Kauno valdžia, nutarusi privatizuoti savo bendrovę „Būsto valda“, regis, turėtų trinti rankas: savivaldybei nereikės vykdyti jai nepriklausančių funkcijų (toks buvo privatizavimo motyvas), atsiras sveika konkurencija „City Service“, kas visuomet žada kainų kritimą ir paslaugų gerėjimą, miestas gaus per 2 mln. Tačiau reakcija - kardinaliai priešinga. Atimti „Būsto valdą“ iš aukcione laimėjusių klaipėdiečių, priversti juos trauktis iš Kauno - tokį tikslą bando įgyvendinti įtakingi Kauno politikai ir tarnautojai.
Uostamiesčio bendrovė „Vitės valdos“ užsimojo įkelti koją į Kauną ir tapti konkurente daugiabučių administravimu užsiimančiai bendrovei „City Service“. Tačiau šis procesas susidūrė su netikėtomis kliūtimis ir politinėmis intrigomis.
Aukciono peripetijos ir netikėtas stabdymas
„Atrodė, viskas paprasta ir aišku, - kalbėjo R.Valentinavičius. - 2010-aisiais, kai Kauno meras buvo Andrius Kupčinskas, Kauno savivaldybė paskelbė viešąjį aukcioną privatizuoti bendrovei "Būsto valda". Mes nutarėmė dalyvauti. „Sumokėjome pradinį įnašą, pasiūlėmė didžiausią kainą - 2,157 mln. litų, - pasakojo "Vitės valdų" vadovas. - Aukcioną laimėjome jau pasikeitus valdžiai, kai meras buvo Rimantas Mikaitis.
Po to Kaune vėl pasikeitė valdžia, meru vėl tapo A.Kupčinskas, bet staiga - stop. Niekas mums nieko neaiškina, tačiau netikėtai viskas pradėjo strigti. Mus pasiekė žinios, kad bandoma kažkaip atšaukti įvykusį privatizavimą arba atimti iš "Būsto valdos" dalį, o gal visus administruojamus rajonus. Tada būsime sumokėję per du milijonus vien už įmonės pavadinimą ir administracijos patalpas?
Aukcionas, kuriame „Būsto valdos“ privatizavimo konkursą laimėjo Klaipėdoje „Vitės valdas“ ir dar kelias Palangoje, Kretingoje ir Vilniuje daugiabučių administravimu užsiimančias bendroves valdantys verslininkai, įvyko birželį.
„Savivaldybės administracijai ir skambinome, ir siuntėme raštus, bet atsakymų negauname arba jie būna netiesioginiai, - sakė "Vitės valdų" komercijos direktorius Jevgenijus Sakovskis. - Su mumis tiesiog niekas nekalba, nieko nepaaiškina, kodėl Kauno valdžia nepasirašo mūsų dokumentų. Mes nebendraujame su Kauno politikais - tik su tarnautojais, o jie, regis, nežino, ką pasakyti. „Per aplinkinius asmenis buvo pasiūlyta sumokėti, kad neturėtume problemų.
„Žinote, kas labai keista? - tarė "Vitės valdų" vadovas R.Valentinavičius. - Mes laimėjome privatizavimo konkursą. Niekaip nesupratome, kam keisti valdžią įmonėje, kuri netrukus atiteks naujiems šeimininkams. Tik vėliau sužinojome, kad ketinama mums neleisti privatizuoti "Būsto valdos" arba iš įmonės atimti kai kuriuos administruojamus Kauno rajonus. Tai yra nesuvokiama ir neteisėta. Juk viešasis aukcionas jau įvyko.
Politinės jėgos ir interesų susikirtimai
„Būsto valdą“ norintys privatizuoti verslininkai apsidžiaugė, kai spalį Kauno valdžioje įvyko perversmas. Kauno konservatorių lyderis A.Kupčinskas ir praėjusią kadenciją valdžioje, ir tuomet, kai pusmečiui atsidūrė opozicijoje, kalbėjo, kad įmones reikia privatizuoti. Kiek tiesos kalbose, kad A.Kupčinską į kampą spaudžia koalicijos partneriai socialdemokratai?
„Panašių susitarimų nebuvo. Tokie klausimai yra ūkiniai. Būtent K.Kriščiūnas spalį pavedė savivaldybės administracijai skubiai rengti tarybos sprendimą dėl „Būsto valdos“ išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo. Tad nieko nuostabaus, kad Privatizavimo komisija neskuba palaiminti sutarties su naujais „Būsto valdos“ savininkais.
Socialdemokratai teigia, kad „Būsto valda“ domisi kilniais tikslais, norėdami apginti viešąjį interesą, tačiau netrūksta ir kitokių kalbų. „Stabdyti privatizavimą daug kam naudinga.
Privatizavimo procedūros pažengusios labai toli, todėl bet koks stabdymas sukels teisminius ginčus. Iškyla grėsmė ne tik negauti daugiau nei 2 mln. litų, bet ir pakenkti pačiai įmonei. Kuo ilgiau procesas truks, tuo žala bus didesnė. Dabartinė valdžia, stabdanti procesą, turėtų pagalvoti apie pasekmes ir atsakomybę už jas.
Teisininkai jau buvo išaiškinę, kad laikas dėti parašus ant akcijų prikimo sutarties. Tai buvo galima padaryti spalį, bet Kęstutis Kriščiūnas ėmėsi iniciatyvos viską stabdyti. Jis palaikymo valdančiojoje koalicijoje nesulaukė, tačiau netrukus įvyko valdžios pasikeitimas. „Būsto valdos“ klausimas buvo viena iš socialdemokratų nepasitenkinimo valdančiojoje daugumoje priežasčių.
Mes esame pasišovę ištirti privatizavimo procedūras, atlikti auditą. Yra tikimybė, kad nustatant įmonės vertę buvo vertinamas tik turtas, nevertintos sutartys, kiti dalykai. Pavyzdžiui, sutarties pratęsimas dėl Eigulių rajono daugiabučių administravimo greičiausiai yra neteisėtas. Tokius dalykus ir reikia išsiaiškinti. Jeigu bus nustatyta, kad nėra pažeidimų, tada neturėsime pagrindo neleisti privatizuoti, bet jeigu pažeidimų bus, imsimės priemonių stabdyti privatizavimą.
„Panemunės butų ūkis“ ir „Būsto valda“ - savivaldybės įmonės. Mums jokio skirtumo, kuri įmonė kur tvarkysis.
Vadovybės permainos ir įtaka privatizavimo procesui
Privatizuojamoje savivaldybės valdomoje įmonėje „Būsto valda“ - perversmas. Rugsėjo pradžioje į „Būsto valdą“ įsiveržė buvęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Stankevičius su palyda. Be jokių paaiškinimų buvo atleistas ilgametis įmonės vadovas Gaudentas Jonas Žilys, o į jo vietą pasodintas Egidijus Pažarauskas.
Tuo metu kalbos apie privatizavimo proceso stabdymą nebuvo garsiai girdimos. E.Pažarauskas - buvusio „Leo LT“ valdybos pirmininko ir „Lietuvos energijos“ vadovo Rymanto Juozaičio svainis. Pirmiausia, jis gali padėti išsiaiškinti tikruosius įmonės finansinius pajėgumus, antra - jei paaiškėtų, kad „Būsto valdos“ išsaugoti nepavyks, jos turtą arba naudingas sutartis permesti kitai savivaldybės įmonei „Panemunės butų ūkis“.
Nuo pavasario šios įmonės vadovo kėdėje sėdi savivaldybėje socialdemokratų žmogumi vadinamas, „Būsto valdos“ klausimais rengiamuose pasitarimuose dalyvaujantis socialdemokratas Tomas Pilvinis. Nepatvirtintais duomenimis, šiuo metu iš „Būsto valdos“ planuojama išplėšti Eiguliuose ir Šančiuose prižiūrimus daugiabučius. Tai yra apie 60 proc.
„Tai yra nesuvokiama - mes gautume ne tą daiktą, kurį privatizavome. Įdomu tai, kad Eiguliuose esančių daugiabučių priežiūros sutartis su „Būsto valda“ pratęsta iki kitų metų lapkričio 25 dienos. Tačiau pratęsimas įsigalios tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius socialdemokratas Antanas Nesteckis ir „Būsto valdos“ vadovas iki šios savaitės pabaigos nesutars dėl sutarties nutraukimo.
Dabartinis, rugsėjį paskirtas, „Būsto valdos“ direktorius tokį įmonei nenaudingą veiksmą padaryti gali. Į savivaldybės tarybą su partija Tvarka ir teisingumas patekęs Židrūnas Garšva yra Artūro Zuoko bendražygis: Ž.Garšva tapo A.Zuoko partijos nariu, vienu Kauno skyriaus vadovų. Jis - ir ICOR (buvusi „Rubicon Group“) vadovo Andriaus Janukonio vaikystės draugas.
Kai Ž.Garšva paliko partiją Tvarka ir teisingumas, imta spėlioti, prie kokios politinės jėgos Kauno taryboje jungsis A.Zuoko partijos narys. Ž.Garšva metėsi prie socialdemokratų, kurie tuo metu jau buvo gerokai pasistūmėję stabdant „Būsto valdos“ privatizavimą.
Privatizavimo proceso perspektyvos
Kaip informavo privatizavimo skyriaus vedėja Audronė Griškonienė, „Būsto valdos“ privatizavimo procesas juda į pabaigą ir gali būti baigtas per mėnesį ar du. Bendrovės aukcionas įvyko birželio 17-ąją.
Neoficialiomis žiniomis, aukcione dėl „Būsto valdos“ varžėsi „City Service“ ir su ja konkuruojantys verslininkai iš Klaipėdos, kurie pasiūlė 2,157 mln. litų. Pradinė „Būsto valdos“ kaina aukcione buvo 2,1 mln.
„Girdėjau, kad nauja valdžia jau ruošiasi samdyti audito įmonę, kuri tvarkytų "Būsto valdos" reikalus“, - užsiminė buvęs direktorius.
Savivaldybės pozicija ir konkurencija rinkoje
Kauno miesto savivaldybės tarybos politikai ketvirtadienio posėdyje turės apsispręsti, ar siūlyti Privatizavimo komisijai įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą UAB "Panemunės butų ūkio" bei UAB "Būsto valda" akcijų paketus.
Bendrovės "Panemunės butų ūkio" įstatinis kapitalas - 3,887 mln. litų, "Būsto valdos" - 1,873 mln. litų. Visos akcijos nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.
Bendrovių "Panemunės butų ūkis" ir "Būsto valda" pagrindinė veikla - butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, namų bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra, avarijų likvidavimas ir lokalizavimas.
Kaip teigia Bendrųjų reikalų departamento vyriausioji specialistė Aušra Kriaučiūnaitė Partikienė, pasibaigus bendrovių ir Kauno miesto savivaldybės sutarčių dėl minėtų seniūnijų daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų administravimo galiojimui, miesto savivaldybė per konkursą organizuos administratorių paskyrimą šiose seniūnijose.
Administratorių skiria savivaldybės meras arba jo įgaliotas atstovas. Savivaldybės yra atsakingos tik už administratorių paskyrimą ir jų veiklos priežiūrą ir kontrolę.
Pagrindiniai savivaldybės tebevaldomų ir rengiamų privatizacijai bendrovių konkurentai Kauno mieste - UAB "Žaidas", AB "City Service", UAB "Pastatų priežiūros paslaugos". Pardavus dviejų butų įmonių akcijų paketus, gautos lėtos bus panaudojamos įvairioms savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.
Privatizavimo komisijos pirmininkas J. Koryzna antradienį Eltai sakė, kad praėjusiais metais iš privatizacijos Kauno miesto savivaldybei pavyko surinkti vos 83,5 tūkst. litų, todėl daugelis projektų, kuriuos ketinta įgyvendinti, panaudojant pardavus turtą gautas lėšas, nesulaukė finansavimo. Komisijos pirmininkas viliasi, kad 2010-aisiais privatizacija gal sukaups bent 7 mln. litų Privatizavimo fondo lėšų.
Atsakymo, ar nekils gyventojų nepasitenkinimo dėl butų įmonių perdavimo į privačias rankas, dėl ko kauniečiams gresia didesnės būsto administravimo išlaidos, J. Koryzna Eltai nepateikė.
To nepasitenkinimo ir skundų, kurie pasiekia savivaldybės administraciją, būtų kur kas mažiau, įsitikinęs Kauno miesto tarybos narys socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas, jeigu visuomenė sugebėtų išsireikalauti sąžiningų miesto savivaldybės skelbiamų administratoriams konkursų. Tada į būsto administravimo rinką ateitų nauji veikėjai, siūlantys mažesnes kainas. Dabar jie negali prasibrauti pro tuos, kurie "nuo seno susigyveno" su savivaldybės kai kuriais tarnautojais.
"Baisiausia, kad savivaldybė ir šiandien kone urmu pratęsinėja baigiančias galioti sutartis su administruojančiomis būstą firmomis. Valdininkai teisinasi, kad terminai baigiasi, o dokumentų parengti naujam konkursui nėra laiko. Tokia tvarka yra naudinga pačioms firmoms, bet ne gyventojams, kuriems būsto administratorių esą teisėtai parenka savivaldybė. Jau yra užmojų Kaune net ir kotedžų tipo blokuotų namų savininkus prilyginti daugiaubučiuose gyvenantiems butų savininkams. Ir jiems priverstinai įbrukti tokį administratorių", - priminė K. Kriščiūnas.
Jis neabejoja, kad Kauno savivaldybės butų įmonių privatizavimo klausimas miesto taryboje bus "karštai" svarstomas.
Gyventojų atsiliepimai ir paslaugų kokybė
Visuomet siekiame būti žingsniu priekyje, todėl savo klientams stengiamės užtikrinti ne tik saugumą 24/7, bet ir visapusišką daugiabučio namo priežiūrą. Rūpinamės, tvarkome ir diegiame pažangias technologijas, kad namų jausmas jus pasitiktų dar kiemo prieigose. Inovacijos, kurios priartina ateitį ir didina jūsų turto vertę - mūsų profesionalų komandos siekis.
„Padėkite, iš klozeto lenda žiurkės!“ - sako vienas klientas. „Kiek kainuoja pienas?“ - klausia kitas. Balandžiai - dažni svečiai daugiabučių namų balkonuose. Jie ne tik kelia triukšmą, bet ir platina įvairias...
Malonūs rytai su kava ar knyga balkone gali virsti tikru iššūkiu, jei į svečius vis dažniau...
Gyventojai, gaunantys paslaugas iš UAB „Butų ūkio valdos“, turėtų nenustebti, kai juos administruojanti įmonė pakeis pavadinimą į „Mano Būstas“. Tą galima spręsti iš kitų „Mano Būsto“ įmonių, kurias kažkada nupirko „didesnis administratorius“ ir palaipsniui jos visos pakeitė pavadinimus.
Akylesni tokią informaciją gali nesunkiai rasti rekvizitai.vz.lt, o ir tas pats UAB „Mano būstas Šiauliai“ anksčiau vadinosi UAB „Saulės valda“.
Teisiniai ginčai ir savivaldybės sprendimai
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas liepos 17 dieną nutarė, kad savivaldybės administracijos gegužės 16 dienos įsakymas galioja. 2012 metų gruodžio 31 dieną Kauno valdžia nurodė, kad paskirti daugiabučių administratoriai turi teisę vykdyti veiklą, kol bus pasirinkti nauji administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2017 metų gruodžio 31 dienos.
Civilinis kodeksas numato, kad iki šių metų sausio neterminuotam laikui paskirti administratoriai gali dirbti iki 2014 metų liepos 1 dienos - iki tol turi būti paskirti nauji administratoriai.
