Paskola iš akcininko: ar tai turtas ar sąnaudos? Mokesčių aspektai ir VMI dėmesys

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atidžiai stebi įmones, ypač įmonių grupes, siekdama aptikti mokesčių vengimo schemas. Dažnai pasitaiko, jog akcininkai priima sprendimus, kurie yra naudingi jiems asmeniškai, tačiau ekonomiškai nėra palankūs konkrečiai grupės įmonei. Tokiais atvejais VMI šias operacijas pripažįsta kaip mokesčių vengimo schemas ir priskaičiuoja papildomus mokesčius. Jei įmonei pavyksta įrodyti, kad konkretus sprendimas buvo ekonomiškai pagrįstas ir naudingas ne tik akcininkams, bet ir pačiai įmonei, tokiu atveju papildomų pasekmių įmonei nekyla.

Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš tokių situacijų - paskolas iš akcininkų, jų apmokestinimą ir galimas rizikas.

Paskolos ir dividendai: VMI įžvalgos

Viena iš schemų, kurią įvardijo VMI, tai dividendų ir paskolų sudengimas. Kaip pavyzdys pristatomas atvejis, kai Lietuvos įmonė, savo akcininkei užsienio bendrovei paskiria dividendus, tačiau jų nesumoka. Po dividendų paskyrimo yra pasirašoma paskolos sutartis, kuria remiantis užsienio bendrovė savo dukterinei įmonei suteikia paskolą.

Dividendai nėra sumokami motininei įmonei, o motininė įmonė faktiškai neperveda paskolos Lietuvos įmonei. Tačiau pagal paskolos sutartį, Lietuvos įmonė pradeda skaičiuoti palūkanas ir jomis mažina savo apmokestinamąjį pelną. Jeigu įmonė nesugeba pagrįsti, kodėl buvo atliktos šios operacijos, visos priskaičiuotos palūkanos yra pripažįstamos neleidžiamais atskaitymais.

Akcininkui mokėtinų dividendų skola gali būti pakeista į akcininko paskolos įmonei sutartį. Neišmokėtus dividendus įforminant kaip paskolą, laikoma, kad dividendai yra faktiškai išmokėti.

Paskirti, bet neišmokėti dividendai gali būti laikomi išmokėtais ir tapti paskola.

Sandoriai tarp asocijuotų asmenų ir rinkos kainos

VMI taip pat domina sandoriai tarp asocijuotų asmenų, nes dažnu atveju, jų tarpusavio sandorių kainos neatitinka rinkos sąlygų. Jeigu mažesnėmis nei rinkos kainomis prekiaujama su užsienyje esančiomis asocijuotomis įmonėmis, didesnis pelnas ir nuo jo mokamas pelno mokestis mokamas ne Lietuvoje, o užsienio valstybėje. Manipuliuojama ne tik prekių kainomis, tačiau ir paskolų palūkanomis, kurios neatitinka rinkos sąlygų.

Daug Lietuvos įmonių, kurios vykdo sandorius su susijusiomis įmonėmis užsienyje ir dar neturi tvarkingos asocijuotų asmenų kainodaros politikos, rizikuoja sulaukti VMI dėmesio ir galimų mokestinių patikrinimų.

Visi sandoriai tarp susijusių asmenų turėtų būti sudaromi tikrąja rinkos kaina. Kitaip tariant, susijusių asmenų tarpusavio sandoriuose negali būti nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų nustatomos nesusijusių asmenų tarpusavio sandoriuose. Jeigu sandoriuose nustatytos kainos neatitinka tikrosios rinkos kainos, mokesčių administratorius turi teisę koreguoti tokių sandorių kainas. Žinotina ir tai, kad teisės aktai mokesčių administratoriui suteikia teisę taip pat ir perkvalifikuoti sandorį.

Siekiant įrodyti, kad komercinis bankas būtų suteikęs paskolą tokiomis pat sąlygomis, derėtų kreiptis į banką ar kitą finansų įstaigą ir gauti pasirašytą pasiūlymą paskolai.

Akcijos perkamos iš paskolos

Dažnai pasitaiko atvejų, kai grupės įmonė už paskolą įsigyja turto ar kitos grupės įmonės akcijų. VMI šie sandoriai atrodo įtartini, nes jie atliekami siekiant naudos akcininkams, o ne atsižvelgiant į įmonės interesus.

Kaip pavyzdys pateikiamas atvejis, kai grupės įmonė iš motininės kompanijos įsigijo susijusios įmonės akcijų, o vietoj apmokėjimo buvo sudaryta paskolos sutartis. Šiuo būdu įmonė įsiskolino savo motininei kompanijai ir pradėjo mokėti palūkanas, kurios mažino jos apmokestinamąjį pelną. VMI nustatė, kad kitos bendrovės akcijų įsigijimas nebuvo ekonomiškai pagrįstas, todėl ir paskolos suteikimo sandoris buvo naudingas ne pačiai įmonei, o tik grupės akcininkams.

Kaip rašėme anksčiau, VMI pozicija mokestinių patikrinimų metu griežtėja, dažniausiai mokesčių planavimas pirmiausia yra traktuojamas kaip mokesčių vengimas, kol neįrodoma kitaip.

Paskola iš akcininko: privalumai ir apribojimai

Teisės aktai nedraudžia MB nariui suteikti paskolą savo įmonei ir neriboja paskolos dydžio. Kai akcininkas įmonei skolina pinigus, turėtų būti sudaroma paskolos sutartis. Jeigu akcininkas nori pinigus kada nors atgauti, reikės sudaryti paskolos sutartį.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 5 punktas nustato, kad bendrovės akcininkas turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto.

Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu.

Paskolos suteikimo atveju apskaičiuodamos apmokestinamąjį (t. y. ikimokestinį) pelną bendrovės gali atskaityti (t. y. pripažinti leidžiamais atskaitymais) palūkanas už paskolas, nes jos traktuojamos kaip įmonės veiklos sąnaudos. Tačiau nuosavo kapitalo finansavimo atveju bendrovėms neleidžiama iš pelno prieš apmokestinimą atskaityti akcininkams išmokamų sumų, atvirkščiai, dividendai mokami iš jau apmokestinto pelno.

Paskolą paėmusiam fiziniam asmeniui labiau apsimoka tokius pinigus paskolinti savo bendrovei, nei investuoti į jos įstatinį kapitalą. Paskolinus pinigus bendrovei, savininkui mokamos palūkanos mažina bendrovės apmokestinamąjį pelną, be to, jos neapmokestinamos ir pajamų mokesčiu.

Jeigu akcininkui, vieninteliam bendrovės savininkui, reikia finansuoti bendrovę, jam visų pirma derėtų apsvarstyti jos finansavimą iš paskolų. Paskolą gali paimti pats fizinis asmuo ir vėliau paskolinti pinigus bendrovei, kita vertus, bendrovė gali ir pati pasiskolinti iš banko. Abiem atvejais (jeigu palūkanų norma artima rinkos palūkanų normai) apskaičiuotos palūkanų sąnaudos mažina bendrovės apmokestinamąjį pelną.

Norint, kad tokios akcininkui, fiziniam asmeniui, mokamos palūkanos nebūtų apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, reikia, kad paskola atitiktų dar du kriterijus: bendrovė paskolą akcininkui turi grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų, o palūkanų norma neturi viršyti rinkos palūkanų normos. Tokiu atveju akcininko gyventojo iš bendrovės gaunamos palūkanos neapmokestinamos nei gyventojų pajamų, nei privalomojo sveikatos draudimo įmokomis.

Jeigu bendrovės savininkas, fizinis asmuo, pasiskolintus pinigus iš banko investuos į bendrovės įstatinį kapitalą, sąlygos nebus tokios palankios. Jeigu bendrovė uždirbo apmokestinamojo pelno, pirmiausia nuo jo sumokės pelno mokestį. Fiziniam asmeniui, nuolatiniam Lietuvos gyventojui, išmokėti dividendai bus apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu ir 6 proc.

Plonoji kapitalizacija ir kontroliuojamas skolintas kapitalas

Daugelis valstybių, laikydamos plonosios kapitalizacijos reiškinį piktnaudžiavimu, priėmė kovos su juo priemones. Šiomis priemonėmis siekiama, kad, apmokestinant tam tikrus kriterijus atitinkančias paskolas, jos būtų laikomos nuosavu kapitalu. Kitaip tariant, akcininkui sumokėtos palūkanos perkvalifikuojamos į paskirstytąjį pelną.

Akcininkui, kuris laikomas kontroliuojančiuoju skolintoju, mokamas palūkanas mokesčių administratorius gali ir apmokestinti mokesčių tarifu, taikomu dividendams. Taip gali nutikti, jeigu metų pabaigoje įmonės skola akcininkui, t. y. įmonę kontroliuojančiajai bendrovei, būtų didesnė už įmonės nuosavo kapitalo ketvirtadalį.

Lietuvos vieneto iš kontroliuojančiojo skolintojo skolinto kapitalo už atlygį dalis, viršijanti šio skolinto ir nuosavo kapitalo santykį 4:1, laikoma kontroliuojamu skolintu kapitalu. Nuo tokio kontroliuojamo skolinto kapitalo apskaičiuotos palūkanos nemažina pelno mokesčio. Todėl reikia iš anksto prognozuoti, koks bus šis santykis, ir planuoti, kaip jį pakeisti.

Bendrovės nuosavo ir skolinto kapitalo santykis gali būti keičiamas padidinus įstatinį kapitalą arba kompensavus nuostolius. Sukaupti finansiniai nuostoliai kompensuojami akcininkų sprendimu.

Kontroliuojančiuoju skolintoju laikomas toks asmuo, kuris kontroliuoja kitą vienetą (kontroliuojamąjį vienetą).

• asmuo pats tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 proc.
• jis kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 proc. kontroliuojamojo vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti ir jo paties valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 proc.

Tad kontroliuojančiaisiais asmenys pripažįstami ir tada, kai kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 proc. Lietuvos įmonės akcijų.

Skolintam kapitalui priskiriamos ne tik kontroliuojančiojo skolintojo paskolos, bet ir įsigytos obligacijos, taip pat paskolos iš trečiųjų asmenų, už kurias garantuoja kontroliuojančioji įmonė. Iš komercinio banko gauta paskola, jeigu ją garantuoja kontroliuojantysis asmuo, gali būti įskaičiuojama į skolintą kapitalą.

Skolintas kapitalas irgi vertinamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Taigi, jeigu įmonė per mokestinį laikotarpį dalį paskolų yra grąžinusi, jau sugrąžinta paskolos dalis, apskaičiuojant santykį, neįskaičiuojama.

Kaip nustatyti paskolos rinkos kainą?

Kaip nustatyti, kokia yra tikroji paskolų rinkos kaina, apie kurią kalbama Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymuose?

Lietuvos bankų suteikiamų paskolų palūkanų normą galima drąsiai laikyti paskolos tikrąja rinkos kaina. Todėl reikėtų kreiptis į kelis bankus ir klausti, už kokias palūkanas tokio dydžio įmonėms suteiktų tokios trukmės ir tokio dydžio paskolą su tokiu užstatu.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• sutartyje bus numatyta kintama palūkanų norma, susieta su vidutine Lietuvos bankų suteikiamų paskolų palūkanų norma.
• Svarbu yra atkreipti dėmesį į tai, kad palūkanos sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje ir leidžiamaisiais atskaitymais (apskaičiuojant pelno mokestį) tampa tada, kai jos priskaičiuojamos, o ne tada, kai išmokamos.

Tai reiškia, kad norint reguliuoti bendrovės pinigų srautą, susijusį su palūkanų mokėjimu, sutartyje galima nurodyti, kada akcininkui bus mokamos palūkanos (pagal akcininko prašymus, kiekvieno mėnesio pabaigoje, vieną kartą metų pabaigoje, vienu kartu paskutinę paskolos padengimo dieną ar pan.).

Mokesčių tarifai ir paskolos palūkanos

Nuo 2009 m. akcininkėms įmonėms išmokami dividendai yra apmokestinami 20 proc. pelno mokesčio tarifu, akcininkams gyventojams išmokami dividendai apmokestinami 20 proc. gyventojų pajamų mokesčiu ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokomis (jeigu akcininkas - nuolatinis Lietuvos gyventojas). Tačiau kai akcininke yra įmonė, jai gali būti pritaikyta vadinamoji dalyvavimo išimties lengvata.

Dividendai, skirstomi akcininkams, yra neapmokestinami pelno mokesčiu, jeigu yra tenkinamos dvi sąlygos: akcininke yra įmonė ir ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų valdo ne mažiau kaip 10 proc. balsus suteikiančių akcijų.

Palūkanos, kurias Lietuvos bendrovė moka tos pačios grupės įmonei užsienyje, Lietuvoje nuo 2009 m. liepos 1 d. bus apmokestinamos 5 proc. pelno mokesčio prie pajamų šaltinio tarifu. Nuo 2011 m. liepos 1 d. tokios palūkanos iš viso bus neapmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio, jeigu jos mokamos tai pačiai įmonių grupei priklausančiai ES įmonei, kuri ne mažiau kaip dvejus metus turi 25 proc.

Kiti svarbūs aspektai

• Akcininkas turėtų apsispręsti: ar didins įstatinį kapitalą, ar suteiks įmonei paskolą.
• Bendrovės veikla - prekyba. Apskaitoje registruojama ir finansinėse ataskaitose turėtų būti rodoma panaudota paskolos suma, t. y.
• Paskola niekuomet nebus priskiriama leidžiamiems atskaitymams, net jeigu skolininkas bankrutuos ir bus likviduotas.

Paskolos apskaitoje

• Paskola apskaitoje registruojama tada, kai gaunama.
• Įsigyta skola apskaitoje registruojama įsigijimo savikaina - tokia suma, kiek už ją buvo sumokėta.

Šis straipsnis skirtas bendram informavimui ir negali būti laikomas profesionalia konsultacija. Kiekviena situacija yra unikali ir reikalauja individualaus vertinimo.

tags: #paskola #is #akcininko #turto #vertinimas #ar