Pastaruoju metu naujakuriai noriai renkasi individualius namus naujuose moderniuose kvartaluose, kurie sparčiai plėtojami į vakarus ir pietvakarius nuo Vilniaus: Kauno, Trakų ir Lentvario kryptimis.
Apsisprendimą gyventi nuosavame name atokiau nuo miesto centro ar priemiestyje lemia kelios priežastys. Visų pirma, kaip jau esu minėjęs, maždaug už tą pačią kainą žmonės gali įsigyti gerokai erdvesnį nei butas namą su nemenku privačiu kiemu.
Valstybės parama saulės energijos plėtrai
Šiemet ketinantiems įsirengti saulės jėgaines yra numatyta rekordinė paramos suma - 4,5 mln. eurų iš Europos Sąjungos investicijų lėšų. Kvietimas paramai gauti numatomas gegužės 10 dieną, tačiau, jei paraiškų paramai bus gauta ir daugiau nei numatytiems puspenkto mln. eurų, R. Kėvelaitis tikina, kad tam atsiras ir papildomų lėšų.
Paramos dydis, kurį galėtų gauti kiekvienas paraišką pateikęs asmuo, įsirengiantis saulės jėgainę, skaičiuojamas taip: 323 eurai už vieną įrengtą kilovatą elektrinės. Pavyzdžiui, jei įsirengiate 5 kW saulės elektrinę, jūs galite susigrąžinti 1615 eurų.
Paraiškas paramai gauti nuo gegužės 10 dienos bus galima pateikti APVA svetainėje dar 30 dienų. Surinkus paraiškas, bus vertinama, koks finansavimo poreikis yra. Pasibaigus paraiškų teikimo laikotarpiui, APVA per 30 dienų turės įvertinti pateiktus prašymus bei pateikti atsakymą, ar paraiška yra tinkama ir ar galima tikėtis paramos.
„Taigi, nuo gegužės 10-osios, per maždaug 2 mėnesius, kažkur vasaros viduryje žmogus jau turėtų gauti atsakymą, ar gaus paramą ar ne”, - apibendrino R. Kėvelaitis.
Saulės elektrinės įrengimas
Saulės energija daugiabučiuose namuose
Numatomos permainos ir daugiabučiams namams, tačiau, anot pašnekovo, čia susiduriama su dvejopa situacija: „Jei daugiabučio namo bendrija nusprendžia įsirengti saulės elektrines ir pagamintą elektros energiją panaudoti bendroms reikmėms, pavyzdžiui, laiptinės, aplinkos apšveitimui, liftui, tai šiuo metu jau yra Vyriausybės priimti nutarimai, kurie leidžia atliekant namo renovaciją taip pat gauti paramą ir saulės elektrinės įsirengimui. Tokiu būdu bendrija gali tapti gaminančiu vartotoju.
Tačiau būna, kad atsiranda daugiabutyje atskiri butai, norintys tapti gaminančiais vartotojais ir patys gaminti elektrą saviems poreikiams. Dėl tokių atvejų praėjusį rudenį Energetikos ministerija pateikė įstatymo projektą Vyriausybei ir Vyriausybė pritarė, dabar jis yra svarstomas Seime, kuris leistų naudotis nutolusio gaminančio vartotojo modeliu.”
R. Kėvelaitis pasakoja, kad nutolusios gaminančio vartotojo modelis, tai toks modelis, kai butas, esantis daugiabutyje, gali turėti įsirengęs saulės elektrinę ne ant stogo, o kažkurioje kitoje geografinėje vietoje - pavyzdžiui, butas yra Šeškinėje, tačiau saulės elektrinė yra įrengta Lentvaryje ar Grigiškėse.
Parama daugiabučių gaminantiems vartotojams planuojama ir numatoma nuo kitų metų pavasario”, - sako R. Kėvelaitis. Pašnekovas tikina, kad saulės elektrinių įsirengimas ant daugiabučių namų stogų galėtų būti diegiamas kartu su renovacija: „Prie to valstybė prisideda ir finansiškai, yra sukurtas ir tokios paramos mechanizmas, o tai turėtų daugiabučių gyventojus ir paskatinti.”
Verslo investicijos į saulės energetiką
Verslo bei pramonės srityje pastebimas suaktyvėjimas - įmonės vis dažniau renkasi investuoti į saulės energetiką bei įsirengia saulės jėgaines. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonė - atsinaujinančios energetikos diegimas pramonės įmonėse - pasak R. Kėvelaičio, tam taip pat turėjo daug įtakos.
Šių metų pavasarį Lentvaryje ant vienos įmonės stogo buvo atidaryta pati didžiausia saulės elektrinė Baltijos šalyse.
„Ne tik pramonės, tačiau ir komercinės įmonės, nors ir nepretenduoja į finansinę paramą, tačiau pastebime, kad ir jos nusprendžia įsirengti saulės elektrines. Galbūt šis procesas dar nėra masiškas, bet stabilus saulės energetikos augimas ir versle yra matomas”, - kalbėjo R. Kėvelaitis.
Atsinaujinančios energetikos plėtra ir Rail Baltica
Kadangi iš šių miestelių pasiekti Vilnių ar Kauną bus galima per 15-20 minučių, jie taps patrauklia alternatyva gyventi dirbantiems šiuose didmiesčiuose. Svarbu ir tai, kad traukinių stotys ir Vilniuje, ir Kaune yra strategiškai patogiose vietose: senamiestis pasiekiamas pėsčiomis, centrinės miestų dalys taip pat netoli, gausu viešojo transporto, o vasarą galima ir dviračiu ar paspirtuku nuvažiuoti - nuvykti į darbą bet kurioje Vilniaus ar Kauno dalyje iš Kaišiadorių neužtruks daug ilgiau, nei vyktumėt, pvz., iš Pašilaičių ar Justiniškių.
Prielaidas, kad šie miesteliai gali tapti patraukliais gyventi mūsų didmiesčių satelitais, didina investicinė aplinka. Jau dabar nemažai didelių įmonių kuriasi būtent tarp Vilniaus ir Kauno, todėl šių miestelių gyventojai galės dirbti ne tik juose, bet ir greta jų įsikūrusiose įmonėse.
Skaičiuokite, kiek laiko užtrunka kelionė iš šiaurinės Vilniaus dalies, pvz., į Grigiškes ar Lentvarį. Valandą? O kiek užtruktumėte važiuodami traukiniu ar automobiliu iš Kaišiadorių ar Lentvario? 10-20 minučių.
Be to, šių miestelių patrauklumą dar labiau padidins elektromobiliai arba įkraunami hibridai, kurie per kelerius artimiausius metus, manau, daugeliui taps įperkami.
Dar viena priežastis, dėl kurios bus patrauklu gyventi šiuose miesteliuose, ta, kad galite rinktis, kuriame iš didžiųjų miestų mokysis jūsų vaikai, nes nuo stoties jie patogiai nuvažiuos į geriausias Vilniaus ir Kauno gimnazijas.
Po pamokų jie savarankiškai nuvyks į užsiėmimus įvairiuose būreliuose, kurių pasirinkimas didmiesčiuose tikrai gausus, o užsiėmimams pasibaigus greituoju traukiniu patogiai grįš namo.
Nusprendę studijuoti aukštojoje mokykloje jaunuoliai taip pat galės rinktis, kuriame iš didžiųjų miestų tęsti mokslus, ir nebus būtinybės nuomotis bendrabutį ar butą, nes kasdien galės grįžti namo.
O turintiems mažų vaikų nereikės sukti galvos dėl vietos darželyje, nes paprastai mažesniuose miesteliuose jų pakanka. Pradinės ir pagrindinės mokyklos juose taip pat yra, tad nereikės rūpintis, kas nuveš vaikus į pamokas, o joms pasibaigus parveš namo.
Žinau, ką dabar galvojate: niekas naujų individualių namų parduoti šiuo metu nei Kaišiadoryse, nei Vievyje nestato, o pirkti seno nesinori. Bet taip yra tik kol kas, viskas pasikeis per 4-5 metus, o pokyčius tarp Vilniaus ir Kauno paskatins būtent „Rail Baltica“.
Taip pat galvojate: kodėl, užuot įsikūręs keliolika kilometrų nuo Vilniaus centro, turiu pirkti namą du tris kartus toliau? Todėl, kad tuose miesteliuose aplink individualius namus bus kelis kartus daugiau žaliosios erdvės, negu dabar statomuose moderniuose individualių namų kvartaluose.
Tačiau patarčiau ne statytis namą pačiam, o pirkti jau pastatytą, nes tokio namo kaina fiksuota ir nepasikeis. O jei nuspręsite įsigyti tebestatomą namą, rinkitės tokį plėtotoją, kuris į preliminarią sutartį įtrauks fiksuotą galutinę jo kainą.
Be to, jei nenorite, kad kaimyniniai sklypai dar 5 ar 10 metų „džiugintų“ jus nesibaigiančiomis statybomis ir vešinčiomis piktžolėmis, rinkitės namą kompleksiškai plėtojamame vienodos architektūros kvartale, kuriame plėtotojas visus namus stato panašiu metu.
tags: #butai #lentvaryje #saules #g