62 metų R. Sidrys nutarė siūlyti kultūros ministrui Arūnui Gelūnui Lukiškių aikštėje pastatyti romėnišką Triumfo arką ir įrengti turistams Romėnų kultūros kelią per Gedimino prospektą ir Užupį.
R. Sidrio siūloma arka turėtų būti dvigubai didesnė, nei statė romėnai. Aukštesnis nei 51 metras statinys taptų didžiausias Europoje ir pritrauktų turistų. Šiuo metu Paryžiuje stovinti arka yra 49 metrų aukščio.
Antropologo nuomone, milžiniška balta imperatoriaus Tito arkos kopija toje vietoje atrodytų natūraliai, nes atsidurtų tarp daugybės romėniškos kultūros elementų ir juos pratęstų.
Todėl R.Sidrys siūlo ministrui įrengti informacinius stendus prie Gedimino prospekto pastatų ir paminklų, pasakojančius apie romėnų kultūrą.
- Triumfo arkos buvo statomos didelei pergalei paminėti. Kokią pergalę minėtų jūsų siūloma arka? - „Sostinė” pasiteiravo amerikiečių antropologo ir archeologo R.Sidrio.
- Lietuvos pergalė - tai tūkstantmetis, kurio ji sulaukė. Todėl bareljefuose galėtų būti vaizduojami svarbiausi keturių Lietuvos regionų žmonės ir įvykiai.
Būtina skelbti konkursą, kuris pritrauktų daug jaunų menininkų. Aš pats galėčiau pabandyti gauti 100 tūkstančių litų iš Amerikos fondų.
- Ar toks statinys Vilniuje nebūtų svetimkūnis?
- Vilniuje, ypač Gedimino prospekte, yra daugybė romėnų kultūros elementų. Arka natūraliai su jais susijungtų.
Romėnai Vilniuje negyveno, bet jų kultūra pasiekė Vilnių per architektus, kuriems romėnų architektūra arba jų suformuotas stilius padarė daug įtakos.
- Ar vilniečiai to nežino?
- Nelabai. Vilniaus universitete dėstau romėnų kultūros palikimą Vakarų civilizacijai, ir mano studentai nelabai apie tai girdėjo.
- Kodėl reikia žinoti būtent apie romėnų kultūros įtaką?
- Romos imperija buvo didžiausia imperija senovės Europoje. Roma, kurioje gyveno milijonas gyventojų, buvo didžiausias miestas.
Mes gyvename respublikoje, laikomės Konstitucijos, kasdien vartome kalendorius - visa tai ir dar 40 mūsų kasdienio gyvenimo atributų sukūrė romėnai.
Verta geriau pažinti jų kultūrą.
- Ar romėnų įtaka Vilniaus architektūrai didesnė negu, tarkime, senovės graikų?
- Romėnai perėmė didelę graikų kultūros dalį ir ją pagerino, išplėtė.
- Bet juk daugelis jūsų pateikiamų pastatų projektavo carinės arba stalininės Rusijos architektai. Lietuvoje jie dažniausiai laikomi svetimkūniais.
- Gal jums patiks žinoti, kad rusai šį architektūros stilių perėmė iš prancūzų, o šie - iš romėnų. Juk ne rusai sukūrė korintinius kapitelius.
- Kuo šie pastatai galėtų patraukti turistus? Ar ne paprasčiau jiems nuvykti į Romą pasižiūrėti originalų?
- Manau, kad tai galėtų būti įdomu turistams iš Estijos, Švedijos ar Lenkijos.
Triumfo arka Paryžiuje
- Ar JAV daug romėniško palikimo?
- Tikrai daugiau nei Lietuvoje. Prie prezidento Thomo Jeffersono paminklo ateina labai daug europiečių, nes tai - Romos Panteono kopija.
Todėl siūlyčiau ir M.Mažvydo biblioteką nudažyti baltai.
- Lietuvoje nelabai vertinamos kopijos.
- Lietuviai kopijuoja, bet nežino, kad tai - kopija. Kopijuoti - nieko blogo, ypač kai grįžti atgal 2000 metų į didžiausią senovės imperiją.
- Ar Vilniaus architektai negalėtų sukurti originalaus statinio?
- Galėtų. Bet ar tai būtų gražiau negu laiko patikrintas statinys? Pasaulyje yra daug miestų, kuriuose pastatytos tokios Triumfo arkos.
Paryžiaus Triumfo arka paaiškinta
Naujas dangoraižis Konstitucijos prospekte - "Artery"
Jau keleri metai pačiame Vilniaus centre po truputį kyla naujas dangoraižis. Statinys neseniai gavo naują pavadinimą ir iš K18B virto į „Artery“. Toks pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Ne vienus metus su garsiu architektu Danieliu Libeskindu dirbantis Y. Oskan teigia, jog šis projektas taps nauja miesto arterija.
Planuojama, kad naujasis statinys Vilniaus Konstitucijos prospekte bus užbaigtas 2023 m. vasarą. „Dangoraižis statomas visu tempu. Dabar įgyvendinama didelė projekto dalis po žeme. Šiuo metu požeminės struktūros beveik užbaigtos, tad darbai po truputį kyla į paviršių. Daug bendraujame su rangovais, rengiame reguliarius susitikimus. Manau, kad jau rudenį darbai bus visiškai perkelti į paviršių“, - teigia Y. Oskan.
Po žeme planuojama trijų lygių automobilių saugykla. Maždaug 13,7 tūkst. kv. m.
Nors praėjusį rudenį buvo skelbta, kad darbai tarp Konstitucijos prospekto ir Upės gavės esančioje statybvietėje buvo laikinai sustoję, „Studio Libeskind“ atstovas tvirtina, kad dabar visos problemos išspręstos. „Mano nuomonė tokia, kad nebuvo kažkokių didelių problemų. Praleidome ne vienerius metus tvarkydami biurokratinius dokumentus, gavome visus reikiamu leidimus, turėjome ne vieną UNESCO ir paveldo apsaugos svarstymą. Dauguma projektų patiria iššūkių. Šis projektas - tuo labiau.
Projekte numatyta, kad „naujasis Vilniaus veidas“ bus sudarytas iš kelių dalių: pirmajame septynių aukštų pastate įsikurs keturių žvaigždučių viešbutis, o 7-20 aukštuose bus įrengti verslo centras. Viešosios erdvės su restoranų, kavinių, mažmeninės prekybos ir paslaugų zonomis bei 35 m. aukščio atriumu visuomenei bus atviros visą parą. Į pastatą bus integruota ir požeminė perėja, jungianti prie Vilniaus m.
Visa tai, pasak projekto autorių, taps nauja miesto arterija. „Tai bus tam tikri vartai, naujas traukos centras, kuris taps šiuolaikiško Vilniaus atspindžiu. Tikimės, kad tai bus meniškas daugumos urbanistinių problemų sprendimo būdas. „Artery“ nėra tik dar vienas pastatas. Mūsų komanda tiki, kad šis projektas turi didesnę ambiciją nei tik sukurti daugiau darbo vietų. Pastatai turėtų kurti naują istoriją. Nepasirinkome „Artery“ dėl to, kad tai atspindi pastato dizainą. Kai jį kūrėme, įsivaizdavome jį kaip vertikalę žymę, kuri simbolizuos įėjimą į naują, šiuolaikišką Vilnių. Ir tai iš tikrųjų bus arka, kurią reikės pereiti. Šis pastatas galėjo būti daug paprastesnis, bet mes norėjome, kad tai būtų dvi įkvepiančių formų šerdys. Mus įkvėpė idėja, kad galime sukurti naują Vilniaus veidą“, - pasakoja Y. Oskan.
„Mes netikime anonimine architektūra, netikime pastatais, kurie tiesiog įsilieja į aplinką. Mūsų projektai turi pasakoti istoriją, tai turi būti unikalu, o ne atkartoti tai, kas jau buvo padaryta. Vieta, kurioje statomas naujas pastatas, turi evoliucionuoti. Kartais žmonėms tokie iššūkiai yra nepatogūs, bet vėliau jie su tuo susitaiko. Man patinka tikėti, kad tai, ką darome, turės teigiamą poveikį aplinkai. Tokie iššūkiai skatina įgyvendinti ką nors ambicingo. Todėl ir mūsų projektai nėra paprasti. Žmonės mato, kaip iškyla šimtai pastatų ir net nesusimąsto apie tai.
„Visi mūsų urbanistiniai projektai yra orientuoti į ateitį. Galiu pasakyti, kad mes bandome perkelti miestus į naują laikmetį. Tai galima pasakyti apie projektus, kuriuos įgyvendinome Diuseldorfe, Milane, Varšuvoje ir kitur.
„Artery“ nėra vienintelis D. Libeskindo studijos projektas Lietuvoje. Garsusis architektas projektavo ir MO muziejų Vilniuje. Jo partneris Y. Oskan sako, kad jam patinka dirbti Lietuvoje.
„Kol kas neieškome naujų projektų, koncentruojamės į tuos, kuriuos jau esame pradėję. Bet tikiuosi, kad tai nėra paskutinis kartas, kai dirbame Lietuvoje. Projektams įgyvendinti reikia ne vienerių metų, todėl lengva prisirišti prie tos vietos, kurioje dirbi. O jeigu mus samdo ne vieną kartą, tai yra didžiausias komplimentas, kurio galima sulaukti“, - šypsosi Y. Oskan.
tags: #butai #konstitucijos #prospekte #arka