Lankytinos vietos aplink Kretingą: ką pamatyti ir aplankyti?

Vienas seniausių Vakarų Lietuvos miestų, mažuoju Vatikanu tituluojama Kretinga ir savo gamtos grožiu kerintis jos rajonas kviečia keliautojus patirti naujų atradimų džiaugsmą Žemaitijoje.

Keliaujate po Lietuvą ieškodami geriausios vietos padaryti tobulą nuotrauką? Kretingos miestas ir rajonas tikrai turėtų atsidurti Jūsų kelionių po Lietuvą sąraše. Šiame krašte veiklos ras net išrankiausias keliautojas, rašoma Kretingos rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Pristatau išskirtines Kretingos rajono vietas poilsiui gamtoje!

Susipažinkite su Kretingos krašto populiariausių, daugiausia lankytojų sulaukiančių vietų dešimtuku.

Gamtos stebuklai ir piliakalniai

Norint pasijausti kaip Šveicarijoje, visai nebūtina ten vykti. Kretingos rajone galima aptikti lietuviškąją Šveicariją - nuostabius Minijos upės vingius, kuriuose per daugelį metų susiformavo įspūdingos atodangos. Viena gražiausių - Dauginčių atodanga.

Dauginčių atodanga yra viena iš lankytinų vietų, kurias galima aptikti vaikštant Šilpelkės miško pažintiniu taku. Tako ilgis yra 1,5 kilometro ir vingiuoja per natūraliai susiformavusį Šilpelkės mišką.

Dauginčių atodanga - Lietuvos Šveicarija. Šaltinis: kretingosmuziejus.lt

Važiuojant išilgai Kartenos miestelio, kitame Minijos upės krante atsiveria Kartenos piliakalnis, kadaise buvęs svarbus Ceklio žemės centras, dar vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu. Įkopęs į jį, kaip ant delno išvysi Kartenos miestelio panoramą.

Jei tikėtume legendomis, šį piliakalnį supylė užsispyrę žemaičiai, kariavę su švedais ir rusais. Leidžiantis vaizdingu keliu pro Kartenos miestelio slėnį, atsiveria įspūdingas Kartenos piliakalnis.

Viena iš legendų mena, kad ant kalno kadaise stovėjo Žemaičių karaliaus pilis, į kurią vis taikydavosi priešų kariuomenės. Kartą ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Pilies valdovas sušukęs savo kariams: „Veizėkiet, karė tenā!“ („Žiūrėkite, karas ten!“).

Remiantis archeologiniais tyrinėjimais, ant Kartenos piliakalnio pilį VIII-IX amžiuje pastatė ne žemaičiai, o kuršiai.

Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete įrengtas I tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje ir gyvavo iki XIII amžiaus vidurio. Viena legenda byloja, kad pilies valdovo dukra pamilo ir išlaisvino bokšte įkalintą kryžiuotį.

Nuo šio piliakalnio iki pat Kalnalio kaimo įrengtas pėsčiųjų bei dviračių takas, kurio ilgis apie 2 km.

Viena legenda byloja, kad pilies valdovo dukra pamilo ir išlaisvino bokšte įkalintą kryžiuotį. Tuomet jos motina mergelę užkeikė (senovės žemaičių kalba - inbarė), ir kerus galėjo panaikinti tik meilę prisieksiantis smuikininkas. Toks jaunuolis atsirado, tačiau jam nusibodo groti vien tik išrinktajai.

Vos jis užgrojo praeiviams, pilis prasmego, o kalne liko žiojėti vien tik gili duobė. Nuo to laiko žmonės piliavietę ir apylinkę ėmė vadinti Imbare.

Imbarės piliakalnis. Šaltinis: wikipedia.org

Parkai ir sodai

Netoli Darbėnų miestelio, plyname lauke pradėtas meistro iš Japonijos Hajime Watanabe ir gydytojo Šarūno Kasmausko jau daugiau nei dešimtmetį kuriamas japoniškas sodas - neatsiejama japonų kultūros dalis.

Šis Japoniškas sodas yra didžiausias Europoje ir apima 16 ha teritoriją. Sode įspūdinga bonsai medelių kolekcija, akmenų sodas su sakuromis ir tvenkiniais.

Darbėnų miestelio puošmena - Vytauto Didžiojo vardo parkas. Kažkada dėl jo Darbėnai net buvo vadinami kurortu.

Unikali ir turininga buvo protėvių pasaulėjauta, vaizdžiai atkartota Baltų mitologijos parke netoli Darbėnų miestelio. Nuo pirmosios pažinties akimirkos kelionė į šį verpstės formos edukacinį parką įtrauks ir leis ne tik išvysti, bet ir išgirsti originalų Baltų pasaulio suvokimą ir žmogaus bei gamtos ryšį.

Baltų mitologijos parkas puoselėja senąsias baltų kultūros vertybes, ugdo pilietiškus Lietuvos žmones, skatina patriotiškumą, prisideda prie valstybės kultūrinės veiklos, skatina kultūrinį baltų tautų ir genčių (regionų) bendravimą.

Baltų mitologijos parkas. Šaltinis: baltumitologijosparkas.lt

Kretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Pietinėje parko dalyje 2002 metais buvo pastatytas astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu.

Šią kompoziciją, primenančią senąsias baltų kultūros tradicijas, sudaro tautodailininkų išdrožtos ąžuolinės skulptūros ir iškalti akmenys, žymintys istorinius įvykius bei kalendorines šventes.

Pietinėje Kretingos miesto dalyje įrengtas naujas, unikalaus landšafto, 10 hektarų ploto Jauryklos upės parkas, kviečia apsilankyti tiek ramaus poilsio gamtoje išsiilgusius, tiek ir aktyvesnio laisvalaikio mėgėjus. Jauryklos upės parke iš viso įrengta virš 3 kilometrų ilgio naujų sveikatingumo bei gamtinių edukacinių takų su įvairiais mediniais tilteliais ar lieptais.

Sakralinės vietos ir malūnai

Pažintį su Kartenos apylinkėmis rekomenduojame pradėti nuo Abakų lurdo. 1921 metais Abakų kaimo gyventojas Kazimieras Navirauskas susapnavo keistą sapną. Jame netoli šaltinio stovėjo Mergelė Marija, o ant kalno - Jėzus Kristus.

Sapnui dar porą kartų pasikartojus, Abakų gyventojas nusprendė veikti: prie netoli jo sodybos esančio šaltinio jis išmūrijo Lurdo grotą, o ant kalvelės, tos, kurią regėjo per sapną, pastatė medinę koplyčią.

Grotą puošia anuometinio klebono rūpesčiu iš Prancūzijos parvežta Mergelės Marijos skulptūra, o koplyčią - iš Švėkšnos pargabenta kryžių nešančio Kristaus skulptūra. Koplyčios viduje esantis altorius - net XVIII amžiaus, pervežtas iš Budrių bažnyčios.

Vienas gražiausių pastatų Kartenos miestelyje yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Minijos slėnyje stūksanti bažnyčia Karteną puošia tarsi ryški gėlė.

Spalvinga medinė bažnyčia yra žinoma nuo XVII amžiaus. Iki dabartinės, Kartenoje stovėjo trys pirmtakai maldos namai. Paskutinei bažnyčiai sudegus, 1874 metais duotas leidimas naujai, stovinčiai iki šiol.

Atvykus į Karteną, gera vien tik pasivaikščioti aplink bažnyčią, kurios aplinką puošia pseudogotikiniai vartai, 14 akmens mūro koplytėlių.

Lazdininkų vėjo malūno istorija sužavės ir daug ko girdėjusius. Iki pasiekė Lazdininkų kaimą, jis stovėjo Padvariuose, o dar anksčiau - Vilniuje!

Į Lazdininkus medinis aštuonbriaunis malūnas pargabentas Darbėnų miestelio vaistininko iniciatyva. Malūnas buvo keliskart pirktas ir parduotas, kol galiausiai atiteko vietiniam ūkininkui, įsigijusiam jį už Amerikoje anglies kasyklose uždirbtus pinigus.

Kitos įdomios vietos

Gargždelės kaime esanti Orvidų sodyba garsėja akmenų skulptūrų muziejumi. Ji susideda iš daug dalių - akmenų, medžių, tanko, senų daiktų. Sodyba išraižyta takų takelių, tad ir pasiklysti nesudėtinga.

Kiekvienas sodybos lankytojas savaip supranta Viliaus Orvido sukurtą pasaulį, tačiau abejingųjų akmenyse paslėptai mistikai tikrai nėra. Blogas žmogus čia negali ilgai ištverti, o jeigu ieškai prasmės, vėl sugrįši.

Gintarų piliakalnis arba Vyšnių kalnas yra ta vieta, kuri garsėja legenda apie kas tris šimtus metų iš kalno išeina dvaro rūsiuose gyva palaidota dvarininkaitė. Pasakojama, kad vaikštant po piliakalnį galima rasti slaptus įėjimus į kadaise čia buvusio ir sugriauto dvaro rūsius, pilnus lobių.

Jei to padaryti nepavyktų, verta žinoti, jog šalia Vyšnių kalno buvo rasti degintiniai kapai, įrengti dar II amžiuje iki Kristaus.

Žibininkų bunkeris Pokario metais Kretingos apskrityje aktyviai veikė Kardo rinktinė. Vienai iš daugumos slaptaviečių buvo pasirinktas Žibininkų miškelis. Čia įrengtoje žeminėje pasipriešinimo kovų dalyviai slėpėsi kelerius metus.

Minint legendinių Vakarų Lietuvos partizanų 75 metų žūties metines, kadaise išsprogdinta žeminė dabar yra atstatyta ir prikelta naujam gyvenimui.

Vyskupas Motiejus Valančius buvo išskirtinė XIX amžiaus asmenybė - savo vyskupavimo metais į kunigus įšventino pusę tūkstančio klierikų, Žemaitijoje pastatė pusšimtį bažnyčių, pradėjo Blaivybės sąjūdį ir, žinoma, parašė daugybę literatūrinių kūrinių.

Ne taip toli Kretingos - jaukiame Nasrėnų kaime. Trobos, kurioje užaugo būsimas vyskupas, nebėra, tačiau jos vietoje stovinčiame name įkurtas Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus.

Pramogos ir poilsis

Šioje vietoje, 2014 metų vasaros sezonui buvo atidarytas pramogų parkas "Malūnų kaimas".

"Atostogų parkas" - tai didžiausias poilsio ir sveikatinimo kompleksas Vakarų Lietuvoje, kuriame - 12 baseinų Jūsų poilsiui ir sveikatai. Komplekse kviečiama mėgautis vandens pramogomis, unikaliomis pirčių programomis, SPA ir sveikatinimo procedūromis, apsistoti viešbutyje ar miško apsuptyje esančiose rąstinėse vilose.

,,Boom park‘‘siūlo tiek atrakcionų, kad galva sukasi: beprotiškas lėkimas padanga nuo kalno, šuoliai ant ,,oro pagalvės‘‘ paieškos labirintai, įvairūs kliūčių ruožai. Norinčių laiką leisti ramiau laukia asmeninėms šventėms ar ramiam poilsiui pritaikytos pavėsinės.

HBH pramogų kompleksas - dar viena vieta subalansuota tiek mažiems tiek dideliems. Čia lankytojai kviečiami į dažasvydžio kovas, kur galima atitrūkti nuo kasdienybės bei smagiai praleisti laiką giliai miške, kur įrengtos užtvaros ir priedangos.

Komplekse taip pat įrengtas nuotykių parkas ,,Lūšies kelias‘‘. Jį sudaro 7 skirtingos trasos su 90 rungčių bei daugiau nei 10 nusileidimų lynais. Lankytojų laukia tikri išbandymai bei greiti skrydžiai, kurių ilgis - nuo 30 iki 140 m.

Apžvalgos bokštas Kalnalyje

Vienintelis Kretingos rajone apžvalgos bokštas Kalnalyje dovanoja tikrą desertą akims. Iš 15 metrų aukščio galima apžvelgti plačias Salanto upės slėnio apylinkes. Įvertinus vaizdą iš viršaus, jį galima patirti ir einant pėsčiomis. Nuo Kalnalio bokšto Imbarės piliakalnio link vinguriuoja pusės kilometro pažintinis takas.

Apžvalgos bokštas Kalnalyje. Šaltinis: atostogoskaime.lt

Lankytinų vietų sąrašas

tags: #butai #aplink #kretinga