Kauno savivaldybė nuosekliai siekia užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas savo gyventojams, ypač tiems, kuriems reikalinga socialinė parama. Vienas iš svarbiausių įrankių šiam tikslui pasiekti yra socialinis būstas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus Būsto valdymo poskyris įgyvendina savo tikslus ir uždavinius, susijusius su socialinio būsto valdymu ir priežiūra.
Socialinio būsto svarba ir tikslai
Socialinis būstas suprantamas ne tik kaip fizinė gyvenamoji vieta. Todėl socialinio būsto suteikimą galima vertinti kaip vieną pagrindinių priemonių, užtikrinančių ir ginančių žmogaus teises ir mažinančių socialinę nelygybę bei atskirtį. Pagalbą būstu Kaune gauna įvairios socialinės grupės - nuo žmonių su negalia iki be tėvų globos likusių vaikų, senjorų ar nelaimių ištiktų šeimų.
Atnaujinant būstus neapsiribojama formaliu problemos sprendimu - „suteikti stogą virš galvos“.
Būsto paruošimas ir priežiūra
Savivaldybė sąmoningai laikosi principo, kad socialiniai būstai neturi būti vizualiai atpažįstami ar žymėti neigiamu socialiniu „ženklu“. Po kiekvieno nuomininko padaromas remontas. Kartais reikia didesnio, kartais mažesnio - jokių tapetų, tik švariai, šviesiai dažytos sienos.
Butai paruošiami įsikelti: sienos nudažytos baltai, grindys pilkos, erdvė švari, tvarkinga. Kaip mėgstama sakyti - tikras euroremontas. Taip, butas be baldų. Tik virtuvėje paliktos kelios naudotos, bet dar tinkamos spintelės. Tačiau šiandien baldai nebėra didžiausia problema - žmonės juos dovanoja ar parduoda už simbolinę kainą.
Būsto nuomos sąlygos ir mokesčiai
Socialinis būstas taip pat nėra nemokamas. Gyventojas turi turėti pajamų komunaliniams mokesčiams - vandeniui, elektrai, šildymui. Socialinio būsto nuoma Kaune kainuoja 2,56 Eur/kv. m.
Socialinė pagalba ir priežiūra
„Socialiniam būstui suteiktą paramos formą lydi ir socialinio darbuotojo pagalba ir priežiūra. Nuo paramos būstui neatsiejama socialinė pagalba, - aiškina Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Iš našlaičių ar vaikų namų atėję į socialinį būstą dažnai nemoka net sąskaitų sumokėti. Juos reikia pamokyti, paaiškinti, kaip skaitiklių duomenis nurašyti, kaip prižiūrėti būstą.
Nuomos sutarčių peržiūra ir kontrolė
Kas trejus metus peržiūrimos socialinio būsto nuomos sutartys ir jei matome, kad žmogus nededa pastangų, komisija, sudaryta iš labai įvairių žmonių, sprendžia, pratęsti su juo socialinio būsto nuomos sutartį ar ne, arba kiek pratęsti. Jei nėra požymių, kad žmogus stengiasi, pradedamas mechanizmas dėl sutarties nepratęsimo, iškeldinimo.
Anksčiau buvo įprasta, kad, gavus socialinį būstą, jis tapdavo lyg ir nuolatinis, suprask, visam laikui. Mes inicijavome, kad socialinio būsto nuomos sutartys kas trejus metus būtų peržiūrimos, - pasikeitusį principą aiškina vedėjas. - Tai lėmė, kad žmonės pradėjo galvoti, o kam gi jiems stovėti eilėje penkis ar dešimt metų ir, tarkime, trejus metus pagyvenus keisti gyvenamąją vietą.
Būsto fondas ir jo valdymas
Kauno savivaldybė iš viso valdo 3 040 būstų, tačiau ne visi jie priskiriami socialinio būsto kategorijai. Visas būsto fondas yra savivaldybės nuosavybė. Tik socialinius būstus savivaldybė traktuoja kaip paramą, o savivaldybės būstai yra tie, kuriuose gyvena žmonės, po 1991-ųjų nepasinaudoję galimybe ar nenorėję išsipirkti butų už investicinius čekius. Tie būstai liko savivaldybės balanse. Jei iš tokio būsto išsikelia arba miršta jame gyvenęs žmogus, tas būstas pereina į socialinio būsto balansą.
Per metus Kaune vidutiniškai sutvarkoma ir naujiems, laikiniems šeimininkams išnuomojama apie 100-120 būstų.
Socialinio būsto laukiančiųjų eilė
Ėmus aktyviai dirbti su nuomininkais, aiškintis situaciją, kiekvieną atvejį vertinti individualiai, paaiškėjo, koks yra socialinių būstų poreikis. Nuoseklus aiškinimasis, kuo žmonėms iš tiesų galima padėti, davė apčiuopiamų rezultatų - socialinio būsto laukiančiųjų eilė nuo maždaug 3 tūkst. asmenų sumažėjo iki 466. Tam įtakos turėjo keli veiksniai: būstų atlaisvinimas iš tų asmenų, kuriems socialinis būstas nebuvo būtinas, jų sutvarkymas ir perdavimas tiems, kuriems pagalbos reikėjo realiai.
Dabartinė problema, kad daugėja žinioje esančių 3-4 kambarių butų, o realiai eilėje laukiančių šeimų ne tiek daug, dažniausiai laukia vieniši žmonės, kuriems reikia 1 arba daugiausia 2 kambarių būstų. Tokių eilėje iš 466 yra 370. Didelė šeima socialinį būstą gali gauti kone iš karto.
Būsto nuomos mokesčio kompensacija
Pernai išsiplėtė būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Kaune šia galimybe pasinaudojo apie 1,7 tūkst. asmenų. Rekomenduojama naudotis būsto nuomos mokesčio kompensacija.
Nors skaičiai rodo, kad situacija palaipsniui keičiasi, jei dar prieš keletą metų oficialių nuomininkų skaičiai buvo gerokai mažesni, dabar šie skaičiai auga. Nuomos kainos rinkoje kasmet kyla, o kartais šuolis būna itin staigus.
Savivaldybės būsto fondo problemos
Vis dėlto savivaldybės balanse vis dar yra ir būstų, esančių ne daugiabučiuose - namų valdose, senuose mediniuose pastatuose Žaliakalnyje, Vilijampolėje, Šančiuose. Kai tokie būstai atsilaisvina, dažniausiai jie neremontuojami - pripažįstami netinkamais gyventi, jie reikalauja didelių investicijų, todėl savivaldybei ekonomiškai neapsimoka imtis jų atnaujinimo.
Apibendrinimas
Kauno savivaldybės Būsto valdymo poskyris, vykdydamas savo uždavinius, ne tik suteikia būstą tiems, kuriems to reikia, bet ir užtikrina, kad šie žmonės gautų reikiamą socialinę paramą ir priežiūrą. Tai padeda mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.