Ar būti gėjumi – nuodėmė?

Šis klausimas kelia daug diskusijų ir skirtingų nuomonių, ypač religiniame kontekste. Romos katalikų bažnyčia jau seniai laikosi nuomonės, kad būti gėjumi nėra nuodėmė, tačiau LGBTQ+ žmonių santykiai, kaip ir seksas, vis dar laikomi nuodėme. Tad Kanzaso valstijos Vičitos mieste augęs ir uoliai bažnyčią lankęs vaikinas pasijuto išduotas savo tikėjimo. Tikintys homoseksualai, sekdami Bažnyčios mokymu, negali turėti partnerio ar sukurti šeimos, nes jų santykiai laikomi nuodėme.

Tačiau Harvardo universiteto filosofijos studentas M. Vinesas pasišovė įrodyti, kad Šventasis Raštas nesmerkia intymių santykių tarp tos pačios lyties asmenų, kai jie gimsta iš meilės, o ne besaikių geidulių. Prieš dvejus metus jis atidėjo studijas ir ėmė gilintis į Bibliją bei jos aiškinimus.

M. Vineso paskaita "Gėjų debatai: Biblija ir homoseksualumas"

Savo paskaitą „Gėjų debatai: Biblija ir homoseksualumas” („The Gay Debate: The Bible and Homosexuality”) M. Vinesas pirmą kartą perskaitė šių metų kovo mėnesį vienoje gimtosios Vičitos bažnyčių. Nepaisant to, „YouTube” paskelbtą M. Vineso paskaitą peržiūrėjo net 399 tūkst. žmonių, o jo darbas buvo išverstas į šešias kalbas: vokiečių, prancūzų, ispanų, japonų, korėjiečių ir arabų.

Savo paskaitos pradžioje M. Vinesas išskiria Evangelijos pagal Matą 7 skyriaus 16-18 eilutes, kuriomis Jėzus moko, kaip atskirti gerus mokytojus nuo netikrų pranašų. Jis teigia, kad tradicinis mokymas homoseksualus verčia jaustis blogai ir sukelia jiems neišmatuojamą skausmą ir kančias. Jei rimtai vertiname Jėzaus žodžius, kad blogas vaisius negali būti iš gero medžio, mums turi kilti klausimas: ar tradicinis mokymas yra teisingas?

Toliau M. Vinesas kalba apie Pradžios knygoje aprašytą Adomo ir Ievos sukūrimą ir atkreipia dėmesį į Dievo žodžius Pradžios knygos 2 skyriaus 18 eilutėje: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką.” M.Vinesas pripažįsta, kad, kaip ir Adomui Ieva, tradicinės orientacijos vyrams išties tinkamiausia bendrininkė yra moteris, tačiau gėjams tinkamiausias bendrininkas yra kitas gėjus, o lesbietei - lesbietė.

Vaikinas pabrėžia, jog Dievas aiškiai pasako, kas yra bloga. Tai yra versti žmogų būti vieną. Tad tradicinis mokymas esą nesutampa su Dievo mokymu.

Šventojo Rašto interpretacijos

Savo pranešime M. Vinesas išskiria šešias Biblijos vietas, kuriose kalbama apie tos pačios lyties atstovų santykius, - tris Senajame Testamente ir tris Naujajame Testamente. Visur - neigiamai.

• Atsitikimas Sodomoje: M. Vinesas teigia, kad Sodomos vyrų veiksmai turėjo pabrėžti jų žiaurų elgesį su atvykėliais, o ne parodyti, kad jie - gėjai, o mylinčių gėjų tarpusavio santykiai neturį nieko bendra su prievarta.
• Kunigų knyga: M.Vineso teigimu, Kunigų knygoje išdėstyti nurodymai nėra taikomi visiems krikščionims, tik žydams.
• Laiškas romiečiams: M. Vinesas nurodo, kad skyrelyje kalbama apie tuos vyrus, kurie nusigręžė nuo savo prigimtinių santykių su moterimis, ir apie tas moteris, kurios ignoruoja tokius santykius su vyrais.
• Pirmasis laiškas korintiečiams: M.Vinesas čia iškelia vertimo iš graikų kalbos problemą ir siūlo pasigilinti, kokia reikšmė graikiško žodžio „arsenokoites”, kuris yra vartojamas originalioje laiško versijoje.

M. Vinesas teigia, kad homoseksualūs žmonės turi įgimtą, nuolatinę orientaciją. Jie negali jos pasirinkti ir pakeisti. Jie neatmeta heteroseksualumo.

Baltų kultūros ir religijos tyrinėtojas Dainius Razauskas teigia, kad istoriniuose šaltiniuose apie senovės baltus neaptiko eilučių apie homoseksualumą. Jis pabrėžia, kad religiniai argumentai dažnai naudojami kaip pretekstas homofobijai, nors Biblijoje homoseksualumui skirta nedaug dėmesio.

Sodomos ir Gomoros istorija dažnai naudojama kaip argumentas prieš homoseksualumą, tačiau D. Razauskas teigia, kad lieka pripažinti, kad šios istorijos pritempimas prie homoseksualumo yra tik viena iš daugelio galimų interpretacijų.

Homofobiški komentatoriai ir Biblijos fundamentalistai mėgsta išimti Šventojo Rašto citatas iš istorinio konteksto. D. Razauskas klausia, kuo homoseksualumas skiriasi nuo vergijos, skirtingų bausmių vyrams ir moterims už tokį patį elgesį ar mirties bausmės, kurių jau seniai atsisakėme?

Lietuviškuose Naujojo Testamento vertimuose vartojamas žodis „homoseksualistai“, tačiau ankstyvosios krikščionybės laikais šis žodis tiesiog neegzistavo. Tad kuomet Šventajame Rašte perskaitome keistą lietuvišką vertinį „homoseksualistai“, nepriimkime jo kaip neginčytinai teisingo vertimo iš graikų kalbos.

D. Razauskas teigia, kad Biblija yra tekstas, kuris šiuolaikiniame pasaulyje įgauna prasmę per interpretaciją. Viena iš galimų Biblijos interpretacijų, sąmoningo, tolerantiško ir šiuolaikiško žmogaus interpretacija, homoseksualumo nesmerkia.

Katalikų Bažnyčios pozicija

Popiežius Pranciškus skleidžia meilę ir kviečia semtis jos visus, tačiau Bažnyčia vis dar laiko žmogų sukurtą vaisingai vyro ir moters santuokai. Pažįstantieji katalikišką mokymą žino auksinę taisyklę: nuodėmingojo neatstumti, bet jo nuodėmės netoleruoti.

„Jei kažkas yra gėjus ir ieško Dievo, turėdamas gerą valią, kas aš toks, kad teisčiau?“, - sako popiežius Pranciškus. Polinkis - dar ne nuodėmė. Užtat veiksmai, pasak Bažnyčios mokymo, įpareigoja. Popiežius akcentuoja priėmimą ir atjautą.

Marquette vyskupija paskelbtose instrukcijose sakoma, kad tokiems žmonėms draudžiama krikštytis ar priimti Komuniją, nebent jie „atgailavo“. Gairėse teigiama, kad gėjai ir transseksualūs žmonės gali priimti sakramentus ar būti jų liudytojais, jei jie atgailauja.

Mokslinis požiūris į homoseksualumą

Homoseksualizmas - (graikiškai homos - vienodas, lotyniškai semalis -lytinis) yra lytinis potraukis savo „lyties atstovui. Žodį „homoseksualizmas“ pirmą kartą pavartojo šveicarų gydytojas K.M.Benkertas 1896.

Homoseksualizmas yra tam tikra seksualinė nuostata, kurią sąlygoja jausmų kryptingumas. Apie 1/3 vyrų ir 1/5 moterų būdingi epizodiniai homoseksualiniai kontaktai, 5-6% vyrų ir 3-4% moterų seksualinė orientacija yra išimtinai homoseksualinė.

Homoseksualizmas yra vienodai paplitęs visose šalyse ir kultūrose. Manoma, kad jį lemia biologiniai veiksniai, įgimti polinkiai, o taip pat neatitikimas tarp vaisiaus genetinės lyties ir androgenų koncentracijos kritiniu smegenų diferenciacijos periodu. Homoseksualizmas plinta taip pat ir dėl aplinkos sąlygų: lytimo tvirkinimo, mados, vyrų ilgalaikių izoliuotų sambūrių, vyro ir moters visuomeninių vaidmenų kitimo, auklėjimo, heteroseksualinių kontaktų draudimo.

Lesbijizme biologiniai faktoriai išsiskiria daug rečiau nei tarp vyrų. Be to, moterys daugiau dėmesio skiria asmeninėms problemoms, o ne lytinėms, todėl moterų homoseksualizmas pasireiškia daug vėliau, nei vyrams.

Svarbiausias gėjo gyvenimo įvykis, pasak R.M.Bergen (1983), eiti į viešumą ir ginti save kaip asmenybę, gyventi pagal savo principus. Tai gali įvykti bet kuriame amžiaus tarpsnyje, ypač vėlyvoje paauglystėje bei sulaukus dvidešimties metų.

Kyla klausimas- ar homoseksualistu tampama pagal savo pasirinkimą? Kai kurie sako, kad pasirinkimo problema jiems nebuvo iškilusi Homoseksualistais jie tapo todėl, jog atsirado toks potraukis. Manoma, kad paslėpta orientacija gali sukelti psichologines problemas, nes homoseksualinio potraukio slopinimas pakenkia savigarbai. Visuomenė turėtų stengti suprasti seksualinių mažumų norus, troš-imus, stengtis jiems padėti.

Nors potraukis tos pačios lyties asmenims nuodėme nelaikomas, tačiau tai gali būti iššūkis. Nors žmogus nepasirenka tokio potraukio, jis arba ji gali įsipareigoti laikytis Dievo įsakymų. Potraukį tos pačios lyties asmenims jaučiančio ar save laikančio gėjumi tėvai turėtų tokį vaiką mylėti ir priimti.

Mokslininkai nežino, kas tiksliai lemia asmens lytinės orientacijos susiformavimą ir nelaiko seksualinės orientacijos nei liga, nei pasirinkimu. Manoma, kad ją lemia kompleksinė genetinių, hormoninių ir aplinkos įtakų sąveika. Tyrimai rodo, kad homoseksualumas yra įprasta ir natūrali žmogaus seksualumo rūšis. Homoseksualus elgesys taip pat užfiksuotas daugelyje gyvūnų rūšių.

Sunku patikimai nustatyti, kokią visuomenės dalį sudaro homoseksualūs asmenys, todėl, kad žmonės šį faktą slepia ir nenori būti identifikuoti dėl visuomenės išankstinio nusistatymo, diskriminacijos, homofobijos ir heteroseksizmo. Apklausos Vakarų kultūrose rodo, kad vidutiniškai apie 90% populiacijos save įvardija kaip visiškai heteroseksualius. Išanalizavus 67 tyrimus nustatyta, kad lytinis santykiavimas tarp vyrų (neatsižvelgiant į orientaciją) paplitęs tarp 6-20% pasaulio populiacijos.

Nuo XX a. 1960-aisiais Vakaruose pradėjo formuotis šiuolaikiniai socialiniai LGBT judėjimai, ir nuo 1970-ųjų gėjų klubų steigimas bei LGBT paradų rengimas tapo masiniu ir reguliariu reiškiniu. Per keletą paskutinių dešimtmečių pasikeitė ir teisinė homoseksualių asmenų padėtis. Dalyje pasaulio šalių seksualiniai santykiai tarp pilnamečių asmenų nėra draudžiami. Kitose šalyse tokie santykiai draudžiami, kai kuriose islamiškose šalyse už šio draudimo nepaisymą gresia mirties bausmės.

Iki XX a. homoseksualizmas buvo kriminalizuotas bevek visose pasaulio šalyse. XX a. homoseksualizmas pradėtas dekriminalizuoti, pradžioje Europos šalyse, pvz., Lenkijoje 1932 metais, Danijoje 1933 metais, Švedijoje 1944 m., Jungtinėje Karalystėje - 1967 metais. 1973 m. Lietuvos psichologų sąjunga homoseksualumo nelaiko liga nuo 1992 m., kai Pasaulio Sveikatos Organizacija patvirtino Tarptautinę ligų klasifikaciją TLK-10, naudojamą ir Lietuvoje, kurioje neliko homoseksualumo kaip ligos.

Homoseksualumas ir laisva valia

Katalikų Bažnyčia nuo savęs prideda, kad žmogaus laisva valia yra temdoma gimtosios nuodėmės, tačiau malonės stiprinamas žmogus gali pasirinkti ir pasirinkęs, keistis. Būtent laisvos valios argumentu ir yra paremtas Katalikų Bažnyčios mokyme esantis atskyrimas tarp asmens ir jo veiksmų, įskaitant ir atskyrimą tarp homoseksualumo ir homoseksualių veiksmų.

Siūlydama susilaikyti nuo homoseksualių santykių Bažnyčia siūlo ne stagnaciją, bet kaitą. LGBT ideologinės propagandos argumentas, kad gėjus ar lesbietė yra įgimta ir negali keistis, yra ne kas kita, kaip klasikinis deterministinis argumentas, iš esmės neigiantis laisvą valią. Todėl homoseksualių santykių praktikos akceptaciją visuomenėje lydi homoseksualumo terapijos neigimas ir bandymas ją uždrausti.

Tačiau mokslas ne tik kad neįrodė, kad gėjumi gimstama, jis taip pat pateikia faktus, kad homoseksualus elgesys pasiduoda terapinei korekcijai. Ir svarbiausia: kad žmonės terapijos nori ir ji jiems padeda. Jei įgimto homoseksualumo teorija neturi pagrindo moksle, ir jei priimsime tiek statistiškai, tiek ir individualiai ne kartą patvirtintą faktą, kad homoseksualus polinkis gali būti koreguojamas (keičiamas), mes turėsime iškelti baisiai nepatogią mintį. O ji tokia: Taip, homoseksualūs asmenys turi teisę į šeimą. Tą pačią kokią turi kiekvienas suaugęs asmuo. Teisę į vyro ir moters santuokos pagrindu kuriamą šeimą.

Ar galima "pasveikti" nuo homoseksualumo?

Įdomiaisiais mūsų laikais, pasirodo, kai kur tai nėra galima, - to padaryti neleidžia valdžia. Keista? Tikrai. Terapines gimtinės orientacijos keitimo pastangas (angl. SOCE - sex orientation change efforts) norima uždrausti JAV, Naujojo Džersio ir Kalifornijos valstijose, panašiai teigia britų Karališkoji gydytojų kolegija.

Tačiau iš tikrųjų šie metodai visiškai nebenaudojami. Tarkime, Josepho Nicolosi - vieno žymiausių JAV psichoterapeutų - taikoma psichoterapija vadinama „atstatomąja“ (reparative), ir ją seniau buvo galima apibūdinti kaip ganėtinai klasikinės psichodinaminės pakraipos „terapiją pokalbiais“, paskui ji evoliucionavo į geštaltinės terapijos metodus taikantį gydymą, labiausiai susitelkiantį į gilių emocijų ištyrimą ir išjautimą.

Atrodo, jog šis tylus širdies balsas neduoda ramybės ne vienam į homoseksualius santykius įklimpusiam vyrui; politiškai aktyvesni „linksmuoliai“ mėgina jį nutildyti baisiomis istorijomis apie vargšų homoseksualų „kankinimus“.

Tokia ir yra Bažnyčios pozicija: homoseksualių polinkių turintys asmenys turi būti mylimi ir gerbiami, tačiau kartu nepaneigiant, kad homoseksualūs santykiai yra morališkai blogi.

Visuomenės požiūris į homoseksualumą Lietuvoje

Didžioji visuomenės dalis į homoseksualumą žiūri neigiamai, tačiau požiūris pamažu keičiasi.

Žmogus širdyje girdi Kūrėjo balsą, sakantį: „Daryk ir siek gėrio bei venk blogio.“ Moraliniu požiūriu homoseksualūs santykiai yra blogi visų pirma dėl to, kad jie žaloja žmogaus sveikatą, nes nepaiso kūno organų paskirties, - nekalbant apie kitus, su sielos sveikata susijusius dalykus.

Statistika apie homoseksualumą

Šioje lentelėje pateikiama statistinė informacija apie homoseksualumą pasaulyje:

Svarbu atsiminti, kad šie skaičiai gali skirtis priklausomai nuo tyrimo metodologijos ir kultūrinio konteksto.

tags: #ar #buti #giejumi #nuodeme