Baltarusijos Tarnybų Veikla: Kas Tai Yra?

Pastaruoju metu stebimas aktyvus Baltarusijos tarnybų veikimas įvairiose srityse, įskaitant pasienio kontrolę, kontrabandos prevenciją ir informacinį karą. Ši veikla daro įtaką ne tik pačiai Baltarusijai, bet ir jos kaimyninėms šalims, įskaitant Lietuvą.

JAV Piliečio Sulaikymas Baltarusijoje

Oficialiame Baltarusijos muitinės puslapyje paskelbtoje informacijoje skelbiama, kad iš Lietuvos įvažiavusiame traukinyje, tuščiame krovininiame vagone aptiktas 27 metų amerikietis. Skelbiama, kad jis buvo nedelsiant sulaikytas, dėl to pradėtas tyrimas.

L. Kojalos Komentaras

Reaguodamas į šį Baltarusijos tarnybų pranešimą Linas Kojala LRT radijui sakė, kad spekuliacijų šia tema greičiausiai bus ir daugiau. „Spekuliacijos nebūtinai bus viena kitą papildančios. Jos gali viena kitai ir prieštarauti. Viena iš pagrindinių taktikų, kurias panašiose situacijose naudoja Rusijos, Baltarusijos tarnybos, yra tiesiog išmesti į viešąją erdvę kiek įmanoma daugiau prieštaringų teiginių. Jų tikslas nėra kažkuo įtikinti, bet labiau pasėti chaosą, abejonę, nerimą, nepasitikėjimą institucijomis, nepasitikėjimą oficialia informacija. Toks veikimas nenustebintų. Nors daug pavyzdžių su šiuo atveju nematėme. Bet jei neišsispręs galutinai situacija, nebus rastas ketvirtas amerikiečių karys, galbūt matysime ir to pavyzdžių“, - kalbėjo L. Kojala.

VSAT Pozicija

Pirmadienį Baltarusijos pareigūnams pranešus apie esą šios šalies teritorijoje sulaikytą JAV pilietį, VSAT patikslina turimus faktus apie galimai to paties asmens buvimą Lietuvoje. Lietuvoje, VSAT duomenimis, šis asmuo pastarąsias porą savaičių buvo teisėtai. VSAT pareigūnai su juo kovo 26 d. yra bendravę pasienyje su Rusija, Kybartų geležinkelio stotyje, bei 27 ir 30 d. pasienyje su Baltarusija, Kenos geležinkelio stoties prieigose.

VSAT atstovas spaudai G. Mišutis pabrėžė, kad pranešimai apie Baltarusijoje esą sulaikytą JAV pilietį tikrai niekaip nesusiję su JAV karių nelaime Pabradėje, kur vis dar ieškoma dingusio ketvirto kario. Jis paaiškino, kad VSAT pranešime spaudai minimas asmuo Lietuvoje yra teisėtai. „Žmogus yra Lietuvoje teisėtai. Kaip ir tarp bet kurios kitos šalių piliečių, yra įvairių keliautojų. Tai nėra sietina su tais dalykais, kas bandoma susieti. O šiaip viskas yra normalu, kaip bet kuris Lietuvos pilietis, taip ir bet kuris užsienietis, teisėtai esantis Lietuvoje, gali visoje teritorijoje būti. Šengene jis yra teisėtai, viskas tvarkoje, o kur jis būna, čia yra asmens reikalas“, - sakė G. Mišutis.

Kontrabanda ir Oro Balionai

Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo kontrabandos gabenimas iš Baltarusijos į Lietuvą naudojant oro balionus. Pasieniečiai dėl antradienio vakarą įvykusio incidento Druskininkų, Lazdijų ir kitose savivaldybėse jau perėmė 12 oro balionų, sulaikė 4 įtariamuosius. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado Rustamo Liubajevo teigimu, pasieniečiai ikiteisminiuose tyrimuose iš viso buvo sulaikę per 100 asmenų, susijusius su rūkalų gabenimu oro balionais iš Baltarusijos, 20 jų buvo pripažinti kaltais ir nuteisti.

ELTA primena, kad pasieniečiai dėl antradienio vakarą įvykusio incidento Druskininkų, Lazdijų ir kitose savivaldybėse jau perėmė 12 oro balionų, sulaikė 4 įtariamuosius. Visi kontrabandos gabenimo oru atvejai: balionais, bepilotėmis skraidyklėmis, dronais ir pan. yra tiriami kaip organizuotos nusikalstamos veikos. 2025 m. sausio-rugsėjo mėnesiais keturi penktadaliai (80,1 proc.) iš Baltarusijos į Lietuvą patekusių cigarečių yra atgabentos oru - naudojant oro balionus ar kitus bepiločius orlaivius. Iš viso šiemet sulaikyta virš 1,1 mln.

Dėl keliasdešimt kontrabandai iš Baltarusijos naudojamų meteorologinių balionų antradienį apie 23 val. sutrikdyta Vilniaus oro uosto veikla. NKVC duomenimis, šiuo metu rasti penki balionai, sulaikytas vienas pilietis, rasta apie 7.000 pakelių kontrabandinių cigarečių. Pastarąjį kartą oro uosto veikla dėl kontrabandinių balionų buvo paveikta spalio pradžioje.

Premjerė Inga Ruginienė kartoja, kad į Lietuvą iš Baltarusijos plūstant kontrabandą gabenantiems meteorologiniams oro balionams, derybų su šia šalimi nebus. „Mano sprendimai ir veiksmai, manau, rodo aiškų nusistatymą, kad derybų su Baltarusija nebus“, - teigė I. Ruginienė. „Tai yra ne ta šalis, su kuria galima kalbėtis ir galima derėtis. Visi suprantame, kad didžiąją dalį balionų galima sulaikyti pačios Baltarusijos teritorijoje.

Vladislavas Kondratovičius, paskirtasis vidaus reikalų ministras, teigia: „Dėl balionų jokios informacijos nėra, gauta nebuvo. (...) Matome, kad nėra kažkokių pastangų, kad būtų užkardyta tokia veikla. Nesakome, kad jie dalyvauja, bet kad būtų pastangos, kurios pasireikštų sulaikymu arba kitokiais veiksmais, tokių mes negirdime“.

Kaip teigė V. Kondratovičius, Baltarusija Lietuvos apie link šalies artėjančius meteorologinius balionus perspėjusi nebuvo. Anot V. Kondratovičiaus, pagrindinė (priežastis - BNS) yra saugumas. Suprantama, kad vykdant operatyvinę veiklą, užkardant ir ieškant tų balionų, ir matant, kokia yra situacija, kuo ramiau prie sienos, tuo geriau. Tai toje vietoje irgi buvo panašu, kad balionų skrydžiai užfiksuoti, - sakė vidaus reikalų ministras.

Pasak jo, kol kas labiausiai tikėtina, kad antradienio vakarą į Lietuvą įskridę meteorologiniai balionai yra kontrabandinė veikla, o ne hibridinė operacija. „Negalima atmesti visų atvejų, bet pagrindinė versija - tai yra kontrabandinė veikla, permetimas cigarečių“, - komentavo V. Kondratovičius.

Pasienio Kontrolės Punktų Uždarymas

Jo teigimu, Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktų laikinas uždarymas buvo tarsi žinia Baltarusijai, jog apie galimą neteisėtą veiklą, pavyzdžiui, į Lietuvos pusę skrendandčius balionus, reikėtų įspėti.

„Jeigu mes kalbame apie šios dienos įvykius, tai galbūt mūsų žinutė apie postų uždarymą yra žinutė, kad reikia bendradarbiauti - ne bendrauti, o keistis informacija“, - komentavo V. Kondratovičius. Jis užsiminė, kad Lenkijos pareigūnai esą gaudavo Baltarusijos perspėjimus apie dronus, kurie artėja į Lenkijos pusę.

Situacija Lenkijos ir Baltarusijos Pasienyje

Situacija Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje atrodo dramatiškesnė, negu rodo žiniasklaida. Kaip rašo „Bild“ , vyriausybinių sluoksnių Berlyne ir Briuselyje nuomone, karinio eskalavimo pavojus auga. „Bild“ išanalizuoti Lenkijos, Lietuvos ir kitų Europos saugumo agentūrų pranešimai rodo, kokia yra įtempta situacija pasienyje ir kaip A. Siekdama saugoti išorinę ES sieną, Lenkija priskyrė policijai 10 000 karių. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis jų skaičius išaugs iki 12 tūkst.

Buvo pranešta apie atviro sienos pažeidimo atvejus ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimus į Lenkijos teritoriją. Lapkričio pradžioje ginkluota Baltarusijos pasieniečių grupė panaudojo jėgą, kirsdama pasienio įtvirtinamus. Lenkų kariškiai sugebėjo sustabdyti pažeidėjus, po to baltarusiai užtaisė ginklus ir nukreipė juos į lenkus. Informuotas saugumo pareigūnas „Bild“ sakė: „Siena tarp Lenkijos ir Baltarusijos tapo nauja demarkacijos linija“.

Baltarusija pasienyje kariauja psichologinį karą, - rašoma dokumente. Tai matyti vietoje: bandant prasibrauti per užtvaras (baltarusijos pasieniečių remiami) į pirmą eilę susodinami moterys ir vaikai. Per garsiakalbius skamba verkiančių ir rėkiančių moterų bei vaikų balsai. Ginklai užtaisomi prieš pat Lenkijos pasieniečius ir nukreipiami į juos.

Dokumente teigiama, kad nuo vasaros Lenkija į Baltarusiją išsiuntė 25 tūkst. nelegalių migrantų. Kai kuriems iš jų buvo suteikta pirminė medicinos pagalba. Vyriausybė ketina grąžinti visus pabėgėlius į Baltarusiją.

Liudininkų ir saugumo pareigūnų teigimu, Minsko oro uostas šiuo metu yra apsuptas migrantų. Valstybės organizuojamais skrydžiais į Minską atgabenti pabėgėliai negali grįžti atgal: atgalinių skrydžių nėra. Norintiems naudotis reguliariais skrydžiais to daryti neleidžiama. Tikslas: priversti pabėgėlius patekti į Europą. Jie yra įstrigę.

Lenkija taip pat turi patikimos informacijos, kad Baltarusijos valdžia tyčia svaido vinis į jų pasienio zoną, kad migrantai prieš kertant sieną susižalotų ir nebūtų išsiųsti atgal. Yra neabejotinų ir patikimų įrodymų, kad pabėgėlių srautą Minsko režimas organizavo remiamas Maskvos. Primename, kad Lenkijos krašto apsaugos viceministras Marcinas Očepa išvakarėse sakė, jog Baltarusijos ir Rusijos specialiosios tarnybos migrantus verčia veržtis per Lenkijos sieną.

Pasieniečių Darbo Sąlygos

Dalis tarnybą pradedančių pasieniečių, paskirti tarnauti pasienyje su Baltarusija, neranda būsto nuomai ir į darbą vyksta po kelis šimtus kilometrų, o kai kuriems esą tenka nakvoti automobiliuose. Taip teigia į LRT GIRDI kreipęsi Pasieniečių mokyklos absolventai.

Naujas pareigūnas buvo paskirtas tarnauti pasienyje su Baltarusija - Šalčininkų rajone, už kelių šimtų kilometrų nuo namų. Pasienio tarnybos statutas numato galimybę pareigūnams iš dalies kompensuoti nuomos išlaidas. Bet mokėti vadinamuosius butpinigius leidžiama tik tuo atveju, kai būstas yra rajone, kur priskirta tarnauti.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai butpinigiai buvo mokami 1703 vidaus reikalų statutinių tarnybų pareigūnams. Šias pataisas inicijuojame siekdami racionaliau naudoti Krašto apsaugos sistemos tarnybinių butų fondą. Pagal dabar galiojančią tvarką kariui, neturinčiam tarnybos vietovėje gyvenamojo būsto , tarnybinis butas gali būti suteiktas jo tarnybos toje vietovėje laikotarpiui . Seimui patvirtinus Krašto apsaugos ministerijos siūlomas įstatymo pataisas, tarnybinis butas galėtų būti suteiktas kariui, perkeltam į kitą tarnybos vietovę, kurioje jis neturi gyvenamojo būsto, ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui - t.y. Tarnybine gyvenamąja patalpa neaprūpintiems profesinės karo tarnybos kariams yra mokami butpinigiai. Kariuomenėje šiuo metu tarnauja daugiau nei 7,6 tūkst.

„Problema yra, o didžiąja dalimi ją lemia pasieniečių darbo specifika, nes darbo vietos - užkardos - yra ten, kur nėra didelių miestų: prie pat sienos, kaimiškose teritorijose, kur nėra ką išsinuomoti. Žmonės iš tiesų važinėja didelius atstumus. Tam yra numatyta transporto kompensacija - beveik 200 eurų skiriami degalams. Yra ir butpinigių galimybė. Taip pat kiekvienoje užkardoje yra patalpos, kur pasieniečiai gali gyventi - nakvoti arba trumpam apsistoti. Būna, gyvena ir iki metų, kol kažką kito suranda“, - pasakoja G. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai butpinigiai buvo mokami 1703 vidaus reikalų statutinių tarnybų pareigūnams.

Baltarusių Įmonių Persikėlimas į Lietuvą

70 įmonių į Lietuvą svarsto perkelti 1000 darbuotojų „Investuok Lietuvoje“ žiniomis, per metus į Lietuvą jau iš dalies arba pilnai persikėlė apie 30 įmonių, kurios planuoja sukurti apie 2 tūkst. darbo vietų. Pavyzdžiui, visai neseniai Lietuvoje įsikūrė dar viena Baltarusijos žaidimų kūrėja „Asterman“. Šiuo metu agentūra aktyviai bendrauja su daugiau nei 70 įmonių, vien tik darbuotojų, neskaitant jų šeimos narių, į Lietuvą svarstoma perkelti daugiau nei 1000 specialistų.

Tačiau bendras tokių įmonių skaičius, tikėtina, yra didesnis, nes daliai jų padeda „Versli Lietuva“, dalis pagalbos nesikreipia ir kuriasi savarankiškai. „Dalis iš jų dar tik analizuoja situaciją ir galimybes, dalis jau yra sprendimų priėmimo etape arba derina techninius projekto įgyvendinimo niuansus. Kelios įmonės yra nusprendusios kol kas likti Baltarusijoje ir stebėti situaciją“, - sako Agnė Raščiūtė, „Investuok Lietuvoje“ atstovė.

„Wargaming sandoris labai sveikintinas ir neįprastas. Tai, kad atėjo užsienio kapitalo kompanija, kuri pritaikė tokį modelį: nusipirko ir nuomoja butus savo darbuotojams, vėliau nuomos galbūt rinkai, yra įdomesnis atvejis. Manau, kad tokių gali būti ir daugiau. Galbūt ne tokiame prestižiniame segmente, į kurį taikė „Wargaming“, bet įvairių ieškojimų tikrai žinome, baltarusių įmonės tai daro jau turbūt metus. Jų srautas, matyt, nebus labai nusekęs ir šiemet. Aišku, yra visokių apribojimų išvykti iš Baltarusijos ir perkelti verslą, bet Lietuvą dalis įmonių mato kaip laikiną stotelę persikelti keleriems metams, vėliau įmonės galbūt svarstys keltis tolyn į Vakarus“, - pasakoja M. Statulevičius.

Būsto Trūkumas ir Kitos Kliūtys

Tikėtina, kad didžioji dalis įmonių įsikurs centrinėje miesto dalyje esančiuose biuruose, todėl aplink esančios būsto vietos baltarusiams yra patraukliausios. Dėl nemažų pajamų dirbant gerai apmokamame technologijų sektoriuje jų būsto kainos lūkesčiai siekia aukštesnę vidutinę klasę. Tačiau, kaip pastebi ekspertai, gali iškilti kliūčių su tokio būsto pasiūla. Norėdami įvertinti būsimą būstų pasiūlą „Investuok Lietuvoje“ ekspertai susitiko su NT vystytojais dėl numatomų projektų šiais ir kitais metais. Pastebima, kad labiausiai rinkoje trūksta didesnių 3-4 kambarių butų. A. Raščiūtės teigimu, populiariausiuose skelbimų portaluose jų galima rasti apie 200-300 vienetų, tad įvertinus naują paklausą, jų reikėtų mažiausiai dvigubai, jei ne trigubai, daugiau.

Be to, kyla ir kitų trukdžių baltarusiams čia įsikurti. Ekspertų teigimu, kaimynai dažniau Lietuvoje dairosi nuomos galimybių. Pasak agentūros, vienas pagrindinių baltarusių lūkesčių - gyvenamosios vietos deklaravimas, kuris yra būtinas, norint gauti leidimą dirbti ir gyventi Lietuvoje. Vis dėlto, „Investuok Lietuva“ žiniomis, bent trečdalis būstų savininkų nesutinka leisti deklaruoti gyvenamosios vietos nuomininkams. Maža to, pastebima, kad nemažai šeimų nori persikelti su augintiniais, tačiau didžioji dalis šiuo metu esančių būstų savininkų nesutinka priimti nuomininkų su gyvūnais.

Nepaisant to, kaip tikina, Baltarusijos IT įmonių susidomėjimas Lietuva nemažėja. Tam įtakos esą turi ir neseniai patvirtintos Investicijų, Užimtumo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisos arba kitaip - kolektyvinės relokacijos paketas, kuris palengvina Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių įmonių darbuotojų bei jų šeimų persikėlimą į Lietuvą.

Tuo metu Delfi kalbinti ekspertai sako, kad baltarusių srautas šiuo metu yra sustojęs, mat jiems uždrausta išvykti iš šalies. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius mano, kad baltarusių srautas Lietuvoje nebus nusekęs ir šiemet. Tačiau į Lietuvą esą keliasi ne tokios didelės kompanijos kaip „Wargaming“, bet turinčios, pavyzdžiui, po 10-15 darbuotojų.

„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis antrina, kad dauguma baltarusių Lietuvą mato kaip laikiną stotelę: „Kai kurie mokosi lietuvių kalbos nuo pirmos ar antros savaitės Lietuvoje, matyt, tokie žmonės ruošiasi pasilikti ir ilgesniam laikui. O kai kurie labai aiškiai sako: „Kam nuomotis, jeigu geriau nusipirkti“, nes siūlėme įvairių variantų. Logika sako, kad nekilnojamasis turtas brangsta - visada jo vertė kyla, tad siūlėme nusipirkti ir pagyventi metus, dvejus ar trejus, o paskui galima parduoti, taip bus ne išlaidos, o pliusas, bet ne visiems tokia schema tinka. Jie labiau ieško būsto tam tikram laikotarpiui, kol diktatorius bus nuverstas.“

Pasak NT eksperto M. Statulevičiaus, Lietuvos rinka ruošiasi baltarusių atėjimui, siūlo įvairių sprendimų: ne tik nusipirkti esamų butų, vystytojai taip pat stato būstus nuomai, tokius projektus kaip co-living: „Vystytojai organiškai deklaruoja, kad jie skirti baltarusiams, ukrainiečių mažesnėms įmonėms, kurios keliasi į Lietuvą.“

Po ilgų derybų vieną tokį objektą baltarusių įmonė „Wargaming“ rado netoli savo darbovietės, įsikūrusios „Quadrum“ verslo centre. Sandoris įspūdingas savo dydžiu, mat sostinės NT rinkoje jau seniai nebuvo įsigyta tiek daug butų vienu sykiu, o jo vertė viršija 20 mln. eurų. Vieno kvadratinio metro kaina čia gali siekti 2800-3200 Eur.

„Baltarusiai atliko pilną auditą - tokį, kokio nė vienas lietuvis neatliko. Tai kainuoja milžiniškus pinigus. Nebuvome pasiruošę tokio aukšto lygio deryboms, buvome „išpurtyti“ iki siūlelio. Sakau iš gerosios pusės - jie mus tikrino taip, kaip norėjo, mes bandėme, kaip visada be didelės pagalbos iš išorės, tai atstovėti, nes neturėjome, ko slėpti ir viską rodėme. Todėl tas sandoris ir vyko tiek laiko. Jie tikrino viską, ką parašė Petras, Onutė, viena tarnyba, kita. Yra gandų lygmuo, kai kažkas kažką pasakė, o kai vyksta tikrinimas - konstrukcijų, brėžinių, inžinerinių sistemų, juridinių dokumentų - tai yra analizės, ataskaitos. Tokį labai rimtą patikrinimą turėjome, šiandien į pasaulį žiūriu kitomis akimis“, - pasakoja S. Kulvietis.

Jis atkreipė dėmesį, kad po Baltarusijos vėliava yra tik pati įmonė, o visa komanda - tarptautinė: „Wargaming“ dirba aukščiausio lygio specialistai iš Vokietijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Kipro ir t. t.

Teikti pasiūlymus šiai kompanijai buvo pakviesti ir kiti NT vystytojai, tačiau jie neatitiko baltarusių poreikių. Tarp jų buvo ir bendrovė „Hanner“. Jis tikina nežinantis daugiau atvejų, kad kuri nors Baltarusijos įmonė norėtų pirkti dešimtis butų vienu metu. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad dalis jau čia įsikūrusių įmonių darbuotojus samdo vietoje - Lietuvoje, o baltarusiai dažniausiai patys savarankiškai ieško būsto. „Įmonės šį klausimą sprendžia necentralizuotai, pavyzdžiui, prie atlyginimo prideda 400-500 eurų, ir tada patys darbuotojai ieško būsto rinkoje“, - pažymi A. Avulis.

Kol gyvenamojo būsto rinkoje vienoje vietoje daug butų vystytojai neturi, nuomai dalis bendrovių jau greitai turės, ką pasiūlyti. Sostinėje planuojami bendro gyvenimo (co-living) projektai, kai būstą nuomoja pati NT bendrovė, šiuo metu Vilniuje jų yra tik vienas.

Pirmasis co-livingo koncepto projektas „Liv in Vilnius“ dienos šviesą išvydo pernai rudenį. Šalia Technopolio įsikūrusio nuomos projekto „Liv-in“ vadovė Vita Žutautaitė pasakoja, kad 40 proc. jo gyventojų sudaro užsieniečiai, tarp jų - ir baltarusiai. Dažniausiai, kaip sako, pavieniai gyventojai iš Baltarusijos patys susiranda ir išsinuomoja būstą šioje vietoje. Tiesa, nuomos sutartis sudaro ir įmonės: „Bendradarbiaujame tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis, jie patys rezervuojasi per sistemą. Įmonės susiduria su problemomis, kai reikia apgyvendinti darbuotojus su sąskaita, nuomos sektoriuje tai sudėtinga daryti, todėl ateina pas mus.“

Būsto trūkumas - ne kliūtis Delfi kalbinti NT ekspertai nemano, kad būsto trūkumas gali būti kliūtis baltarusiams persikelti į Lietuvą. Štai A. Avulis daugiau mato biurokratinių problemų, pavyzdžiui, kai baltarusiai negali Lietuvoje atsidaryti sąskaitos. Jam antrina ir vystytojų atstovas M. Statulevičius.

tags: #busto #tarnyba #baltarusija