Prieš gerus penkerius metus verslininkas Gediminas Tursa baigė plėtoti projektą „Pliaterių rūmai“ sostinės Bokšto gatvėje, kuris tapo ir verslininko vizitine kortele, ir vienu brangiausių projektų mieste.
Šiame straipsnyje apžvelgsime Pliaterių rūmų projektą, jo istoriją, atsiliepimus ir dabartinę situaciją, taip pat kitus svarbius nekilnojamojo turto projektus Vilniuje.
Bokšto gatvė Vilniuje, kur įsikūrę Pliaterių rūmai
Pliaterių rūmų istorija
XVIII amžiuje Vilniaus senamiestyje Bokšto gatvėje esanti valda priklausė Pliaterių šeimai - labai kilmingai ir garbingai giminei, garsėjančiai ne tiek savo turtais, kiek ypatingu garbės supratimu bei patriotizmu. Šiame projekte išskirtinę vertę sukuria pati istorija.
Grafienė R. Pliaterienė savo namus Skapo gatvėje išmainė į šiuos rūmus Bokšto gatvėje. Vieta tikrai patraukli gyventi, su vaizdais į Užupį ir apačioje tekantį Vilnelės kanalą.
Pliaterių rūmuose lankydavosi universiteto profesoriai, vykdavo aukštuomenės pokyliai, buvo svarstomos krašto politinės ir ūkinės problemos. Šiuose rūmuose buvo įrengta net pirmoji kavinė Vilniuje.
1808 metais dokumentai pateikia konkrečius duomenis apie Pliaterienės rūmus. Juose buvo viena salė, septyni dideli kambariai, penkios didelės patalpos, daug pagalbinių patalpų, arklidės bei vežiminė karietoms. Rūmų savininkė gyveno antrame aukšte, kur jos apartamentai užėmė net septynis kambarius. Pliaterienės rūmų atkūrimui priimtas 1808 metų Vilniaus miesto plane pažymėtas kontūras.
Fasado sprendimams pagrįsti peržiūrėta visa medžiaga apie Pliateriams priklausiusius dvarus Lietuvoje. Tai klasicizmui priskiriami statiniai su charakteringais elementais, portikais bei galerijomis.
Istoriniai šaltiniai mini XVI amžiuje šioje teritorijoje buvus mūrinių - priskirtinų gotikos laikotarpiui, pastatų. Tikimasi, kad, antrojo etapo regeneravimo eigoje, nuėmus gatvės fasado apmūrijimą, pavyks surasti autentiškų gotikinių pastatų sienų fragmentų, juos restauruoti ir eksponuoti.
Vilniaus Džiazo projekto vizualizacija
Nekilnojamojo turto rinka Vilniuje
„Ober-Haus“ atlikta ketvirtoji tęstinė brangiausių butų analizė rodo, kad sostinėje brangesnių butų pardavimo apimtys pasiekė naujas rekordines aukštumas. Buvo nagrinėtas 2019 metų antrojo ir 2020 metų pirmojo pusmečio laikotarpis.
Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai, kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 3.000 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).
Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje pastaruoju laikotarpiu fiksuojamas itin spartus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas. Per 2019 metų antrąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų (kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų) įsigyta 149 ir už juos sumokėta 39,2 mln. eurų (su priklausiniais). Tai yra pastebimai geresnis rezultatas nei 2018 antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį, kuomet atitinkamai buvo įsigyti 88 ir 125 butai.
O per 2020 metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyta 218 tokių butų ir tai yra didžiausias užfiksuotas įsigijimų skaičius nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios). Už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 58,4 mln. eurų ir tai taip pat yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams šalies sostinėje įsigyti.
Jeigu 2018 metais sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 1,7%, 2019 metais - 2,3%, tai 2020 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 4,1%.
Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius įregistruotus brangiausių butų sandorius, matyti, kad tik itin retais atvejais buto kvadratinio metro kaina pasiekė 6.000 eurų ribą.
Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2020 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas baigiamame plėtoti projekte „Misionierių sodai“, Subačiaus g. (Senamiestyje) - už beveik 120 kv. m ploto butą su automobilių stovėjimo vietomis buvo sumokėta virš 770.000 eurų (beveik 6.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).
2019 metų antrąjį pusmetį brangiausias parduotas butas buvo tais pačiais metais pastatytame daugiabučių projekte „Šaltinių namai | Attico“, Aguonų g. (Senamiestyje) - už daugiau nei 100 kv. m ploto butą su keliomis automobilių stovėjimo vietomis ir sandėliuku sumokėta virš 670.000 eurų (beveik 6.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir sandėliuko kainą).
Tačiau nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai išsiskyrė parduotas butas, kuriam buvo išleista didžiausia pinigų suma. 2019 metų antrąjį pusmetį parduotas butas 2017 metais baigtame plėtoti projekte „Pliaterių rūmai“, Bokšto g. (Senamiestyje) - už beveik 340 kv. m ploto butą su keliomis automobilių stovėjimo vietomis sumokėta virš 1,9 mln. eurų.
„Nagrinėjant brangiausių butų sandorius, šį butą galima tituluoti brangiausiu 2019 metais parduotu butu daugiabutyje ne tik sostinėje, tačiau ir visoje Lietuvoje“, - sako R. Reginis.
„Ober-Haus“ duomenimis, vertinant parduotų brangiausių butų pasiskirstymą pagal kvadratinio metro kainą 2019 metų antrąjį ir 2020 metų pirmąjį pusmetį, tai Vilniuje parduotų butų, kurių vieno kvadratinio metro kaina sudarė 3.000-4.000 eurų, dalis sudarė 84%, 4.000-5.000 eurų - 14%, virš 5.000 eurų - 2%.
Kaip ir ankstesniais metais, didžioji dalis brangiausių butų yra įsigyjama Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose. Centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje gausu ne tik istorinių pastatų, bet ir fiksuojama rekordinė naujų būsto projektų plėtra. Taip pat brangiausių butų sandorių statistiką vis daugiau papildo butų įsigijimai pietinėje Šnipiškių ir Žirmūnų dalyje bei Žvėryne. Šiose zonose vis aktyviau plėtojami gyvenamieji projektai sulaukia dėmesio iš pirkėjų, kurie už išskirtinio buto vieną kvadratinį metrą sumoka iki 4.000-4.500 eurų.
Iš 367 brangiausių per 2019 metų antrąjį ir 2020 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Vilniuje 62% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2018-2020 metų statybos daugiabučiuose).
Nagrinėjamu laikotarpiu daugiausiai brangiausių butų (vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą) parduota tokiuose projektuose kaip: „Paupys“ (Aukštaičių g.), „Šaltinių namai | Attico“ (Aguonų g.), „Sierakausko 25“ (Z. Sierakausko g.), „Misionierių sodai“ (Subačiaus g.).
Štai lentelė, apibendrinanti brangiausių butų sandorius Vilniuje 2019-2020 metais:
| Laikotarpis | Butų skaičius | Suma (mln. eurų) |
|---|---|---|
| 2018 m. II pusmetis | 88 | - |
| 2019 m. I pusmetis | 125 | - |
| 2019 m. II pusmetis | 149 | 39.2 |
| 2020 m. I pusmetis | 218 | 58.4 |
Paprastai tariant, pastaraisiais metais įgyvendinami nauji ambicingi projektai vertingiausiose miesto dalyse jau buvo užprogramavę šį augimą.
Metai iš metų sparčiai augančios brangiausių butų pardavimo apimtys ir jau pasiektos rekordinės aukštumos kelia klausimą: tai kur yra šalies sostinės būsto rinkos galimybių riba?
Vis dar besivystanti mūsų šalies nekilnojamojo turto rinka kiekvienais metais yra išbandoma vis gausesniu aukštesnės klasės būsto kiekiu, kurį rinka, pasirodo, sugeba įsisavinti. Net aktyviausiu daugiabučių plėtros Vilniuje laikotarpiu laikomi 2006-2008 metai negali prilygti pastarųjų metų plėtros apimtims vertingiausiose ir brangiausiose miesto vietose.
Jeigu artimiausiu metu mūsų šalies ekonomikai pavyks išvengti didesnių nuostolių, tai brangiausio būsto rinka galbūt ir vėl bandys nustatyti naujas savo galimybių ribas. O tokio būsto plėtotojai tikrai nusiteikę ryžtingai ir toliau aršiai konkuruoja dėl likusių neįveiklintų vertingiausių miesto taškų.
Vilniaus Senamiesčio panorama
Kiti projektai Vilniuje
Prabangaus NT plėtotoja UAB „Unique Properties“ gavo statybą leidžiančius dokumentus gyvenamajam ir administraciniam kompleksui „Vilniaus Džiazas“ Senamiestyje, K. Vanagėlio g. 11 ir 18. Kompleksą sudarys dviejų korpusų daugiabutis su 66 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas unikalus tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės.
Daugiabučio statybų ir administracinio pastato tvarkybos darbus planuojama pradėti nedelsiant, o užbaigti - trečią 2025 m. ketvirtį. Jau anksčiau projekte buvo pasirašyta 18 preliminarių sutarčių dėl butų ir 3 dėl komercinių patalpų, o dar bent keletas interesantų laukė statybų leidimo.
Taip pat jau vyksta derybos dėl administracinio komplekso pastato - tarpukario architektūros Lenkijos vartotojų kooperatyvo „Spolem“ buvusios Vilniaus būstinės, išsiskiriančios unikaliu fasadu. Šiam pastatui tvarkybos leidimą bendrovė gavo dar pernai.
Modernizmas Lietuvos architektūroje
„Vilniaus Džiazo“ butai rinkoje išsiskirs 4,5 m aukščio butų lubomis ir 4 m vitrininiais langais. Teritorijoje bus sukurtos vilniečiams atviros laisvalaikio ir susitikimų erdvės - Ričardo Gavelio vardo skveras, Rasų rajoną su Senamiesčiu sujungsianti kavinių ir paslaugų gatvelė, o aplinką papuoš želdynai. Pirmo aukšto gyventojai turės nuosavus kiemelius ir prieigą prie sodo, o antrame ir trečiame aukštuose įrengti balkonai ir paskutiniame privačios terasos.
Pasak „Unique Properties“ vadovo Gedimino Tursos, „Vilniaus Džiazas“ siekia atgaivinti sovietmečiu nepelnytai užmirštą Senamiesčio dalį ir atkurti jos ryšius su Rasomis. Komplekso teritorijoje numatyta ne tik atvira ir gyvybinga komercinė gatvelė šiaurės-pietų ašimi, bet ir naujos patogios jungtys pėstiesiems ir dviratininkams geležinkelio stoties link.
„Jau artimiausiomis savaitėmis pradėsime darbus teritorijoje, kurioje dar prieš kelis šimtmečius buvo prabangus Vilniaus priemiestis su parkais, sodais ir baronų Renė dvaru, o tarpukariu čia veikė Lenkijos vartotojų kooperatyvo būstinė. Džiaugiamės gavę oficialų leidimą dalyvauti tolesnėje Vilniaus transformacijoje, tuščias ir pamirštas miesto erdves užpildančia funkcijų įvairove, kuri kviečia ne tik gyventi, bet ir dirbti, leisti laisvalaikį ar tiesiog judėti“, - sako G. Tursa.
„Unique Properties“ iš skirtingų savininkų įsigijo ir apjungė sklypus dar 2021 m. Per šį laiką teritorijoje atlikti archeologiniai tyrimai ir rastas apie 500 vnt. vertingų monetų bei audinių plombų lobis, kuris buvo perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui.
„Unique Properties“ dar laukia leidimo su Drujos gatve besiribojančio 521 kv. m ploto buvusio sandėlio atnaujinimui - bendrovė šiam objektui pasiūlė kompromisinį sprendimą, „nupjaunantį“ eismui trukdančią pastato dalį.
„Vilniaus Džiazo“ projektą parengė „Do Architects“ studija, pardavimais ir rinkodaros aspektais rūpinasi „Ober-Haus“, o statybų valdymu - „Incorpus“. Iš viso į kompleksą „Unique Properties“ investuoja apie 23 mln. Eur.