Turtas yra labai įvairus: žemė, pastatai, mašinos, staklės ir įrenginiai, pinigai, žaliavos ir kt. Kiekviena tokia grupė skirtingai naudojama įmonės ūkinėje veikloje. Įmonių vadovams svarbu žinoti, kokiu turtu jie disponuoja ir kaip gali jį panaudoti įmonės veikloje. Todėl apskaitos darbuotojai visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, turi suskirstyti į tam tikras grupes, jį suklasifikuoti. Įmonės turtas gali būti klasifikuojamas pagal įvairius požymius: pagal finansinį pobūdį, pagal funkcinę paskirtį (naudojimo pobūdį), pagal naudojimo laiką (apyvartos pobūdį) ir kt.
Turto sąvoką žmonės supranta skirtingai. Vienam - tai namas, automobilis ar aukso dirbiniai, kitam - žymaus dailininko paveikslas ar reta gėlė. Ūkininkui didžiausias turtas - tai galvijai, padargai ir augantys lauke javai. Bet visada kalbėdami apie turtą, turime omenyje, jog jis duoda tam tikrą naudą tam, kas juo disponuoja. Nebūtinai materialinę, turtas gali kelti ir estetinį pasigerėjimą ir taip tenkinti dvasinius žmogaus poreikius.
Mus labiausiai domina - kuo turtas laikomas apskaitoje. Turtu apskaitoje laikomi ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką, ir, kuriais disponuodama, įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje.
Turto Klasifikacija Pagal Finansinį Pobūdį
Pagal finansinį pobūdį turtas skirstomas į piniginį ir nepiniginį. Piniginis turtas apima pinigus ir vertybinius popierius. Nepiniginis turtas skirstomas į materialųjį (daiktai, medžiagos) ir nematerialųjį (įmonės įsigytos tam tikros teisės). Pagal paskirtį turtas skirstomas į tokias rūšis kaip pinigai, pastatai, mašinos ir įrengimai, medžiagos ir kt. Pagal vaidmenį įmonės veikloje (aktyvus arba pasyvus ). Pagal naudojimo laiką (apyvartos pobūdį) turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį. Tai finansinėms ataskaitoms pats reikšmingiausias turto klasifikavimas.
Finansiniam turtui priskiriama: įmonės pinigai kasoje, bankuose, čekiai, akredityvai ir kita, pirkėjų skolos (kurios turi būti sumokėtos pinigais ar jų ekvivalentais už įmonės parduotas prekes bei paslaugas), įmonės turimi vekseliai, obligacijos ir kiti skolos vertybiniai popieriai (išskyrus tuos, kurie bus apmokėti materialiuoju ir nematerialiuoju turtu ar paslaugomis), turimos kitų įmonių akcijos bei kitos nuosavybės priemonės, gautinos sumos už suteiktas paslaugas, suteiktos grąžintinos garantijos.
Finansinis turtas - tai ekonominė vertė, išreikšta finansinėmis priemonėmis, kurios suteikia teisę į pajamas, kapitalo prieaugį ar kitą finansinę naudą.
Finansinis turtas - tai turto rūšis, apimanti visas pinigų bei finansinių priemonių rūšis. Pinigai iš esmės gali būti grynųjų pinigų formoje, indėlių formoje, taip pat ir pinigų priemonių fondo formoje (kas tuo pačiu bus ir finansinė priemonė). Tuo tarpu kas patenka į finansinį turtą įmonės balanse, yra labai tiksliai apibrėžiama apskaitos standartų. Kitų įmonių vertybiniai popieriai - tai kitų įmonių laikomos akcijos ar obligacijos, taip pat kitos finansinės priemonės. Kalbant bendrai, reiktų pripažinti, kad visi klasifikavimai yra daugiau ar mažiau sąlyginiai.
Pavyzdžiui, galime įsivaizduoti tokią situaciją, kai naftos perdirbimo bendrovė bus įsigijusi milijoną barelių naftos ir laikys ją savo rezervuaruose fiziškai, o kitu atveju ji turės nusipirkusi naftos fondo ar išvestinių priemonių atitinkamam kiekiui.
Pagrindiniai Finansinio Turto Pavyzdžiai:
- Akcijos: Akcijos suteikia nuosavybės teisę į įmonę ir galimybę dalyvauti jos pelno paskirstyme.
- Obligacijos: Tai skolos vertybiniai popieriai, kuriais emitentas (valstybė ar įmonė) skolinasi lėšas iš investuotojų. Lietuvoje valstybės obligacijas leidžia Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
- Biržoje prekiaujami fondai (ETF): Tai investiciniai fondai, kuriais prekiaujama kaip akcijomis.
- Trumpalaikės investicijos: Tai trumpalaikės investicijos, tokios kaip iždo vekseliai ar indėlių sertifikatai.
- Išvestinės priemonės: Tai finansiniai instrumentai, kurių vertė priklauso nuo kito turto (akcijų, valiutų, žaliavų) kainos.
Trumpalaikis turtas - tai toks turtas, kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per santykinai trumpą laikotarpį (vienerius finansinius metus). Per vieną ataskaitinį laikotarpį sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu, neatsižvelgiant į šio turto kainą. Pavyzdžiui, įrenginiai, skirti perparduoti jais prekiaujančioje firmoje, bus trumpalaikis turtas. Turto priskyrimą trumpalaikiam ar ilgalaikiam lemia įmonės veiklos aplinkybės.
Trumpalaikį turtą palyginti greitai galima paversti pinigais jį pardavus, dėl šios priežasties jis laikomas likvides.
Trumpalaikio Turto Pavyzdžiai:
- Lėšos kasoje ir bankų sąskaitose.
- Terminuoti indeliai ir apyvartiniai vertybiniai popieriai.
- Skolos įmonei.
Lėšos kasoje ir bankų sąskaitose yra pats likvidžiausias finansinis turtas. Kasoje laikomos palyginti nedidelės pinigų sumos nacionaline valiuta ir užsienio šalių valiuta, reikalingos atsiskaityti su įmonės darbuotojais ir kitiems mokėjimams grynais pinigais. Kasoje gali būti laikomi ir grynųjų pinigų ekvivalentai: pašto ženklai, transporto talonai, loterijos bilietai ir kt. Didžiausią pinigų dalį atsiskaityti su tiekėjais ir kitais subjektais įmonės laiko bankų sąskaitose.
Laikinai laisvas lėšas įmonės gali investuoti terminuotus indelius ir apyvartinius vertybinius popierius. Į trumpalaikį turtą įskaitomi terminuoti indeliai bankuose ne ilgesniam kaip vienerių metų laikui. Apyvartinius vertybinius popierius sudaro trumpiau nei vieneriems metams įsigytos valstybės ir įmonių obligacijos, supirktos nuosavos bei kitų įmonių akcijos, skirtos parduoti, ir kt. Terminuoti indeliai ir apyvartiniai vertybiniai popieriai sudaro trumpalaikes investicijas. Jos teikia įmonei palūkanų ar kitokios formos papildomų pajamų. Šis turtas per palyginti trumpą laiką virsta pinigais.
Įmonėje didžiausią debetinių skolų dalį sudaro pirkėjų skolos už jiems parduotas prekes, atliktus darbus bei suteikta paslaugas. Šios skolos susidaro dėl to, kad pirkėjas arba užsakovas atsiskaito už gautas prekes, atliktus darbus ar paslaugas ne iš karto, o po tam tikro laiko. Taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad įmonės tarpusavyje atsiskaito per banką, o ne grynais pinigais.
Ilgalaikis turtas - tai toks turtas, kuris naudojamas ilgiau nei metus, pavyzdžiui pastatai, žemė, gamyklos įrenginiai, kompiuterinė technika ir t.t. Arba paprasčiau pasakius - tai yra viskas, kas nepriskiriama trumpalaikiam turtui. Ilgalaikis turtas nebūtinai turi būti materialus. Ilgalaikiam nematerialiam turtui priskiriama programinė įranga, kompanijos prestižas, prekinis ženklas, licencijos ir patentuotos technologijos.
Pagrindinės ilgalaikio turto kategorijos yra:
- Ilgalaikės investicijos
- Grynasis ilgalaikis turtas
- Prestižas ir kitas nematerialus turtas
- Ilgalaikės gautinos sumos
Ilgalaikės investicijos - tai kompanijos investicijos į obligacijas, kurių išpirkimo terminas ilgesnis nei metai ir investicijos į akcijas bei kitus vertybinius popierius, kurių neplanuojama parduoti einamaisiais metais. Šios investicijos yra ne tokios likvidžios kaip grynieji pinigai ar pinigų rinkos priemonės.
Šioje ilgalaikio turto klasėje nurodomas svarbiausias fizinis kompanijos turtas: žemė, pastatai, gamyklos, įrenginiai, transporto priemonės ir t.t. Tai turtas, būtinas kompanijos veiklai vykdyti. Grynojo ilgalaikio turto vertė - tai yra pinigų suma, kurią kompaniją teoriškai gautų pardavusi ilgalaikį turtą.
Nematerialus turtas, kaip sako pats pavadinimas, yra turtas, kurio fiziškai negalima paliesti. Kalbant apie nematerialųjį turtą dažniausiai turima omenyje prestižas, prekinis ženklas, intelektinė nuosavybė, patentai ir programinė įranga.
Ilgalaikės gautinos sumos - tai yra klientų skola kompanijai, kurią klientas turi sumokėti vėliau nei po metų. Į ilgalaikes gautinas sumas reikia žiūrėti atsargiai, kadangi klientui bankrutavus, kompanija pinigų gali ir neatgauti.
Kriptovaliutos Kaip Turtas
Dažnai vyrauja nuomonė, kad kriptografinis turtas neturi realios vertės, nes nėra susijęs su jokiu fiziniu turtu. Pavyzdžiui, teigiama, kad kriptovaliutų vertei palaikyti trūksta aukso atsargų ar centrinių bankų garantijų, todėl jos neturi tvirto pagrindo.
„Tad šiandien pinigų vertė grindžiama vyriausybės reguliavimu ir rinkos pasitikėjimu, o ne fiziniu turtu. Taigi vyriausybės išleisti pinigai, nesvarbu, ar tai būtų doleris, ar euras, savo vertę grindžia pasitikėjimu - vyriausybėmis, institucijomis ir ekonomika. Kriptovaliutos remiasi panašiu principu. Jų vertė kyla ne iš fizinio turto, o iš jų naudotojų pasitikėjimo, naudingumo ir technologinio saugumo. Dėl šių elementų kriptovaliutų tinklas yra saugi ir vertinga sistema“, - teigia Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio vienos didžiausių pasaulyje kriptovaliutų keityklų „Binance“ padalinio „Bifinity“ vadovas.
Be to, kriptovaliutų vertę taip pat kuria ir blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos bei, pavyzdžiui, bitkoino atveju, griežtai ribojamas valiutos vienetų skaičiaus - jų išleidžiama ne daugiau nei iš pradžių nustatyta.
Nors vis dar ar yra manančių, kad kriptovaliutos neturi jokio realaus naudingumo, tikrovė yra kitokia. Dar 2010 m. įvyko pirmasis sandoris, kai už 10 tūkst. bitkoinų buvo nupirktos dvi picos. 10 tūkst. bitkoinų tuo metu buvo verti maždaug 41 JAV dolerio. Gegužės 22-oji kasmet minima kaip „Bitkoinų picos diena“.
„Šiandien kriptovaliutomis perkamas maistas, prenumeruojamos paslaugos ir fizinės prekės, o kriptovaliutų kortelėmis skaitmeninį turtą galima akimirksniu konvertuoti į pinigus perkant taip pat, kaip ir įprasta banko kortele“, - teigia J.Juengeris. Kriptovaliutos tapo naudojamos tose vietovėse, kur tradicinės bankų paslaugos neveikia, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje ir Afrikoje, nes suteikia galimybę teikti finansines paslaugas be bankų tarpininkavimo.
Prognozuojama, kad iki 2024 m. kriptovaliutų turės 6,8 proc. pasaulio gyventojų - daugiau kaip 600 mln. žmonių. Tai aiškiai įrodo, kad skaitmeninis turtas nebėra mitas.
Trumpalaikio Turto Samprata ir Klasifikacija
Trumpalaikis turtas tai įmonės, įstaigos ar organizacijos veikloje trumpiau nei vienerius metus naudojamas turtas pajamoms uždirbti. Taip pat trumpalaikiu turtu vadinamas tas turtas, kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto minimalią vertę.
Trumpalaikis turtas skirstomas į:
- Trumpalaikis finansinis turtas, kuris dažnu atveju išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais per trumpą laiką galinčiais tapti grynaisiais pinigais.
- Trumpalaikis nefinansinis turtas.
Trumpalaikis finansinis turtas - likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.
Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.
Svarbiausi trumpalaikio turto rodikliai:
- Dabartinis koeficientas - matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. Atsižvelgiama į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais.
- Greitasis koeficientas - pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
- Grynųjų pinigų rodiklis - matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.
Metinėje finansinėje įmonės ataskaitoje trumpalaikis turtas skirstomas į šias grupes:
- Atsargos: nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija, žaliavos, perpardavimui įsigytos prekės, perpardavimui skirtas ilgalaikis turtas, išankstiniai apmokėjimai.
- Nebaigtos vykdyti sutartys.
- Per 1 metus gautinos pinigų sumos: pirkėjų įsiskolinimai, dar neįmokėtas pareikalautas kapitalas, kiti įsiskolinimai.
- Investicijos bei terminuoti indėliai: nuosavybės teise priklausančios akcijos, terminuoti indėliai bei kitos investicijos.
- Grynieji pinigai sąskaitoje bei kasoje.
Trumpalaikio turto sąskaitos rodomos šia tvarka:
- Grynieji pinigai;
- Pinigų ekvivalentai;
- Trumpalaikės investicijos;
- Gautinos sumos;
- Žaliavų, perdirbamų produktų bei pagamintų produktų atsargos;
- Iš anksto apmokėtos ir dar nepasibaigusios įmokos (pvz. draudimo įmokos).
Atsargų Apibrėžimas ir Įvertinimas
Atsargos - trumpalaikis turtas, sunaudojamas per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą. Pavyzdžiui, trumpai apibendrintos atsargų grupės pagal pavyzdinį sąskaitų planą:
- 20 Atsargos
- 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės
- 202 Nebaigta produkcija ir vykdomi darbai
- 203 Produkcija
- 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti
- 205 Biologinis turtas
- 206 Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti
- 207 Nematerialusis turtas, skirtas parduoti
Pirktos žaliavos ir medžiagos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina, pridedant su įsigijimu tiesiogiai susijusias išlaidas, atėmus pirkimo metu suteiktas nuolaidas. Produkcija ir biologinis turtas vertinamas pasigaminimo savikainą, t. y. visas išlaidas (sąnaudas), susidariusias gaminant ir parduodant produkciją (medžiagų, kuro, energijos, darbuotojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, gamybos aptarnavimo ir valdymo, administracinės, pardavimo ir kt.), arba tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas, t. y. vertę, kurią nustato pardavėjas ir pirkėjas sandorio dieną įvertindami įprastines rinkos sąlygas.
Sudarant finansines ataskaitas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiama į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Į savikainą negali būti įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžintinas.
Atsargos, kurios įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos finansinių ataskaitų valiuta. Įmonė, įsigijusi atsargas užsienio valiuta, šių atsargų savikainą apskaičiuoja pagal pirkimo dieną galiojantį apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą.
Atsargų Įkainojimo Būdai
Kad būtų galima apskaičiuoti sunaudotų, parduotų atsargų savikainą, atsargos apskaitoje yra įkainojamos pagrindiniais įkainojimo būdais:
- FIFO
- LIFO
- Vidutinės kainos
- Konkrečių kainų
Konkrečių kainų metodas tinka labai mažoms įmonėms arba įmonėms, kurios labai smulkmeniškai tvarko apskaitą, nes kiekvienas parduotas (sunaudotas) atsargų vienetas yra įkainojamas jo pirkimo pasigaminimo savikaina. Dažniausiai toks būdas naudojamas brangioms atsargoms, kurias lengva sekti parduodant.
Svertinio vidurkio metodas yra taikomas, kai atsargos yra sumaišytos ir negalima nustatyti, kurios atsargos pirktos, pagamintos pirmiausia. Svertinio vidurkio būdas - parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama šių atsargų kiekį dauginant iš laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų kainų svertinio vidurkio. Vidutinė atsargų vieneto kaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų vertę dalijant iš jų kiekio. Ta pačia vidutine kaina įkainojamos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos.
FIFO būdas - anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal anksčiausiai įsigytų atsargų kainą. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos vėliausiai įsigytų atsargų įsigijimo savikaina. Šį metodą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo pirmiausia sunaudotos.
LIFO būdas - anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal vėliausiai įsigytų atsargų kainą. Šį būdą galima taikyti tik tada, kai tiksliai žinoma, kad vėliausiai įsigytos atsargos ...
Apibendrinant, piniginis turtas yra esminė įmonės finansinės būklės dalis. Jo tinkamas valdymas ir apskaita yra būtini sėkmingai įmonės veiklai.
| Rodiklis | Apibrėžimas | Paskirtis |
|---|---|---|
| Dabartinis koeficientas | Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai | Įmonės galimybės vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus |
| Greitasis koeficientas | (Trumpalaikis turtas - Atsargos) / Trumpalaikiai įsipareigojimai | Įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis likvidžiausiu turtu |
| Grynųjų pinigų rodiklis | Pinigai ir pinigų ekvivalentai / Trumpalaikiai įsipareigojimai | Įmonės galimybė iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus |