Būsto šildymo sistemos: tipai ir pasirinkimo patarimai

Vienas iš svarbiausių dalykų buityje - namų šildymas. Norint užtikrinti, kad namuose būtų komfortiška bei jauku, reikia efektyvaus šildymo. Jis praverčia ne tik žiemą, bet ir šiltesnę pavasario, rudens ar net darganotą vasaros dieną, vakarą. Pagrindiniam bei papildomam namų šildymui galite rinktis pačius įvairiausius sprendimus.

Tinkamos šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų tiek naujakuriams, tiek tiems, kurie nori atnaujinti savo būsto šildymo būdą. Kiekviena šildymo sistema turi savų privalumų ir trūkumų, kurie priklauso nuo energijos šaltinio, eksploatacinių sąnaudų, įrengimo kainos bei aplinkosaugos veiksnių.

Pagrindiniai šildymo sistemos tipai

Vienvamzdė šildymo sistema

Tai - dažniausiai eksploatuojama šildymo sistema, ypač senos statybos namuose. „Kadangi vamzdyno tokiai sistemai reikia 10 proc. mažiau, tai žinant, kiek tais laikais buvo statoma daugiabučių namų, galima įsivaizduoti ir kiek tų vamzdžių buvo sutaupyta. Tuo metu tai galėjo būti reikšminga“, - mano dr. A. Jurelionis.

Vis dėlto vienvamzdė sistema, palyginti su kitomis, turi ir nemažai trūkumų. Esminis jų tas, kad šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl vėsta. Pavyzdžiui, jeigu penkiaaukščiame name yra viršutinio paskirstymo sistema, tai penkto aukšto gyventojams tenka daugiausia šilumos, o kiekvienas žemiau esantis butas jos gauna vis mažiau. Blogai yra ir tai, kad tokios sistemos sunkiau balansuojamos, vieni butai šyla daugiau, kiti - mažiau. Vienvamzdę sistemą gana reikšmingai gali išbalansuoti ir tai, kad gyventojai savavališkai susimontuoja papildomų radiatorių sekcijų. Pakanka tik vienoje grandyje padidinti radiatorių plotą ar pakeisti hidraulinį režimą, ir sistema išsibalansuoja.

KTU docentas pritarė: jeigu yra galimybė, geriau vienvamzdę sistemą pertvarkyti į pažangesnę. „Vienvamzdę įmanoma modernizuoti, bet tai padarę galbūt išspręsime ne visus klausimus. Iškyla šioks toks pasitikėjimo gyventojais klausimas. Jeigu kuris nors ateityje nuspręs ką nors savo bute pakeisti, pertvarkyti, tai gali paveikti kiekvieną“, - pažymėjo A. Jurelionis.

Vienvamzdės sistemos modernizavimas

Modernizuojant vienvamzdę sistemą, labai svarbu ją gerai subalansuoti, kad šilumnešis visur tekėtų taip, kaip numatyta projekte, o ne jam patogesniu maršrutu. Gerai subalansuota vienvamzdė sistema, pasak A. Jurelionio, gali veikti ne ką blogiau nei dvivamzdė. Kad šildymo sistema būtų gerai subalansuota, būtina ant stovų sumontuoti balansinius vožtuvus, geriausia - automatinius. Balansinis vožtuvas „rūpinasi“ nustatytu slėgio skirtumu stove ir užtikrina tolygų (reikiamą projektinį) šilumnešio paskirstymą tarp stovų.

Tuo tarpu prie šildymo prietaiso, t. y. radiatoriaus, montuojami termostatiniai ventiliai. „Termostatiniai ventiliai iš dalies apsaugo nuo vienvamzdės sistemos išbalansavimo. Jie gali padėti sumažinti šilumnešio nutekėjimą ten, kur tuo metu jo nereikia, tačiau nepadarys taip, kad daugiau šilumnešio atitekėtų ten, kur jo trūksta“, - sakė A. Jurelionis.

L. Rimkūno teigimu, tai, kaip šils radiatorius vienvamzdėje sistemoje, labai priklauso nuo to, koks ir kokios temperatūros vandens srautas per jį pratekės. „Modernizuojant vienvamzdes radiatorines šildymo sistemas, prie radiatorių sumontuojamas apvadinis vamzdis, jei iki tol jo nebuvo. Jeigu jis buvo, apvado skersmuo sumažinamas vienu dydžiu (lyginant su pagrindiniais vamzdžiais prie radiatoriaus) arba sumontuojamos įvairios jo skersmenį susiaurinančios diafragmos. Beje, reikia žinoti, kad, sumažinus apvadinio vamzdžio skersmenį, jame padidėja srauto greitis ir tai gali būti pašalinio triukšmo atsiradimo priežastis“, - įspėjo L. Rimkūnas.

Tam, kad būtų galima kontroliuoti ir palaikyti patalpose norimą temperatūrą, prie radiatorių montuojami dvieigiai didelio pralaidumo arba trieigiai termostatiniai ventiliai su termostatinėmis galvomis. „IMI Hydronic Engineering“ technikos direktoriaus teigimu, pasirinkus dvieigius termostatinius vožtuvus, tampa sudėtinga parinkti ir sumontuoti tokio skersmens apvadinį vamzdį, kad susidarytų reikiamas pasipriešinimas. To nepadarius, vanduo tekės ten, kur jam lengviau, t. y. per apvadinį vamzdį, o ne per radiatorių.

Siekiant subalansuoti stovus, ant kiekvieno jų sumontuojami rankiniai arba automatiniai srauto ribojimo vožtuvai. Pasak pašnekovo, automatiniais šildymo sistemos subalansavimas atliekamas greičiau ir tiksliau, tačiau jie sistemoje sudaro didesnį pasipriešinimą. Todėl siurblys turi dirbti didesniu galingumu nei sistemoje su rankiniais balansiniais vožtuvais.

„Šiuo metu modernizuojant vienvamzdes sistemas dažniausiai pasirenkami automatiniai srauto ribojimo vožtuvai. Tačiau reikia žinoti, kad dėl savo konstrukcijos jie jautrūs sistemose esantiems nešvarumams. Eksploatuojant vožtuvai gali užsikimšti ir nebeveikti tinkamai. Todėl tokios konstrukcijos vožtuvus labiau rekomenduojama rinktis tada, kai sistemos yra švarios arba keičiamas vamzdynas ir radiatoriai.

Dvivamzdė šildymo sistema

Dvivamzdė šildymo sistema laikoma racionalesne - kiekvienas jos prietaisas, skirtingai nuo vienvamzdės, lygiagrečiai jungiamas prie dviejų vamzdynų: prie tiekiamojo ir prie grįžtamojo srauto vamzdžio. Anot A. Jurelionio, esamas vienvamzdes daugiabučių sistemas pertvarkyti į dvivamzdes nėra labai sudėtinga - reikėtų tik papildomo stovo.

„Aš labiau pasisakau už dvivamzdę sistemą, nes ji lengviau reguliuojama. Jeigu vienas žmogus kažką savo bute pakeistų, tai nepakeistų vandens temperatūros kitiems vartotojams. Keisti vienvamzdę sistemą dvivamzde gal šiek tiek brangiau, bet jeigu pertvarkomas visas vamzdynas, tai turbūt nėra esminio skirtumo, ar pertvarkyta vienvamzdė sistema, ar ji perdaryta į dvivamzdę“, - komentavo A. Jurelionis.

G. Šiupšinskas taip pat linksta prie vienvamzdės sistemos pertvarkymo į dvivamzdę, nes tai užtikrina didesnę butų nepriklausomybę nuo bendros sistemos - šildymo prietaisų charakteristikos ir jų pertvarkymas viename bute beveik nepaveiktų kitų namo gyventojų. Be to, iš šios sistemos galima lengviau pereiti į dar pažangesnę - kolektorinę.

Svarbu prisiminti ir tai, kad net ir pertvarkius vienvamzdę sistemą į dvivamzdę išliktų būtinybė ją balansuoti - sumontuoti balansinius ventilius, siekiant užtikrinti, kad į kiekvieną stovą būtų užtikrintas projektinis šilumnešio srautas ir temperatūra. „Jeigu vienvamzdė sistema perdaroma į dvivamzdę, bet nesubalansuojama, tai ypatingos naudos neduos“, - pabrėžė A. Jurelionis.

Jeigu modernizacijos metu vienvamzdės šildymo sistemos perdaromos į dvivamzdes, prie radiatorių montuojami termostatiniai su išankstiniu srauto nustatymu ventiliai su termostatinėmis galvomis. Jais kiekvienam radiatoriui nustatomas reikiamas srautas. Balansavimui skirti vožtuvai, pasak L. Rimkūno, turi būti tokios konstrukcijos, kad turėtų išankstinio srauto nustatymo, padėties fiksavimo, visiško uždarymo, srauto ir slėgio nuostolių matavimo, sistemos diagnostikos funkcijas.

„Slėgio skirtumo reguliatoriai dvivamzdėse sistemose, kaip ir automatiniai srauto ribojimo vožtuvai vienvamzdėse sistemose, gali užsiteršti nešvarumais. Dėl ko sistemoje atsiranda nešvarumų ir vyksta korozija - atskira tema, tačiau galima paminėti, kad modernizuojant ar perdarant šildymo sistemas ir norint, kad jas galima būtų eksploatuoti kuo ilgiau, būtina tinkamai kontroliuoti slėgį sistemoje, tuo tikslu pasirenkant kokybiškus išsiplėtimo indus ir magistraliniame tiekiamojo srauto vamzdyne sumontuojant oro skirtuvą (separatorių), o grįžtamojo srauto - purvo skirtuvą“, - rekomendavo L. Rimkūnas.

Kolektorinė šildymo sistema

Formaliai vertinant, kolektorinė sistema - taip pat dvivamzdė, nes nuo kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) iki kolektoriaus eina du stovai. Ši sistema dažniausia namuose, statytuose po 1995 metų. Tai - pažangiausias sprendimas, sudarantis sąlygas individualiai ir aiškiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas, suteikiantis galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje.

Pasak dr. A. Jurelionio, kolektorinė sistema labai tinka naujos statybos namuose, tačiau senesniuose ją įrengti gali būti sudėtingiau ir brangiau nei vienvamzdę rekonstruoti į dvivamzdę. Ši sistema turi daug vamzdynų, kurie nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisų gali būti išvedžioti palei grindjuostes arba po grindimis.

Pasak dr. G. Šiupšinsko, kolektorinę sistemą galima įrengti ir kiekviename bute montuojant nedidelį šilumos punktą su atskiru buitinio karšto vandens ruošimo šilumokaičiu - šiuo atveju būtina atvesti šalto vandens vamzdyną. „Tokios sistemos pagrindinis pranašumas prieš paprastą kolektorinę yra cirkuliacinės karšto vandens sistemos atsisakymas pastate. Taip gerokai sumažėja šilumos nuostoliai karšto vandens sistemoje. Tačiau tokio sprendimo investicijos yra pačios didžiausios, o geriamojo šalto vandens savybės turi įtakos karšto vandens ruošimo šilumokaičio ilgaamžiškumui“, - paaiškino G. Šiupšinskas.

L. Rimkūnas pasakojo, kad kolektorinės sistemos balansavimas iš esmės labai panašus į dvivamzdės radiatorinės šildymo sistemos balansavimą. „Renkantis kolektorinę šildymo sistemą, prie kiekvieno buto kolektoriaus reikėtų numatyti po balansinį vožtuvą. Tai padėtų užtikrinti reikiamą šilumnešio srautą kiekvienam butui. Šilumnešio srautas į kiekvieną radiatorių turi būti reguliuojamas termostatiniu ventiliu, kuris turi būti nustatytas pagal radiatoriaus galingumą. Ant kiekvieno stovo, kaip ir dvivamzdėje sistemoje, sumontuojami rankiniai balansiniai vožtuvai arba slėgio skirtumo reguliatoriai. Kuris balansavimo tipas optimalus, galima pasakyti tik atlikus pastato šildymos sistemos hidraulinius skaičiavimus“, - komentavo L. Rimkūnas.

Pašnekovo teigimu, kalbant apie balansinius vožtuvus apskritai, labai svarbu, kad būtų galimybė prie jų prijungti balansavimui skirtą prietaisą ir patikrinti nustatytus srautus, išmatuoti slėgio nuostolius vožtuvuose, o, iškilus problemoms, atlikti sistemos diagnostiką, kuri padėtų surasti jų priežastį ir jas pašalinti.

Kiti šildymo būdai

Individualių namų šildymo sistemos gali būti labai skirtingos. Nuo to, koks metodas ir kokia technologija naudojama, labai priklauso ir tai, kokius papildomus sprendimus verčiausia įsigyti.

Aeroterminiai šilumos siurbliai

Aeroterminiai šilumos siurbliai yra tie, kurie didžiąją dalį energijos ima iš oro. Tai yra oras-oras bei oras-vanduo sistemos. Šie įrenginiai yra vienas iš efektyviausių pasirinkimų. Žiemą namus ji šildo, o vasarą gali vėsinti. Aeroterminiai šilumos siurbliai gali ženkliai sumažinti šildymo išlaidas (lyginant su senos kartos dujiniais katilais), todėl jie yra ekologiškas ir ekonomiškas sprendimas.

Kietojo kuro šildymas

Vienas tradicinių šildymo būdų - kietojo kuro katilai, kūrenami malkomis, briketais ar anglimi. Tai patikimas ir palyginti nebrangus sprendimas, ypač jei turima galimybė pigiai įsigyti kurą.

• Reikia nuolatinės priežiūros ir kuro papildymo
• Gali susidaryti didesnė tarša, jei naudojamas nekokybiškas kuras
• Sandėliavimo vietos poreikis

Dujinis šildymas

Dujiniai katilai yra vienas iš patogiausių ir efektyviausių šildymo būdų, ypač miestuose, kur galima prisijungti prie gamtinių dujų tinklo.

• Reikia prisijungimo prie dujų tinklo
• Aukštesnė įrengimo kaina
• Priklausomybė nuo dujų kainų svyravimų

Šilumos siurbliai

Tai vienas moderniausių ir aplinkai draugiškiausių šildymo būdų.

• Aukšta pradinė įrengimo kaina
• Priklausomybė nuo elektros energijos
• Efektyvumas gali mažėti esant itin žemai temperatūrai

Biokuro šildymas

Vis dažniau pasirenkamas biokuro šildymo būdas, kuriam naudojamos medžio granulės, pjuvenų briketai ar kita perdirbta mediena. Tai ne tik ekonomiškas, bet ir aplinkai draugiškas sprendimas, nes šio kuro gamybos metu išnaudojamos medienos atliekos, o degimo proceso metu išskiriama mažiau anglies dioksido nei kūrenant anglis ar dujas.

Medžio granulės pasižymi itin aukštu kaitrumu ir yra patogios naudoti automatiniuose katiluose. Jas lengva sandėliuoti, o dėl pastovaus drėgmės lygio jų degimo efektyvumas išlieka stabilus.

• Didelės elektros sąnaudos
• Gali būti brangus ilgalaikėje perspektyvoje
• Neefektyvus didelėms erdvėms

Radiatoriai

Jeigu kalbame apie namų šildymą, tikrai nemaža dalis vartotojų rinksis tai daryti su radiatoriais. Optimalus radiatorių skaičius patalpoje priklauso nuo jos kvadratūros, šiluminės izoliacijos, lubų aukščio ir net langų ploto. Paprastai gaminių aprašymuose nurodomas rekomenduojamas plotas kvadratiniais metrais (m²), kurį radiatorius gali efektyviai šildyti. Pavyzdžiui, 1000 vatų (1 kW) galios radiatoriaus paprastai pakanka 10-12 m² gerai izoliuotam kambariui, kurio standartinis lubų aukštis yra 2,5 metro. Įvertinkite, plotą, lubų aukštį, izoliaciją ir net drėgmės lygį.

Grindinis šildymas

Tai šildymo būdas išvedžiojant šildymo elementus po grindimis arba šildant namus elektriniais radiatoriais. Tai populiariausias šildymo būdas Lietuvoje.

Kaip pasirinkti tinkamą šildymo sistemą?

Šildymo būdo pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių, namo tipo ir finansinių galimybių. Jei svarbiausia yra komfortas ir mažai priežiūros reikalaujantis sprendimas, verta rinktis dujinį šildymą arba šilumos siurblį.

Pirmas šildymo sistemos pasirinkimo kriterijus - turėtų būti ne šildymo įrangos kaina, o jūsų laikas - ar galite skirti skirti laiko kūrenimui, ar jūsų laikas brangesnis nei šildymo ar elektros kaštai. Jeigu jums brangus laikas, rinkitės iš granulinio katilo arba kurio nors šilumos siurblio tipo.

Bet kuriuo atveju geriausia ne aklai rinktis šildymo sistemą ir įrangą, o pasidaryti šildymo sistemos projektą, tuomet ir pasimato visi vieno ar kito šildymo būdo pliusai ir minusai.

Vis tik vieno geriausio šildymo būdo nėra, tai priklauso nuo individualių poreikių, galimybių, gyvenamosios lokacijos bei gyvenimo būdo.

Šildymo sistemų palyginimas

Šildymo sistemas, šiuo atveju, gali skirstyti pagal šilumos šaltinį ir šildymo elemtą (prietaisą, įrenginį).

Svarbiausia nepamiršti, kad neužtenka skaičiuoti mėnesio išlaidų šildymo sezono metu. Tinkamos šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų tiek naujakuriams, tiek tiems, kurie nori atnaujinti savo būsto šildymo būdą.

Modernizuoti esamą šildymo sistemą verta. Jei norite atnaujinti savo šildymo sistemą, pirmas žingsnis - visapusiškas pasiruošimas. Taip yra todėl, kad planavimas yra viskas.

tags: #busto #sildymo #sistemos