Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos ypatumai Lietuvoje

Šiandien Lietuvoje statant nuosavą namą, svarbu žinoti ne tik apie techninius reikalavimus, bet ir apie biurokratinius procesus, kurie gali gerokai paveikti tiek projekto kainą, tiek jo įgyvendinimo laiką. Panagrinėkime, kokie reikalavimai taikomi vienbučiams ir dvibučiams namams, ir kokie iššūkiai gali kilti statytojams.

Gyvenamieji namai: Apibrėžimas ir tipai

Gyvenamieji namai - pastatai, skirti žmonėms nuolat gyventi. Tai seniausia ir gausiausia pastatų grupė, sudaranti daugiau kaip 90% visų pastatų. Gyvenamųjų namų įvairovę lemia gamtinės sąlygos, vietinės tradicijos, ekonominiai, socialiniai, gamybiniai ir kiti veiksniai.

• Vienbučiai gyvenamieji namai: Skirti vienai šeimai, dažniausiai vienaukščiai arba dviaukščiai (kotedžas), dažnai su mansarda ir sodybiniu sklypu.
• Dvibučiai gyvenamieji namai: Vienaukščiai arba dviaukščiai, kartais su mansarda.
• Blokuotieji gyvenamieji namai: Vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai, taupant išlaidas statybinėms medžiagoms, komunikacijoms gali būti jungiami į blokuotąjį gyvenamąjį namą su individualiu arba bendru žemės sklypu.
• Daugiabučiai gyvenamieji namai: Dažniausiai daugiaaukščiai, statomi miestuose.

Sklypų tipai ir jų reglamentai

Renkantis sklypą namo statybai, svarbu atsižvelgti į jo paskirtį ir galiojančius reglamentus:

• Sodo sklypas: Žemės ūkio paskirties sklypas, kurio naudojimo būdas yra mėgėjiško sodo sklypas. Galima statyti vieną sodo namą (iki 80m²) arba vieną vieno buto nesublokuotą gyvenamąjį namą, kurių maksimalus aukštis ne didesnis kaip 8,5m. Galima statyti pagalbinio ūkio pastatus, kurių aukštis ne didesnis kaip 5m. Galiojantys reglamentai yra pagal rajono bendrojo plano sprendinius (užstatymo tankis, intensyvumas, leidžiamas aukštingumas) ir pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.
• Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ("namų valda"): Galima statyti vieną vieno buto arba vieną dviejų butų gyvenamąjį namą (jei teritorijų planavimo dokumentai nenumato kitaip) ir pagalbinius ūkio pastatus. Būtina nagrinėtis rajono bendrojo plano sprendinius (užstatymo tankis, intensyvumas, leidžiamas pastatų aukštis). Būtina atkreipti dėmesį į komunikacijas, ypač jei detalusis planas numato bendrus inžinerinius tinklus.
• Žemės ūkio paskirties žemė: Statyti statinius turi teisę ūkininkai, parengę kaimo plėtros projektą ūkininko sodybos vietai parinkti. Šiuo metu galioja minimalus žemės sklypo plotas 50 arų, tačiau netrukus šis plotas bus padidintas bent jau iki 2ha. Galima statyti vieną vieno buto gyvenamąjį namą su priklausiniais (pagalbinio ūkio pastatais). Pirmiausia statomas gyvenamasis namas, o vėliau visi kiti statiniai.
• Esama ūkininko sodyba: Sklypo ploto reikalavimas išlieka aktualus. Norint rekonstruoti pastatus ne visada reikalinga būti ūkininku ir ne visada reikalinga rengti kaimo plėtros projektą. Ar galima didinti ar keisti pastatus (rekonstruoti), priklauso ar sklypui taikomos kokios nors specialiosios žemės naudojimo sąlygos (apsaugos zonos), kokio amžiaus yra statiniai ir ką numato rajono bendrojo plano sprendiniai (užstatymo tankis, intensyvumas, leidžiamas aukštingumas).

Svarbu: rajono bendrojo plano sprendiniai jums nebūtų aktualūs, jei sklypui galiotų detaliojo plano sprendiniai. O visais kitais atvejais - bendrasis planas yra tas dokumentas, kurį nuolat turėsite sekti ir nagrinėtis jo sprendinius.

Statybos leidimai ir jų svarba

Lietuvoje kasmet išduodami tūkstančiai statybas leidžiančių dokumentų, tačiau tai ne visada reiškia, kad pradėtos statybos sėkmingai bus baigtos. Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai NT vystytojai kreipiasi į teisininkus dėl to, jog yra gautas Valstybinės teritorijų ir planavimo inspekcijos (VTPSI) pranešimas apie neteisėto statybų leidimo išdavimą. Kai kuriais atvejais naujo statybų leidimo gauti nebepavyksta, tad tai atneša milžiniškus nuostolius. Akivaizdu, kad augant šalies ekonomikai, naujų objektų statybos vyko ir vyks. Tenka pastebėti, kad pastaruoju metu gana dažnai pasitaiko ginčų dėl vienbučių, sublokuotų vienbučių ir daugiabučių statybos.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vien 2024 m. Tuo tarpu naujų negyvenamųjų pastatų statybą leidžiančių dokumentų skaičius 2024 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad siekiant nustatyti detaliajame plane įtvirtintų teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą, pirmiausiai bylą nagrinėjantys teismai turi nustatyti ir vertinti teisinį reglamentavimą, galiojusį būtent detaliojo plano rengimo metu.

Pavyzdžiui, Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ buvo įtvirtinta, kad šis reglamentas taikomas vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato ar sublokuotų namų statybai. Dėl to dabar kyla ginčų, kai pavyzdžiui, sodybinio užstatymo tipo teritorijoje suprojektuoti, galiojančio statybos leidimo pagrindu pastatyti sublokuoti vienbučiai. Nors pats užstatymo tipas (sodybinis) reiškia ekstensyvų gyvenamųjų teritorijų užstatymą. Kiti dažnai pasitaikantys, statybų leidimo naikinimo atvejai yra netinkamai nustatyta statybos rūšis: rekonstrukcija ar kapitalinis remontas ir pan.

Esminis šios statybos rūšies skirtumas, t.y. Kiek laiko gali užtrukti naujo projekto rengimas naujam statybų leidimui gauti? Vis tik laikas teisiniuose ginčuose niekada nėra sąjungininkas. Kai kuriais atvejais tai reikštų, jog tokia statyba negalima iš vis. Pavyzdžiui, dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo suprojektuotas pastatas neatitiktų užstatymo intenstyvumo rodiklio, pastato aukštingumo rodiklių ir pan. Visais atvejais, statybų leidimo naikinimas sukuria didelius nuostolius.

Jeigu statybos stoja, o lėšos skolintos, atitinkamai ne tik skaičiuojamos palūkanos, tačiau kyla klausimų ir dėl paskolų grąžinimo termino. Jeigu NT projektas yra įsigyjamas, visais atvejais prieš įsigyjant pirmiausia reikėtų atlikti išsamų techninį ir teisinį patikrinimą, kad mažinti riziką, jog pradėjus statyti paaiškės, jog tokia statyba negalima.

Galiausiai, nors teisės aktai, ypač statybų srityje, keičiasi sparčiai ir yra nemažai neaiškumų, kylant rizikai dėl statybų leidimo panaikinimo reikėtų objektyviai vertinti situaciją. Bendradarbiauti su konroliuojančiomis institucijomis ir kartais, net jaučiantis teisiam, tartis dėl priemonių, kadangi statybų leidimą ginčijant teisme kyla labai nemažai problemų - pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registre pateikiama informacija apie situaciją, kas gali stabdyti pardavimus.

Ne veltui sakoma, kad sėkmė, atidžiau pasižiūrėjus, tėra didelio darbo ir kruopštaus pasiruošimo rezultatas. Statant naują namą Lietuvoje, jam skirtas sklypas (ar jo dalis) negali būti mažesnis kaip 400 m2. Šis reikalavimas galioja nuo 2014 m. lapkričio 7 d., pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-892.

Taip pat svarbu atsižvelgti į žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Šios taisyklės taikomos nuo 2016 m. sausio 1 d.

Planuojami Statybos Techninio Reglamento (STR) pakeitimai

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti statybos techninio reglamento (STR) „Pastatai“ projektą, kuriuo į vieną teisės aktą bus sujungti septyni dabar galiojantys STR. Į naują reglamentą planuojama sujungti šiuos STR:

• „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“
• „Automobilių saugyklų projektavimas“
• „Gyvenamieji pastatai“
• „Visuomeninės paskirties statiniai“
• „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai“

Peržiūrėjus visus septynis STR, iš 700 įvairių nuostatų liks apie 200 esminių. Kartu parengtos teisės akto „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ pataisos. Jį reikėjo atnaujinti, kad teisės aktas atitiktų Europos Sąjungos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo reikalavimus. Šie pakeitimai įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 d.

Pagrindiniai reikalavimai vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams

Apibendrinant, štai pagrindiniai reikalavimai, kuriuos reikia įgyvendinti statant vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį pastatą:

• Sklypo dydis: Sklypas negali būti mažesnis nei 400 m2.
• STR laikymasis: Būtina laikytis visų galiojančių STR reikalavimų.
• Energinis naudingumas: Pastatas turi atitikti ES direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo reikalavimus.

Visuomenei svarbūs pastatai: Ar Jūsų namas tarp jų?

Galiojančiame statybos techniniame reglamente numatyta, kad visi vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai, kurių bendras plotas viršija 200 kvadratinių metrų, priskiriami visuomenei svarbių pastatų rūšiai. Tokia klasifikacija taikoma ne tik naujai statomiems, bet ir rekonstruojamiems namams, jei po rekonstrukcijos jų bendras plotas viršija tuos pačius 200 kvadratinių metrų.

Projektiniai pasiūlymai ir viešinimas

Jei vienbutis ar dvibutis namas pagal aukščiau pateiktą aprašymą priskiriamas visuomenei svarbiems pastatams, prieš rengiant techninį projektą teks parengti projektinius pasiūlymus, patvirtinti jų rengimo užduotį, derinti Miesto plėtros departamente ir kitose institucijose. Taip pat turės būti rengiamas viešas susirinkimas, apie kurį prieš tai reikės paskelbti sklype įrengtame informaciniame stende arba kaimynams siunčiant registruotus laiškus. Visi aukščiau aprašyti darbai ilgai trunka, bet ir gerokai išpučia pastato projektavimo kainą.

Architekto išmonė ir dvibučių namų ypatumai

Apskritai net ekspertai plika akimi negalėtų atskirti dvibučio namo nuo blokuoto pastato. Tai - kaskart unikali architekto išmonė.

Jei visgi perkamas būstas naujame dvibučiame name, gyventojams dažniausiai tenka patiems registruoti visą objekto statybos baigtumą. Iš vystytojo būtina reikalauti visos techninės dokumentacijos: statybos leidimo, techninio projekto, statybos darbų ir techninės priežiūros apmokėtų draudimo polisų, statybos darbų vadovo sutarties, pranešimo apie statybos darbų pradžią, techninės priežiūros sutarties.

Pirmiausia atliekami viso pastato matavimai, kartu parengiant atskiras dviejų butų bylas, t. y. Tuomet atliekami akustikos tyrimai tarp butų nepriklausomai nuo to, ar jie sujungti garažais. Galiausiai visa tai perduodama privačiam ekspertui per „Infostatybos“ sistemą ir registruojama Registrų centre.

Kvartaliniai detalieji planai: Naujas iššūkis statytojams

Tvirtinant naujausią sostinės bendrąjį planą, numatytas ir kitas didelis pokytis - kvartalinio detaliojo plano rengimas kai kuriems sklypams norint gauti statybos leidimą.

Jei turite sklypą, kuriam priskirtas šis reglamentas ir planuojate gyvenamąją statybą, jūsų laukia ilgas ir nelengvas detaliojo plano rengimo procesas. Įvertinti reiktų kelis aspektus: kokio dydžio yra kvartalas, kiek kitų sklypų į jį patenka. Detaliojo plano sprendinius reikės derinti ne tik su savivaldybe, bei kitomis planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, visuomene, bet ir su kitų kvartalo teritorijoje esančių sklypų savininkais.

Gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatai: kas tai?

Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius, o pastatus - į gyvenamuosius ir negyvenamuosius.

Gyvenamieji pastatai yra privatūs namai, daugiabučiai, vienbučiai, dvibučiai, bendrabučiai, vienuolynai. O negyvenamosios paskirties pastatai, kur būtų galima gyventi, yra viešbučiai ir bendro gyvenimo namai (vadinamas „co-living“). Vis tik, viešbučiai ir co-livingai neskaidomi į atskirus vienetus: butus, patalpas ir pan. Visas pastatas yra tokios paskirties.

Taigi, gyvenamosios paskirties patalpos yra skirtos nuolatiniam gyvenimui ir turi atitikti griežtus komforto, saugumo, higienos bei statybos techninius reikalavimus.

Negyvenamosios paskirties patalpos, tokios kaip administracinės, komercinės, viešbučių ar kitos, formaliai nėra pritaikytos nuolat gyventi ir joms galioja žemesni techniniai standartai.

Pagrindiniai skirtumai tarp gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų

Gyvenamosios paskirties patalpos turi atitikti griežtus reikalavimus:

• Minimali vieno kambario kvadratūra turi būti ne mažesnė nei 16 m², o sanitarinio mazgo - bent 4 m².
• Privaloma atitinkama garso izoliacija (ne žemesnė nei C klasė).
• Energinio efektyvumo ir natūralios šviesos reikalavimai.

Tuo metu negyvenamosios paskirties patalpoms galioja žemesni techniniai standartai:

• Gali būti prastesnė garso izoliacija (net G klasė).
• Ne visada įrengta tinkama ventiliacija ar apšvietimas.

Negyvenamas patalpas taip pat yra draudžiama reklamuoti kaip būstą.

Ar galima pakeisti pastato paskirtį?

Pakeitus NT paskirtį į gyvenamąją, jo vertė dažnai padidėja, kadangi tokį turtą jau galima ir nuomoti, lengviau parduoti, kartais taikomos ir mokestinės lengvatos. Vis tik pakeisti pastato paskirtį yra labai sudėtinga, procesas būna ilgas (gali trukti net kelerius metus), brangus ir ne visada sėkmingas.

Pakeitus paskirtį daugiau kaip pusė patalpų turi išlaikyti senąją paskirtį, priešingu atveju tektų keisti visą pastato paskirtį, o tai dažnai neįmanoma dėl taikomų apribojimų. Be to, tam reikalingas pastato bendraturčių sutikimas, o jų negavus ginčai gali pasiekti teismus. Taip pat gali tekti rengti detalųjį planą, gauti statybos leidimą.

Daugelis būsto įsigijimui ima paskolas, o negyvenamos paskirties būstą (komercinės paskirties patalpas) bankai finansuoja ženkliai prastesnėmis sąlygomis, tam tikrais atvejais ir iš viso atsisako jį finansuoti.

NT mokestis ir kitos išlaidos

Registrų centro (RC) duomenys rodo, kad administracinių patalpų vertė gali būti 10-20 proc. mažesnė už gyvenamąjį butą. Tačiau, anot LNTPA valdybos nario D. Valiulio, gyvenant tokiose patalpose išeitų sutaupyti NT mokesčio.

Viešbučių paskirties patalpoms taikomas nekilnojamojo turto mokestis, nepriklausomai nuo jų vertės. Nors Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato mokesčio lengvatą, kai fizinis asmuo įsigyja poilsio paskirties patalpą, kurios vertė kartu su kitu asmens valdomu turtu neviršija 150 000 Eur, tačiau viešbučių paskirties patalpos į minėtą nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą nepatenka. Todėl įsigiję viešbučių paskirties patalpą, kas metus privalėsite mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Be to, už poilsio ar kitos negyvenamosios paskirties patalpose tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį gali tekti mokėti daugiau. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nustato, jog lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir karštam vandeniui yra taikomas tik gyvenamosioms patalpoms. Dėl šių priežasčių šilumos energijai ir karštam vandeniui, kurie būtų tiekiami į negyvenamosios paskirties patalpas (poilsio, viešbučių ar kitos negyvenamosios paskirties patalpas) būtų taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2022 metams yra nustačiusi 0,7 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą viešbučių paskirties pastatams (patalpoms) Vilniuje.

Taigi, prieš įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, būtina įvertinti ne tik mažesnę kainą, bet ir galimus papildomus mokesčius bei išlaidas.

Baudos už gyvenimą negyvenamosios paskirties patalpose

D. Valiulio nuomone, gyventi tam nepritaikytuose pastatuose yra teisės pažeidimas ir tai neturėtų būti svarstoma kaip priimtina alternatyva. Jis įspėjo, kad už patalpų naudojimą ne pagal paskirtį yra skiriama bauda nuo 280 iki 3 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą jau gresia 400-6 tūkst. eurų bauda.

Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnis numato, kad statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį užtraukia baudą nuo 140 iki 1500 eurų.

Automobilių statymo problematika

Statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.

STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ numato, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai turi turėti mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui, kai tuo tarpu svečių namai - 1 vietą 2 kambariams (numeriams), administracinės paskirties patalpos - 1 vietą 25 kv. m pagrindinio ploto, gamybos ir pramonės (pvz., kūrybinės dirbtuvės) - 1 vietą 100 kv. m.

Dažniausiai užduodami klausimai apie statybos leidimus

• Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
• Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo? Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.
• Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
• Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikia leidimo? Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija.

Nagrinėjamas žemės sklypas, kurio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodyta pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje galioja patvirtintas detalus gyvenamojo kvartalo planas.

Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 332 punkte nurodyta, kad galiojančiuose detaliuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys (toliau - Turinys) patvirtintas 2005-01-20 žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu Nr. 3D-37/D1-40. Manome, kad įrašas žemės sklypo kadastro duomenyse „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ leidžia vykdyti veiklą, kuri buvo galima įrašo padarymo dieną, t. y. šiuose sklypuose galima statyti vienbučius, dvibučius ir daugiabučius gyvenamuosius namus, tačiau kiekvienu atveju reikia žiūrėti detaliojo plano sprendinius.

Jeigu detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panašiai) ir (ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus, tai galima būtų vienbučių, dvibučių gyvenamųjų namų statyba.

Aplinkos ministerijos (AM) kova su gudraujančiais verslininkais, kurie statomus vieno ar dviejų butų namus paverčia daugiabučiais, tęsiasi. Speciali Aplinkos ministerijos darbo grupė jau anksčiau yra parengusi dar kelių teisės aktų pakeitimų projektus, skirtus pažaboti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų neteisėtą virsmą daugiabučiais.

Savivaldybėms būtų patikėta atsakingai vertinti situaciją konkrečioje užstatomoje teritorijoje ir, esant reikalui, sumažinti užstatomo sklypo plotą. Galimybes atsirasti didelio ploto namams siūloma suvaržyti statybos techninį reglamentą „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ papildžius nuostata, kad statytojas privalo gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus, jei planuoja statyti 290 kvadratinių metrų ir didesnio naudingojo ploto namą. Kurortuose šis plotas dar mažesnis - 190 kvadratinių metrų.

tags: #vienbuciu #ir #dvibuciu #gyvenamieji #pastatai