Būsto Svarba Žmogaus Gyvenime: Socialinis, Psichologinis ir Architektūrinis Aspektai

Sunku būtų paneigti būsto svarbą mūsų gyvenime. Mums reikia būsto nuo gimimo iki mirties. Būstas yra pamatinė žmogaus teisė, svarbi socialinės politikos dalis. Suteikime žmogui orų būstą ir jo gyvenimo kokybė tuoj pat pagerės. Todėl labai svarbu kalbėti apie būstą ne tik kaip investiciją ar turtą, kurį reikia apmokestinti, bet ir kaip apie žmogaus socialinio saugumo garantą, namus, kuriuose mes ilsimės, atgauname jėgas, jaučiamės saugūs nuo išorinio pasaulio.

Saugus ir kokybiškas būstas siejamas su geresne sveikata, mažesne šeimų skyrybų tikimybe, geresniais mokinių pažymiais. Galime toliau vardyti ir vardyti teigiamus dalykus, susijusius su kokybišku ir įperkamu būstu.

Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būsto svarbos aspektus, įskaitant socialinį, psichologinį ir architektūrinį. Taip pat pažvelgsime į tai, kaip būstas pritaikomas žmonėms su negalia ir kokios iniciatyvos vykdomos Vilniuje socialinio būsto srityje.

Nauji socialiniai būstai Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt

Socialinio Būsto Svarba

Socialinio būsto suteikimą galima vertinti kaip pagrindinę priemonę, užtikrinančią ir ginančią žmogaus teises bei mažinančią nelygybę arba socialinę atskirtį. Parama gaunantiems asmenims reikia suteikti galimybę būti pilnaverčiais visuomenės nariais. Socialinis būstas yra investicija į žmones, stiprias bendruomenes ir bendrą valstybės ateitį. Todėl reikia siekti, kad šiems būstams taikomi kokybės kriterijai mažintų dažnai primetamus neigiamus stereotipus.

Socialiniai būstai neturi būti vizualiai atpažįstami kaip turintys negatyvų atspalvį, todėl būtina pašalinti bet kokias „skurdo architektūros“ užuomazgas. Visuomenėje augantis įvairovės priėmimas yra labai pozityvi patirtis. Kuo labiau priimamas skirtingumas, tuo didesnis sutelktumas visuomenėje. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad tokioje visuomenėje žmonės jaučiasi laimingesni.

Psichologinis Aspektas

Kalbėdama apie jaukios ir saugios namų aplinkos svarbą, psichologė psichoterapeutė Irma Skruibienė sako, kad namų erdvė suteikia saugumą būti savimi, jaustis savo aplinkos, o tuo pačiu ir savo gyvenimo šeimininkais. Namai yra ta vieta, kur galime nusimesti socialines kaukes ir būti tokiais, kokiais norime būti, kur nereikia atitikti aplinkos keliamų lūkesčių. Natūralu, kad kurdami namus gilinamės į praktinius dalykus, namų funkcionalumą. Tai išties svarbu.

Tačiau namai nėra tik mus supančios sienos, langai, baldai ar tarpusavyje derančios spalvos. Juose mes išgyvename ir patiriame emocijas, pojūčius bei esame santykyje su savimi bei kitais. Psichologai, tiriantys tai, kaip aplinka veikia mūsų emocijas, mąstymą ir elgesį, yra atradę, kad žmogui yra svarbios vietos, kurios suteikia prieglobstį, ir tuo pačiu atveria perspektyvą, leidžia pasijausti jaukiai ir saugiai. Tokią atmosferą namuose gali sukurti baldų išdėstymas ar interjero detalės, primenančios buvimo gamtoje jausmą.

Gerėjanti socialinių būstų aplinka gali paskatinti ne tik teigiamas jų gyventojų emocijas, bet ir keisti visuomenės požiūrį į šiuos būstus.

Architektūriniai Sprendimai ir Socialinė Integracija

Architektas Andrius Bakšys teigia, kad įsigyjant ar atnaujinant socialinius būstus nederėtų laikytis tik formalaus problemos sprendimo principo, t. y. „užtikrinti būtiną stogą virš galvos“. Socialiniai būstai savo kokybe turi nesiskirti nuo privačių butų, o norint išvengti socialinių problemų ateityje, būstų plėtra mieste turi būti vykdoma tolygiai.

Kiekviena namų statybai ar įsigijimui pasirinkta vieta diktuoja savą architektūros kalbą. Tačiau dažnai nutinka taip, kad centrinėse miesto dalyse taikomi brangesni sprendimai, o labiau nutolusiose vietose pasitelkiama ekonominės klasės architektūra. Tai nėra teisinga, nes galime sukurti problemą, kad nelabai patraukliose miesto vietose turėsime ne itin geros architektūros, nekokybiškus būstus. Tokiu būdu tarsi iš anksto apribotume savo misiją iki to, kad čia įsikūrusiems žmonės suteiktume namus, tačiau jie gyventų prastomis sąlygomis.

Tyrimai rodo, jog kokybiška gyvenomoji erdvė ženkliai paskatina socialinio būsto laukiančių žmonių integraciją. Užsienyje netgi taikoma praktika, kai vietoj „socialinio būsto“ vartojama „valstybinio būsto“ sąvoka. Tokie namai užtikrinami visiems piliečiams, neišskiriant socialinių grupių. Kartu nusikratoma ir išankstinių nusistatymų, kad šiuose butuose gyvenantiems žmonėms mažiau sekasi ir jiems reikalinga pagalba.

Būsto pritaikymas neįgaliesiems

Saugi ir jauki namų aplinka reikalinga kiekvienam, o ypač pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Straipsnis lengvai suprantama kalba.

Šių metų birželį Marius Kuprionis savo namuose atliko pakartotinį būsto pritaikymą. Pritaikymo metu jo namuose buvo įrengtas lubinis keltuvas, padedantis persikelti ant tualeto ar dušo kėdutės. Būtent šis įrenginys, pasak Mariaus, ženkliai padidino savarankiškumą naudojantis vonios patalpa. Dabar namiškiams reikia skirti daug mažiau dėmesio jam padedant.

„Pats procesas vyko labai sklandžiai. Parašiau prašymą Ukmergės rajono savivaldybei, Būsto pritaikymo komisija įvertino poreikį, supažindino su preliminariu darbų aprašu ir išlaidų sąmata. Pasirašėme savarankiško būsto pritaikymo darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo sutartį. Susiradau rangovus, jie atliko darbus. Rangovų išrašytas sąskaitas perdaviau savivaldybės atsakingai darbuotojai ir sulaukiau apmokėjimo“, - apie procesą pasakoja jis.

Nors iš pirmo žvilgsnio būsto pritaikymas gali atrodyti sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, pasak ukmergiškio, visa reikalinga informacija apie pritaikymą ir kontaktinius asmenis lengvai randama savivaldybių interneto puslapiuose. Labai naudinga jam buvo ir patirčių mainai tarp žmonių, judančių vežimėliu.

„Pagalbą būsto pritaikymo klausimais teikia Agentūra, savivaldybės ir žmones su negalia atstovaujančios organizacijos. Ypač išsamias konsultacijas teikia Lietuvos paraplegikų asociacija. Todėl visus, kuriems būsto pritaikymas yra aktualus, raginu nedvejoti ir drąsiai imtis veiksmų. Tikrai įsitikinsite, kokią didelę naudą tai suteikia žmogui, turinčiam negalią“, - sako Marius.

Norinčių pritaikyti būstą skaičius kasmet auga Agentūros duomenimis, 2024 metų sausio 1 d. buvo gautas 1571 prašymas ir per 2024 m. asmenims su negalia buvo pritaikyti 743 būstai, iš jų - 286 būstai pritaikyti savarankiškai, kai žmogus pats arba padedamas artimųjų pritaikė savo gyvenamąją aplinką pagal individualius poreikius. Tuo tarpu 2025 metų sausio 1 d. gauti net 1976 prašymai.

Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis, jeigu jie nėra įrašyti į savivaldybės ar valstybės eilę ilgalaikei socialinei globai gauti arba negauna ilgalaikės socialinės globos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje socialinės globos įstaigoje, arba negauna paliatyviosios pagalbos paslaugų valstybės, savivaldybės ar privačioje įstaigoje, ir yra:

• individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis bei asmuo turi judėjimo sutrikimų;
• judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis ir asmuo naudojasi bent viena iš judėjimo techninės pagalbos priemonių;
• individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ar elgesio sutrikimų;
• individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl regos sutrikimo .

Kaip pasakoja Agentūros vadovė Eglė Čaplikienė, prašymus dėl būsto pritaikymo priima savivaldybių administracijos pagal asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Kartu su prašymu pateikiamas asmens su negalia pažymėjimas (jeigu Agentūros registre nėra informacijos apie nustatytą neįgalumo ar dalyvumo lygį), asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas bei kita svarbi informacija.

„Žmonės, turintys negalią, ne tik gali, bet ir privalo gyventi visavertį, patogų ir sklandų gyvenimą. Ypač savo namuose. Paraiškų kasmet daugėja ir labai džiugu, kad žmones veikti paskatina rekomendacijos bei gerieji pavyzdžiai. Tai rodo, jog informacija apie būsto pritaikymo galimybes pasiekia vis platesnį ratą žmonių, o jų motyvacija imtis veiksmų nuolat auga“, - sako E. Čaplikienė.

Lietuvos paraplegikų asociacijos teisininkas Egidijus Grigonis pastebi, kad nors klausimų dėl būsto pritaikymo žmonėms, turintiems negalią, kyla, jų nėra tiek daug, kiek iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. „Agentūra ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aktyviai komunikuoja ir skelbia svarbiausią informaciją apie galimybes pritaikyti būstą. Todėl net ir tie, kurie kreipiasi į mus konsultacijos, dažniausiai jau būna susipažinę su dalimi svarbiausių aspektų. Be to, dažnai skatinamas ir savarankiškas būsto pritaikymas, kuris kai kuriais atvejais leidžia greičiau pasiekti rezultatą, nes žmogus pats gali pasirinkti įmonę ar individualią veiklą vykdantį specialistą ir savarankiškai įsigyti reikalingas medžiagas“, - teigia jis.

Pasak E. Grigonio, bene dažniausiai kylančios problemos yra techninio pobūdžio ir skirtingo teisės aktų interpretavimo, o kartais ir reguliavimo spragų, kurias iš anksto ir sudėtinga numatyti dėl aplinkybių sudėtingumo. „Jeigu tai daugiabutis ir reikia įrengti įvažiavimą, tenka spręsti, kokį variantą rinktis - laiptų keltuvą, rampą ar keltuvą per balkoną. Kartais savivaldybės nespėja laiku įvertinti poreikio. Taip pat, jei darbus vykdo savivaldybė, per viešuosius pirkimus pasamdyta įmonė gali turėti daug užsakymų ir nespėti visko atlikti laiku“, - apie iššūkius, su kuriais susiduria žmonės, turintys negalią, pritaikant būstą pasakoja jis.

Nors būsto pritaikymas aktualiausias ir dažniausiai finansuojamas žmonėms, turintiems judėjimo negalią, vis dažniau apie jo svarbą kalba ir kitos visuomenės grupės. Jos viliasi, kad ateityje bus dar daugiau lankstumo bei platesnis išlaidų kompensavimo vertinimas.

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Lina Sasnauskienė pasakoja, kad gaunama vis dažniau užklausų dėl būsto pritaikymo iš šeimų, auginančių autistiškus vaikus. „Dažniausiai šeimos teiraujasi dėl apsauginių plėvelių ant stiklo, siekiant išvengti dūžių, taip pat balkonų apsaugų, langų užraktų, tvorų įrengimo vaikams, kuriems būdingas padidintas aktyvumas ir menkas savisaugos jausmas. Kiti dažni poreikiai - dušo aplinkos tekstūros keitimas, kai vaikas dėl jautrių pojūčių negali liestis prie įprastų paviršių, paminkštintos kambario sienos, jei vaikui būdinga savižala, pavyzdžiui, intensyvus galvos kartotinis baksnojimas į sieną. Taip pat garso izoliacija, jei vaikas jautrus garsams arba linkęs garsiai šaukti“, - pasakoja ji.

Pasak L. Sasnauskienės, augantis susidomėjimas būsto pritaikymu tarp įvairių visuomenės grupių yra natūralus. Mat lygiai taip pat, kaip pritaikytas būstas tampa neįkainojama pagalba žmogui, turinčiam judėjimo negalią, taip struktūruota aplinka, sensorinės priemonės ar taktiliškai priimtinos medžiagos padeda ir vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų, savarankiškai orientuotis, mokytis bei vystytis.

Siekiama mažinti diskriminaciją žmonių su negalia atžvilgiu, didinant visuomenės supratimą apie žmonių su negalia įtrauktį, informuojant apie asmenų su negalia įtraukties procesą (apimant negalios politikos įgyvendinimą ir jos priemones), tuo pačiu plėtojant „Jokio skirtumo, su ar be negalios“ konceptą, informuojant visuomenę apie atviras ir visiems prieinamas paslaugų teikimo, darbo vietas.

Vilniaus Miesto Iniciatyvos

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ administruoja 3500 Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų. Kiekvienu atveju įmonė stengiasi parinkti tinkamiausią paramos būstui formą, kuo operatyviau suteikti paslaugas ir efektyviai valdyti bei plėsti patikėtą turtą.

Pagal įstaigos strategijoje numatytas gaires, šiuo metu įsigyjami ne senesni nei 1961 m. statybos butai. Tačiau prioritetas skiriamas naujesniems, energetiškai naudingesniems, po 2000 m. statytiems namams. Perkami geros būklės, papildomų investicijų nereikalaujantys, dažniausiai 1-2 kambarių butai. Planuojama, kad iki 2024 m. bus įsigyti 400 naujų butų.

Siekiama didinti socialinių būstų nuomininkų integraciją į visuomenę ir norint išvengti didelio šių būstų susitelkimo vienoje vietoje, nauji butai perkami įvairiuose Vilniaus mikrorajonuose. Seni centrinėse miesto dalyse turimi būstai yra parduodami tam, kad būtų galima įsigyti kokybiškesnius naujus butus kitose miesto vietose. Prieš naujiesiems šeimininkams įsikeliant į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ jau administruojamus butus, jie yra suremontuojami.

Atliekant remontą, keliami aukšti, tačiau nepertekliniai reikalavimai. Patalpų remonto darbai apima lubų, sienų, grindų dangų, vidaus santechnikos bei elektros tinklų atnaujinimą, sanitarinių prietaisų keitimą.

Savivaldybė, vykdydama suplanuotus strateginius tikslus, iki 2024 m. imtinai planuoja įsigyti virš 400 butų Vilniaus mieste.

Gyventojų Indėlis

Pašnekovai džiaugiasi, kad ir patys socialinių būstų nuomininkai vis labiau stengiasi prižiūrėti savo namus bei investuoja į jų remontą. Žmonės stengiasi tausoti būstus.

Kiekvieną savivaldybės ar socialinį būstą aplankome bent kartą per metus, nustatome tam tikras užduotis, kaip žmonės turėtų prižiūrėti būstus pagal sutartyje nustatytus reikalavimus.

Jei nuomininkai neturi namų atnaujinimui reikalingų lėšų, kreipiamės į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą dėl pagalbos suteikimo, t. y. vienkartinės išmokos skyrimo arba medžiagų pirkimo.

Socialinis Būstas Vyresnio Amžiaus Žmonėms

Socialinis būstas, atitinkantis visus poreikius ir tinkamiausias vyresnio amžiaus žmonėms, tampa itin aktualus. Svarbu, kad senjoras jaustųsi savarankiškas, turėtų galimybę bendrauti, judėti, jaustis oriai. Toks būstas ne tik užtikrina saugumą ir prieinamumą, bet ir padeda išlaikyti nepriklausomybę bei gyvenimo kokybę. Svarbu, kad aplinka būtų patogi, o senjoras galėtų jaustis komfortiškai, saugiai bei emociškai stabiliai.

Renkantis būstą, reikia atsižvelgti į daugelį aspektų. Svarbi ne tik būsto būklė ir sąlygos, bet ir į senjoro sveikatą, judrumą bei asmeninius norus. Ar būstas turi būti arti šeimos, ar svarbiau - rami aplinka? Ar svarbios paslaugos, ar svarbiausia savarankiškumas? Taip pat svarbios judėjimo galimybės aplinkoje.

Būstas senjorams turi būti patogus ir saugus. Šaltinis: aruodas.lt

Būsto pasirinkimo variantai:

• Nuosavas namas: Užtikrina privatumą ir ramybę, ypač tiems, kurie vertina ramybę ir privatumo pojūtį. Tačiau svarbu, kad kasdieniai darbai netaptų per dideliu iššūkiu.
• Bendruomenės: Dar vienas populiarus variantas, kuriame užtikrinamas medicininis priežiūros poreikis. Leidžia senjorams jaustis priklausomais bendruomenei.

Svarbu, kad pasirinktas būstas atitiktų senjoro gyvenimo būdą, sveikatos būklę ir finansines galimybes. Būstas turėtų būti arti svarbių paslaugų, tokių kaip parduotuvės, gydymo įstaigos, viešojo transporto stotelės. Tai padės senjorams palaikyti aktyvų ir įdomų gyvenimo būdą, jaustis saugiai ir patogiai.

Socialinės Iniciatyvos ir Visuomenės Nuomonė

2024 metų pradžioje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad daugiau nei 1 iš 10 vilniečių socialinio būsto sąvoka siejasi su apleista ar netvarkinga aplinka, asocialiais žmonėmis, benamiais. 1 iš 20 - su nesaugia kaimynyste, pavojinga aplinka, blogais žmonėmis.

Pačių socialiniuose būstuose gyvenančių negalią turinčių nuomininkų manymu, tokios iniciatyvos kaip „Nelik abejingas savo kaimynui“ yra labai reikalingos.

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kasmet atšilus orams stengiasi gražinti aplinką prie tų savo valdomų socialinių būstų, kurių gyventojai patys to padaryti negali. Šiuo metu 91 žmonėms su negalia pritaikytame socialiniame būste gyvena 236 asmenys su negalia.

Jauki, saugi ir patogi namų aplinka yra svarbi gerai psichologinei savijautai bei ugdo teigiamus socialinius įgūdžius. Todėl paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis administruojančios Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ specialistai sako, kad gyventojams skiriami būstai patogumais neturi nusileisti privatiems butams.

Du iš trijų lietuvių mano, kad socialinio būsto integravimas yra efektyvesnis būdas socialinio būsto gyventojams nei izoliavimas. Tai rodo naujausias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Tiek pat gyventojų (71 proc.) mano, kad socialiniai būstai skiriami skurdžiai gyvenantiems žmonės, kurie dėl objektyvių priežasčių gauna labai mažas pajamas. Likusios dalies nuomone, socialiniuose būstuose gyvena asocialūs asmenys.

Socialiniai būstai perkami ir remontuojami miestų miegamuosiuose rajonuose. Pavyzdžiui, sostinėje atidžiai žiūrima, kad viename mikrorajone jų nebūtų daugiau negu 5 proc.

CPVA administruoja projektus, kurių metu Europos Sąjungos lėšomis savivaldybės perka ir remontuoja socialinius būstus visoje Lietuvoje. „Aš tavo kaimynas. Nerūšiuok manęs. Susipažinkime“ kampanijos tikslas - skatinti visuomenės toleranciją socialiniuose būstuose gyvenančių asmenų atžvilgiu.

Net 4 iš 10 vilniečių nepritartų, kad jų name ar laiptinėje atsirastų socialinių būstų, rodo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. To priežastis - stereotipų, įsitikinimų ir nuostatų pagimdytos baimės, įsitikinusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktorė Rosita Žibelienė.

Anot direktorės, realybė - kiek kitokia: „Socialiniuose būstuose gyvena lygiai tokie patys gražūs, tvarkingi, nuo kitų vilniečių nesiskiriantys žmonės. Tai įrodo faktas, kad net maždaug 9 iš 10 vilniečių mano, kad jų kaimynystėje socialinių būstų nėra. O jų yra - šiuo metu Vilniaus mieste yra net 1 262 tokių būstų, todėl tikėtina, kad daugelis iš mūsų jų turime kaimynystėje. Tik mes to nepastebime, nes juose žmonės gyvena lygiai taip pat kaip ir mes visi.“

Socialiniuose būstuose trumpam glaudžiasi neįgalius vaikus, tėvus ar artimuosius slaugantys asmenys, sunkiau besiverčiančios daugiavaikės šeimos, į savarankišką gyvenimą kabintis norintys, ką tik globos įstaigą palikę jaunuoliai, netikėtai dėl tokių nelaimių kaip gaisras namus praradusios šeimos. Visiems jiems socialinis būstas - laikini namai, tarpinė stotelė prieš leidžiantis į tolimesnį savarankišką gyvenimą.

Šiuo metu Vilniuje socialiniuose būstuose gyvena net 3 066 žmonės. 2023 m. III ketv. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ duomenimis, jų laukė 1 544 asmenys ir šeimos. Iš jų - 274 negalią turintys asmenys, 74 našlaičiai, 111 daugiavaikių šeimų ir 293 vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės.

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ primena, kad nutikus nelaimei ar susidūrus su kiekvieną užklupti galinčiais gyvenimo sunkumais, pagalba yra visada suteikiama.

tags: #busto #svarba #gyvenime