už 726 milijonų, tai net 80 proc. daugiau nei praeitų metų pirmą ketvirtį“, - situaciją apibūdina E. Čipkutė.
J. Ivaška pabrėžia, kad, jei neįvyks jokių ekonominių sukrėtimų, būsto kreditavimo apimtys kitąmet ir toliau sparčiai augs - tai lems tiek mažėjančios palūkanos, tiek gyventojų realiųjų pajamų augimas, lenkiantis būsto kainų didėjimą.
Lietuvos banko duomenimis, naujų būsto paskolų maržos nuo 2019 m. sumažėjo beveik 1 proc. punktu, todėl pastaraisiais mėnesiais ypač išaugo paskolų refinansavimo apimtys.
Svarbu: Naudodamiesi finansavimo paslaugomis jūs prisiimate finansinius įsipareigojimus.