Sergijaus Staniškio-Pelės (Antanaičio, Lito, Vilties) Biografija

Sergijus Staniškis, slapyvardžiais Pelė, Antanaitis, Litas, Viltis, gimė 1899 m. rugsėjo 17 d. Baigęs rusišką pradžios mokyklą Liudvinave, įstojo į realinę Marijampolės gimnaziją ir buvo aktyvus aušrininkas.

1920 m. baigęs keturias gimnazijos klases, buvo priimtas į Karo mokyklos šeštąją karininkų laidą Kaune, kurią baigus 1923 m. spalio 26 d. jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos išvadavime ir buvo apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. Baigęs Karo mokyklą, tarnavo DLK Birutės 2 ulonų LDK Birutės pulke Vilkaviškyje, o nuo 1926 m. - Alytuje.

Dalyvavo gruodžio 17 d. perversme: su eskadronu gelbėjo tėvynę nuo bolševikų sąmokslo ir vėliau perkeltas į Kaune dislokuotą I husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulką - vadovavo eskadronui. 1931 m. vedė būsimą mokytoją Salomėją Bastytę. Jiems gimė dvi dukros: Danutė ir Jūratė. 1935 m. buvo pakeltas į kapitonus, o 1938 m. paskirtas eskadrono vadu ir Pirmojo Lietuvos Prezidento Karo mokyklos kavalerijos lektoriumi majoro teisėmis. 1940 m.

Štai keletas kitų asmenų, susijusių su to laikotarpio įvykiais:

• Alfonsas Saugūnas, gimęs 1915 m. vasario 13 d. Ukmergės aps., Balninkų vls., Paberžės k.
• Vladas Kuročka, gimęs 1923 m. Kaune.
• Martynas Karkauskas, gimęs 1912 m. lapkričio 11 d. Alytaus aps., Butrimonių vls., Kružiūnų k.
• Pranas (Pranciškus) Pavilonis, gimęs 1924 m. gruodžio 25 d. Mitlanų kaime (26 km nuo Biržų), Papilio vls., Biržų aps.
• Antanina Dručkutė, gimusi 1919 m. balandžio mėn. Vaičėnų k., Obelių vls., Rokiškio aps.

Šie žmonės, kaip ir Sergijus Staniškis, atspindi to laikotarpio Lietuvos istoriją ir kovą už laisvę.

Taip pat verta paminėti KUNIGAIKŠČIO VAIDOTO PARTIZANŲ GRUPĘ, veikusią Marijampolės aps. Liudvinavo vls. Buktos miško apylinkėse, 1945 m. Nieko ypatingo neįvyko. Buvo sušauktas numatytas partizanų būrių pasitarimas. Pasiūlyta papildyti ginklų atsargas. Nutarta išvykti į Alytaus ir Balbieriškio apylinkes. Į Alytaus apylinkes išvyko Perkūnas, Alytė, Dagilis, Genys ir Gervė.

NEŽINOMO PARTIZANO UŽRAŠAI 1945 M. Tai vieno iš didžiausių partizanų mūšių Rytų Lietuvoje- Antazavės šilo kautynių dienoraštis (1944 m. gruodžio 27-28 d.). Autorius nežinomas. Dienoraštis parašytas pieštuku, vokiškame lauko pašto bloknote. Turi 38 puslapius, kurie buvo sunumeruoti (praleidžiant 21). Spaudai parengtas iš kopijos, saugomos Tremties ir Rezistencijos muziejuje Kaune. Iš svarbesnių straipsnių paminėti: Juozo Puslio atsiminimai"Dievo ir Tėvynės meilės vedami" (LKA.T.25. R170-191); ir Ildelfonso Maldausko "Antazavės šilo mūšiui - 55" (Kardas. 2000. Nr.l. P. 39-42). I.Maldauskas sudarė ir Antazavės šilo mūšio operatyvinį planą, kurį pridedame (p.

Jau yra paskelbta nemažai atsiminimų apie Petrą Paulaitį. Kadangi žinojau, jog Jonas Gaidauskas-Breivė buvo P.Paulaičio ryšininkas, artimai su juo bendravo, įkalbėjau jį parašyti atsiminimus. Breivės atsiminimai paskelbti LKA 13-ame tome. J.Gaidauskas savo atsiminimuose praleido vieną kitą įvykį, kuris buvo reikšmingas tam laikotarpiui. P.Paulaitis ne kartą prašė J.Gaidauską surasti saugią vietą slėptuvei. J.Gaidauskas pakalbėjo su savo pusbroliu Jonu Žičkumi ir šis sutiko padėti. Žičkų sodybos kieme buvo erdvus, gerai įrengtas daržovių sandėlys ir P.Paulaitis, padedant J.Gaidauskui ir J.Žičkui, jame įsirengė slėptuvę, atsigabeno rašomąją mašinėlę, šapirografą, popieriaus. Rašė, redagavo, spausdino “Laisvės Varpą”, atsišaukimus ir kitus pogrindžio leidinius.

Troboje buvo erdvi virtuvė, jos pakraštyje prie lango stovėjo lova, kurioje P.Paulaitis miegojo, o valgė kartu su visa Žičkų šeima. Kaimynas Žičkui paaiškino, kad šis varganai atrodantis žmogelis yra giminaitis, ir jie daugiau apie P.Paulaitį nesiteiravo. Kaimynai matė, kad jis su tėvu ir sūnumi pjauna malkas, šeria gyvulius, dirba kitus ūkio darbus. Poškakaimyje ir kituose apylinkės kaimuose buvo ramu - nesilankė stribai ir kiti įtartini asmenys.

□ Petras Paulaitis (1904 06 29-1986 02 19) prieš pat iškeliavimą į Amžinybę. 35 metus kalėjo už meilę Dievui ir Tėvynei. Tuo metu P.Paulaitis dirbo Dubravlago 11 punkto Javase statybininkų brigados barako valytoju. Kartu su juo buvo jo bendrabyliai Lietuvos Laisvės Gynėjų Sąjungos nariai, buvę studentai: V.Margaitis, V.Zaikauskas, K.Jankauskas ir kt. Be šių, buvo ir daugiau studentiško jaunimo. Tai - D.Bičiūnas,A.Susnys, T.Karvelis ir kt. Klestėjo tarpusavio vienybė. Jaunimas gerbė P.Paulaitį kaip patriotą, kaip savo ideologinį vadą. Ši organizacija surengdavo pasipriešinimo akcijų prieš bolševikines šventes. Aplaistydavo rašalu, apdrabstydavo purvais agitacinius stendus. Ne be jų rankos kilo gaisras mechaninėse dirbtuvėse. Buvo daugiau didesnių ar mažesnių veiksmų. Tie faktai siutino kagėbistus, nes jie nesusekdavo, kas tai daro. Lietuviai buvo vieningi ir informacija nenutekėdavo.

Tarp Dubravlago lagerių studentai palaikė ryšį laiškais - daugumoje nelegaliais, perduodamais per vairuotojus, tiekėjus ir kt. Tada ir prižiūrėtojai suprato, kad jie yra engiami. Pabaltijiečiai kaliniai geriau atrodė už juos, jų siuntiniai kur kas turtingesni už jų parduotuves. Tiek laisvai samdomi, tiek prižiūrėtojaimėgo užsidirbti iš šalies. Jau antras Jūsų laiškutis iš naujos Jūsų gyvenvietės mane pasiekė. Nežinau ir kaip Jums už tuos taip mielus vizitus padėkoti. Ir bendrai Sadūnų šeima - tai mano varganame gyvenime išimtinė man šeima. Aš jaučiuosi apsuptas, be jokių mano nuopelnų Jums, nuoširdžios ir tyros Jūsų, net ir mažosios Marijos, to angelo, kurį Jūs ir Ji Jus taip myli, meilės. Juk Jūsų Broliukas, Jo šeima mane taip dažnai lanko, ramina, guodžia. Džiaugiuosi, kad Jūs, miela Sesute, mokate surasti tikrąjį šaltinį jėgų pakelti nelengvą ir kalinimo, ir tremties dalią. Lapkričio 10 d. gavau telegramą L.S. (Liudas Simutis - Red.), jau paliekančio Angaros krantus. Puiku! Jūsų sveikinimus savo bičiuliams perdaviau, kai kuriam dar perduosiu, nes tai vienas, tai kitas, tai čia, tai kitur. Jūsų buv. bute (lageryje -Red.) pasikeitimų, atrodo, nėra. Vargsta ir laukia, kaip ir visi kiti, geresnių dienų - laisvės.

Man š. mėn. 30 d. sueina lygiai 30 m., tik po raudonųjų “globa”. Seniai buvau rimčiau sirgęs. Bet neseniai, jau po Jūsų išvykimo į tremtį, nei iš šio, nei iš to pora savaičių rungtyniavau su 38, 2,4 ir net 7 dalimis karščio. Bet šiuo tarpu visiška mano pergalė. Nors VI.L. (Vladas Lapienis - Red.) tiktai nuo rugsėjo 9 d. mūsų kieme, bet aš kol kas, ypač sveikatoje, Jam nenusileidžiu. Toliau... Augau pasienio policininko ir paprastos kaimo merginos šeimoje. Tėvas, gimęs 1898 m., pas kaimo daraktorių buvo išmokęs skaityti ir rašyti lietuviškai, o daugybos lentelę rusiškai. Motina, jokių mokslų nebaigusi, mokėjo skaityti ir pasirašyti. Kas jiems įkvėpė meilę Lietuvai, man mįslė iki šiol. Tėvas stojo savanoriu į Lietuvoje besikuriančią kariuomenę, 1923 m. Nuo mažų dienų tėvai skiepijo meilę Lietuvai, apgailestavo, kad netekome sostinės Vilniaus. 1944 m., praslinkus frontui, tėvą kažkas įskundė, kad buvo policininku, vokiečių metais tarnavo eiliniu valdininkėliu. Pirmieji čekistai tėvą uždarė į naujai įsteigtą areštinę Druskininkuose. Karas buvo nesibaigęs, nebuvo dar ir stribų, todėl motina per pažįstamą lenkaitę priėjo prie čekistų vyresniojo (žinoma, nuvežusi pusę bekono ir baką samagono) ir tėvą netikėtai mums visiems paleido. Po to, paskelbęs visiems kaimynams ir giminėms, kad išvyksta gyventi į savo tėviškę (Lynažerio kaimą Rudnios valsčiuje), išėjo partizanauti. Veikė Klevo slapyvarde Marcinkonių būryje, kuris tuo metu stovyklavo ir sėsliai gyveno vadinamoje Gudų šalyje (maždaug dabartinė Čepkelių raisto teritorija). Kadangi nelankstė dešinės kojos, didesniuose žygiuose nedalyvavo. Dažniausiai palaikė ryšį tarp Šilų ir Leipalingio girios partizanų. Turėjo padirbtus dokumentus svetima pavarde, apsirengęs nudriskusia sermėga, nesiskutęs, su terba ir lazda keliaudavo nuo Dubičių iki Dulgininkų kaimo (Leipalingio vls.), užsukdamas pas mamą, kuri gyveno Liškiavos vienuolyne, vadinamuose cieliuose prie bažnyčios. Dažnai, konspiracijos sumetimais, vesdavosi telyčaitę, kuri lengvai įveikdavo apie 100 km atstumą. Tuo metu aš buvau vaikas ir visų vyriškų, partizaniškų paslapčių nežinojau. Po kiek metų sužinojau, kad telyčaitei būdavo apvyniojama koja, o tuose skuduruose ir būdavo tai, ką reikėdavo pristatyti iš vieno partizanų dalinio į kitą.

Gimiau ir augau Ukmergės aps., Taujėnų vls., Vadų k. Šeimoje buvome penki. Tėtis Petras Morkūnas, g.1899 m., mama Elena, g.1903 m., sesuo Zofija, g.1925 m., brolis Kostas, g.1930 m., ir aš, Algimantas, g.1935 m. Tėtis, kaip savanoris, gavo žemės 8 ha, ir mes persikėlėme į vienkiemį. Aš lankiau Taujėnų pradinę mokyklą, sesuo pramoko siuvėjos amato, brolis Kostas įgijo traktorininko specialybę. Nuo 1948 m. pas mus pradėjo lankytis partizanai, buvo padaryta slėptuvė, kurioje galėjo slėptis iki 5 vyrų. 1950 m. kovo 2 d. mūsų namuose žuvo Ąžuoliukas, Šermukšnis, Alijošius, Krienienė, Kraštelis pasidavė gyvas. * Žr. dokumentinį priedą. Sniego buvo labai daug, todėl ilgai negalėjo uždegti namo. Bet kai užsidegė, viskas sudegė, nedavė net knygų išnešti, o kai sesuo jas išnešė, stribas sumetė atgal į ugnį. Per susišaudymą aš buvau mokykloje.

Dienoraštį pradėjau vesti nuo 1947 metų. Tėvų netekau 1945 m. gruodžio mėn. - juos išvežė į Rusiją. Atsitiktinai likęs Lietuvoje iki 30 d. slapsčiausi. 30 d., vienos pažįstamos panelės padedamas, susisiekiau su partizanais ir buvau priimtas į jų gretas. 31 d. Partizaninis gyvenimas man patiko. Miško stovykloje gyvenome apie 15 vyrų. Iki šv.Kalėdų nieko ypatingo neįvyko. Atėjo Kūčios. Kūčių dieną grupės vadas atvedė mus į Aukštąjį Balbieriškį pas vieną komunistą. Turimomis žiniomis pas jį turėjo atvažiuoti istrebiteliai pasiimti šventinio šnapso. Jų laukėme išsidėstę pas du ūkininkus. Atėjo vakaras. Istrebiteliai neatvažiavo, ir mes pasitraukėme į mišką. Grįžę į stovyklą, išsivalėme ginklus ir išėjome į kaimą valgyti Kūčių. Po vakarienės aš su Bijūnu išėjome švęsti šv.Kalėdų. Buvo ramu. Rusai per šventes apylinkėse nepasirodė ir į stovyklą grįžome tik ketvirtą dieną. Stovykloje radome grįžusį tik vieną partizaną. Kiti susirinko tik rytojaus dieną. Naujų metų sutikti išėjome visas pirmas būrys.

Ši informacija suteikia vertingą įžvalgą apie partizanų gyvenimą ir kovą už Lietuvos laisvę.

Intos politinių kalinių sąrašas pagal tautybes:

Adujeva pasakojo, kad gražiausias statinys mieste yra politinių kalinių pastatytas vandentiekio bokštas. Jį baigė statyti 1954 metais. Ant stogo iškėlė rutulį, į kurį slapta sudėjo dokumentų, vietinių laikraščių komplektą ir nuotraukų. Po keliasdešimt metų valdžia nusprendė nuimti rutulį ir užkelti žvaigždę. Rutulį perdavė muziejui.

Apie naują Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą: 15min skelbė, kad spalio 16 dieną Seimo nariai „valstiečiai“ Lauras Stacevičius ir Kęstutis Mažeika pateikė naują Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą. Jo rengėjais nurodomas L.Stacevičius ir Aplinkos ministerijos specialistai.

Įstatymo tikslas - viename įstatyme įtvirtinti daugiabučių valdymo principus, sujungti bendrijų, jungtinės veiklos sutarčių bei administratorių įstatymus į vieną. Šiuo metu kiekviena iš šių valdymų formų yra išskirtos į skirtingus įstatymus. Tačiau bendrijų pirmininkai įsitikinę - naujai siūlomas įstatymas ne pagerins situaciją, o atvirkščiai - ją pablogins. Jie mano, kad įstatymas naikina egzistuojančią daugiabučių namų savivaldą, kaip valdymo formą, ir skatins gyventojus rinktis administratorius. PLAČIAU SKAITYKITE: Naujas daugiabučių įstatymas: bendrijų pirmininkai stoja piestu, politikai jau žada pataisas.

Nors įstatymo projektas registruotas Seime, jo kūrėjas L.Stacevičius aiškina, kad tai ne galutinis dokumentas. Penktadienį Aplinkos ministerijoje susirinko bendrijų pirmininkai, kurie išreiškė savo pastabas įstatymo kūrėjams. Komentarus, replikas vainikavo Seimo narių įžeidinėjimas.

„Šio įstatymo tikslas griauti bendruomenes, griauti bendrijas ir kažkam nacionalizuoti turtą. Šis įstatymas ydingas ir korupcinis, ir tokio įstatymo iš esmės negali būti, nes tai neskatina nei bendruomenių kūrimosi, nei atsakomybės už savo veiksmus ir turtą, ir yra toliau turto naikinimas. Labai piktas įstatymas“, - penktadienį kalbėjo vienos bendrijos pirmininkas. „Siūliau, kad šitą įstatymą Seimo narys paimtų ir įsikištų į... šiukšliadėžę“, - pareiškė kitos bendrijos pirmininkas.

„Čia esantys pirmininkai gali pasakyti, kad kiekviename name yra 10 proc. debilų, atsiprašant, kurie eina, skundžia. Popieriukas ant žemės - tai yra pirmininko pareiga pakelti, perdega lemputė - pirmininkas turi pakeisti. Žmonės nesuvokia, kad prakiurusiam stogui reikia susirinkimo, bet jie neįvyksta ir stogas neremontuojamas. Bet dėl to pirmininkas nekaltas“, - kalbėjo bendrijos pirmininkas iš Vilniaus. Didžioji dalis susirinkusių apskritai reikalavo „padėti įstatymo projektą į stalčių“ ir koreguoti esamą tvarką. „Pasidėkite šitą įstatymą į stalčių ir veikiančio įstatymo rėmuose padarykite darbo grupę“, - replikavo kitas bendrijos pirmininkas.

Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Ramūnas Šveikauskas tikino, kad šio įstatymo pagrindinis tikslas - skaidrumas. „Skaidrumas paslaugų pirkimuose, skaidrumas atskaitomybėje savininkams ir atitinkamai pasiūlytos tam tikros nuostatos“, - kalbėjo jis.

Lietuvos būsto rūmų (LBR) prezidentas Juozas Antanaitis penktadienį sakė pasigendąs tikro tikslo įstatymo rengimo ir paaiškinimo, ko juo siekiama. „Kyla klausimas, kieno galvoje kilo pakeisti įstatymą ir kodėl tokia apimtimi? Pradinio dokumento nematome. Jeigu tai Aplinkos ministerijos dokumentas, tuomet skaitome jos nuostatus, kur parašyta, kad Aplinkos ministerija teikia nuostatus Vyriausybei. Ne Seimo nariui, ne Seimui, o teisės aktus, kurie parengti pagal strategiją Vyriausybei. Vadinasi, turi būti Vyriausybės nutarimas dėl tokio teisės akto įgyvendinimo“, - kalbėjo jis.

J.Antanaitis kėlė klausimą, kodėl rengiamas šis įstatymas. Jo teigimu, paskaičius įstatymo projektą susidaro įspūdis, kad juo „grįžtame į Gruziją ar Bulgariją“. Taip pat jis pareiškė, kad, jo nuomone, „ruošiama dirva užsienio firmai arba kažkam“.

„Rengėjai, turėdami labai gerus norus, bet neturėdami žalio supratimo, kaip tas vyksta praktikoje, parengė įstatymą. Tai kam tuomet specialistai? Tegul neįsižeidžia, bet kilo mintis, o kas ruošė? Žiūrime, pasirašo du Seimo nariai - Stacevičius ir Mažeika. Atsiverčiu jų biografiją ir žiūriu, vienas baigęs veterinarijos mokslus, o kitas - veterinarijos mokslų daktaras. Šaunu viskas, bet ar tai specialistai?“ - klausė jis.

Taip pat J.Antanaitis suabejojo ir Aplinkos ministerijos specialistų, kūrusių įstatymą, kompetencija. LBR prezidento nuomone, tik R.Šveikauskas „yra toje sistemoje“, tačiau ir šiuo atveju pareiškė, kad jis negalėjo kurti tokio įstatymo, nes „yra per daug protingas“.

„Tai specialus ardymas, nesupratimas ar intervencija? <...> Mano siūlymas pirmiausiai susėsti specialistams ir nustatyti pirmiausiai, ko siekiame. Suardyti? Tada kitas dalykas ir mes išeiname iš salės. Tobulinti? Net savo laiko negaila“, - penktadienį pareiškė jis. J.Antanaitis teigė, kad šiuo įstatymu įtvirtinama nepagarba bendrijų pirmininkams, įsivaizduojama, kad visi jie yra vagys. „Nepagarba žmonėms, kurie, atsiprašau, šūdus savo rankomis valo. Taip negali būti“, - tikino jis.

L.Stacevičius patikino susirinkusius, kad „niekas nestumia įstatymo buldozeriu“. Tačiau nesutiko su teiginiais, jog jis negali pats teikti Seimui įstatymo projekto. „Galiu ranką pridėti prie širdies, kad niekas neina buldozeriu. <...> Prašau pagarbos, žmogau, tu rėkiantis, aš esu Seimo narys, aš galiu teikti, ką noriu“, - pasikarščiavęs ir bandydamas perrėkti susirinkusius pareiškė jis.

Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė patikino, kad butų savininkai nori kurti bendrijas, tačiau pagal šį įstatymą to daryti nenorės. Taip pat pateikė sąrašą, kokias ataskaitas savininkams teikia pirmininkai, taip bandydama paneigti argumentus, jog jie yra neatskaitingi.

„Jeigu atsiranda skundikų, kurie meluoja, nieko nepadarysi. Rašytojų visada buvo ir bus. Bet kad pagal šitą įstatymą bus griaunamos bendrijos, patikėkite manimi. Pas mus yra 57 bendrijos narės, po Naujųjų metų ateina dar 10 ir visi pirmininkai trumpai ir aiškiai sako: „Dėsime pareiškimus ant stalo, nekišim savo galvos į kilpą“. Išėjus pirmininkams namai tikrai grius, nes nebus pajėgūs nei administratoriai, nei niekam“, - tikino ji.

V.Remeikienės teigimu, daugiabučio bendrijos pirmininkas yra daktaras, kunigas, santechnikas, elektrikas ir pats velnias. „Jeigu jūs mus labai gražiai išguisite, tikrai dėsime pareiškimus. Padėjus pareiškimus pusė Lietuvos namų bus našlaičiai“, - aiškino ji. Buvęs Seimo narys Andrius Baranauskas, kuris prisidėjo kuriant esamą daugiabučių bendrijų įstatymą, įsitikinęs, kad dabar galiojantis reglamentas yra geras. Pagal jį, reikia tobulinti įstatymą, o ne perkurti.

„Nenoriu nieko įžeisti, bet perskaičius Jūsų, pone Stacevičiau, teikiamą įstatymą, man susikūrė toks įspūdis, tai maždaug kaip buvo 90-ais metais paruošti kažkam įstatymai, kažkokios slypi ausys ir tikslai šito įstatymo. Bendrijos naikinamos, ateina valdytojas ir daro su savininkų turtu tą, ką nori“, - tikino jis. „Mano nuomone, reikia tobulinti esamą įstatymą, bet nekurti kažkokio administracinio įstatymo, kuris niekam nereikalingas. Jis niekam naudos neatneš, tik viską sugadins“, - A.Baranauskui antrino įsitikinęs į pasitarimą atvykęs vyras.

L.Stacevičius anksčiau 15min sakė, kad gyventojai dažnai iš administratorių ir pirmininkų negauna informacijos, kokie darbai ir už kiek planuojami, taip pat negali dalyvauti priimant sprendimus. Dėl to norima daugiau laisvių ir teisių suteikti patiems daugiabučių gyventojams. „Dabar daugiabučiuose yra daug susipriešinimo. Vieni draugauja su pirmininku, kiti ne, bet pirmininkas turi draugauti su visais. Jis turi tenkinti viso namo, o ne dalies žmonių poreikius. Pirmininkas ir administratorius turi būti gyventojų draugas. Dabar žmonės turėdami nuosavybę dažnu atveju negali jos valdyti, nes už juos viskas yra nusprendžiama“, - komentavo įstatymo autorius.

Kokių pokyčių gali laukti daugiabučių bendrijų pirmininkai? Pirmiausia L.Stacevičius siūlo, kad visi darbai būtų perkami per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO). Taip pat bus reikalaujama didesnio pirmininkų ir administratorių atskaitingumo. „Dažnai gyventojai nežino ilgalaikio plano, nors tas turėtų būti daroma, kad jie deramai galėtų planuotis savo išlaidas, jeigu, pavyzdžiui, numatoma renovacija ar stogo darbai. Žmonės turi žinoti, tam pritarti ir sprendimai turi būti argumentuoti“, - įsitikinęs jis.

Štai keletas svarbių datų iš Sergijaus Staniškio gyvenimo:

• 1899 m. rugsėjo 17 d.: Gimė.
• 1923 m. spalio 26 d.: Suteiktas leitenanto laipsnis.
• 1931 m.: Vedė Salomėją Bastytę.
• 1935 m.: Pakeltas į kapitonus.
• 1938 m.: Paskirtas eskadrono vadu ir kavalerijos lektoriumi.

Šios datos padeda geriau suprasti jo gyvenimo kelią ir karjerą.

Žemiau pateikiama iliustracija, vaizduojanti partizanų judėjimą Lietuvoje:

Partizanų judėjimas Lietuvoje

Šis žemėlapis rodo, kaip partizanų judėjimas buvo išplitęs visoje Lietuvoje, įskaitant Marijampolės apskritį, kur veikė Kunigaikščio Vaidoto partizanų grupė.

tags: #busto #rumai #antanaitis