Gilužio ežeras, esantis Vilniaus mieste, tampa vis svarbesniu rekreaciniu ir gamtiniu ištekliu. Siekiant jį tinkamai suplanuoti ir pritaikyti poilsiautojų reikmėms, bus rengiamas Gilužio ežero pietinės pakrantės didesnės apimties sutvarkymo projektas. Poreikis būtent dabar imtis Gilužio ežero pakrantės tvarkymo kilo dėl kelių aplinkybių.
Visų pirma - Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė sutvarkyti geriau pritaikant rekreacijai jai nuosavybės teise priklausantį paplūdimiui skirtą sklypą. Antra - privačių investuotojų vystomame sklype pietrytinėje Gilužio ežero pusėje suprojektuota ir bus įrengta viešo naudojimo rekreacinė teritorija, kurią žadama perduoti savivaldybei. Trečia - Vilniaus miesto Bendrajame plane Gilužio ežero ir jo intakų pakrantėse yra suplanuota želdynų sistema ir šiuos sprendinius reikia įgyvendinti.
Šią vasarą Vilniaus mieste pradės veikti dar vienas oficialus paplūdimys. Jį planuojama įrengti Pilaitėje, prie Gilužio (kitaip - Gelūžės) ežero. Šiuo metu parengti paplūdimio įrenginių projektiniai pasiūlymai, kuriuos jau galima įvertinti.
Gilužio ežeras Vilniuje
Planuojami patogumai ir įranga paplūdimyje
Vilniaus miesto savivaldybės sklype prie Gilužio ežero planuojamas viešasis paplūdimys su jam funkcionuoti reikalinga įranga. Miestiečių patogumui teritorijoje papildomai numatyta įrengti keliolika suolų su atlošais, grilio zonoje - stalus su suolais ir šašlykinėmis. Papildomai bus įrengta persirengimo kabinų, viena jų pritaikyta žmonėms su negalia.
Numatyta įrengti šiukšlių dėžių, dviračių stovų, informacinius ženklus ir stendus. Esama vaikų žaidimo aikštelė ir sporto įrenginiai išliks, tik pastarieji bus sugrupuoti jiems tinkamesnėje vietoje. Projektuojamas naujas 25 m ilgio lieptas su stogine.
Projektuojant paplūdimio įrangą laikomasi aplinkos, patogios naudotis visiems principų. Ežero pakrantėje, iš Salotės g. pusės, įrengiama patogi naudotis ir žmonėms su ribotomis judėjimo galimybėmis medinė danga. Paplūdimyje taip pat planuojama įrengti pandusą - nuvažiavimą į vandenį. Medinės dangos tako nuolydis tinkamas privažiuoti prie įrengiamos aikštelės prie ežero.
Atvykusiems žmonėms su negalia išlaipinti ir persirengti bus atskira vieta. Šioje vietoje bus patogu ir šeimoms su vaikų vežimėliais. Čia taip pat numatomos vietos biotualetams, iš kurių vienas bus pritaikytas žmonėms su negalia. Verslo lėšomis planuojama įrengti ramaus poilsio netrikdančią ir saugumą užtikrinančią vandens slidžių su lynu sporto infrastruktūrą.
Gilužio ežero svarba ir aplinkosauga
19 ha ploto ir 5,6 m gylio, intakų vandens nuolat atnaujinamas Gilužio ežeras yra labai svarbus Vilniaus gamtinis ir rekreacinis išteklius. Gilužio ežero pietinės pakrantės projekto kontekste bus teikiami pasiūlymai dėl Angelavos g.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės numatytoji rekreacinė teritorija yra daug didesnė negu paplūdimio zona.
"Gilužio rivjera" - naujas gyvenamasis rajonas
Pilaitės gyvenamajame rajone statomi „Gilužio rivjeros“ daugiabučiai yra arčiausiai vandens telkinio visoje sostinėje - vos 50 m nutolę nuo Gėlužės ežero kranto. „Vienareikšmis pranašumas - sklypo vieta ir dydis. Čia bus įrengtas sporto aikštynas, o laisvalaikio zonos planuojamos 5 kartus didesnės nei numatyta projektams keliamuose privalomuosiuose reikalavimuose. Parkavimo aikštelės bus įrengtos arti laiptinių, o po namais - sandėliukai. Net ir sutvarkyta ežero pakrantė, įrengti suoliukai, pėsčiųjų ir dviračių takai.
„Butai, statomi gyvenamajame rajone, apsupti puikiai išvystytos infrastruktūros ir nepernelyg nutolę nuo miesto centro yra būtent tai, ko dabar dažniausiai ieško pirkėjai. Be to, projektas turi išskirtinumą - ežerą, kuris tyvuliuoja prie pat namų. „Gilužio rivjeros“ daugiabučių namų projekte pirmieji gyventojai įsikurs jau 2020 m. pradžioje. Sutvarkius Gėlužės ežero pakrantes, projektas taps augančio Pilaitės mikrorajono, vieno žaliausių sostinėje, akcentu.
Lankytinos vietos Vilniaus apskrityje
Ir tikri vilniečiai dažnai nežino, kad visai šalia miesto plyti net dvejos žemyninės kopos, visoje apskrityje raizgosi įdomiausi pažintiniai takai, įvairūs parkai, yra Alpakų ūkis ir Pelėdų parkas, o mažiau nei už 100 km - krateris, kuriuo galima pasivažinėti dviračiu, ir dešimtmečius nuo pašalinių akylai saugota raketinė bazė.
„Remiantis naujausiu reklamos planavimo agentūros „Open Agency“ tyrimu, trys iš keturių lietuvių šiemet atostogas planuoja Lietuvoje. Panašu, kad dar daugiau susidomėjimo sulauks ir taip labiausiai šalyje vietos bei užsienio turistų lankoma Vilniaus apskritis, - portalui LRT.lt pasakoja „Keliauk Lietuvoje“ produktų ir rinkodaros vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. - Į šią apskritį vilioja ne tik sostinė, Trakai ar Kernavė, bet ir daugelis kitų šio regiono lankytinų vietų, pažintinių takų, išskirtinių gamtos objektų.
Beje, Vilnius - viena iš trijų Europos Sąjungos sostinių, kurių senamiestį galima apžiūrėti iš oro baliono. Taip pat užsienio turistus ir stebina, ir žavi galimybė po sostinę paplaukioti baidarėmis Vilnelės upe, jei dar neišbandėte šios pramogos, galbūt ši vasara - puikus metas tai padaryti“, - patikina I.
Muzikos gerbėjams tiesiog būtina užsukti į neseniai duris atvėrusį „Foje“ muziejų, šeimoms patiks atsinaujinęs Energetikos ir technikos muziejus ir paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, veikianti 19 a. buvusioje politinių kalinių areštinėje, kurioje 1863-1864 m.
Jais paklajoti atvyksta ne tik vilniečiai, bet ir svečiai iš visos Lietuvos. O kur dar Nemenčinės miškuose esantis pažintinis takas, vingiuojantis pro Zamečkavo skulptūrų parką ar Sakiškių, Pasakiškių skulptūrų parkai, patrauklūs ir mažiesiems lankytojams“, - pasakoja I. Anot jos, pokarantininiu laikotarpiu puiki vieta laisvalaikiui yra muziejus po atviru dangumi Europos parkas ar 14 a.
Užsukite ir į Pelėdų parką, esantį Rudaminoje. Vos už keliasdešimties kilometrų nuo Vilniaus - unikali Paulavos respublika (Merkinės dvaras). Apie tai, kad čia kadaise buvo savotiška valstybė valstybėje, turėjusi savo valiutą, herbą ir vėliavą, dabar mena tik dvaro griuvėsiai, pasakoja I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Trakai - turistų pamilta vieta, viliojanti saloje esančia pilimi, pasiplaukiojimais vandens dviračiais ar laivais Galvės ežere ir daugybe kavinukių, kuriose siūloma pasistiprinti kibinais. „Užsienio turistai dažnai užsisako kibinų gaminimo edukacijas, tad pasinaudokite proga, kad šiemet užsieniečių bus mažiau, ir patys pasigaminkite vietos virtuvės pasididžiavimu laikomų kepinių. O norėdami ko nors saldaus desertui, užsukite į šokolado skulptūrų muziejų“, - pataria „Keliauk Lietuvoje“ atstovė.
Ne mažiau įspūdžių paliks pasivaikščiojimas Varnikų pažintiniu taku. Jis nėra naujas, tačiau tikrai vertas dėmesio - didžiąją tako dalį dengiantis medinis takelis keliautojus veda per pelkes, pievą su mažais ežeriukais ir natūraliai susiformavusį mišrų mišką. Beje, praėjusiais metais atliktas vietinio turizmo tyrimas rodo, kad mėgstamiausi lietuvių gamtos turizmo objektai - būtent pažintiniai takai ir apžvalgos bokštai, o Vilniaus apskrityje jų tikrai nestinga“, - pastebi I.
„Balandžių daug Ukmergėj...“ - dainuojama vienoje labai gerai žinomo grupės „Antis“ dainoje. Iš tiesų, Ukmergėje - visas pulkas menininkų sukurtų balandžių skulptūrėlių, jas surasti kviečia specialus maršrutas. Taip ne tik žaismingai praleisite dieną, tačiau ir paklajosite miesto gatvėmis. „Taip pat šis kraštas garsėja dvarais, žymiausi jų - Užugirio (Smetonos), Siesikų, Vakuškio ir Taujėnų.
Užsukusieji į Smetonos dvarą ne tik galės pasigrožėti jo apylinkėmis, bet ir pamatys vietą, kurioje buvo įsikūręs prezidentas, daugiau sužinos apie jo gyvenimą bei Lietuvą tarpukariu“, - vardija I. Lankytojus vilioja ir Ukmergės piliakalnis, nuo kurio viršūnės atsiveria puikūs vaizdai. Beje, ar žinote, kad kadaise Ukmergės apylinkėse prie Veprių miestelio nukrito kelių šimtų metrų skersmens asteroidas, palikęs maždaug 8 km skersmens kraterį.
„Miškuose tarp Ukmergės ir Veprių net kelis dešimtmečius veikė sovietinės armijos Kopūstėlių raketinė bazė. Iki 1988-ųjų ši bazė buvo akylai saugoma, aptverta spygliuota viela ir elektrifikuota apsaugos sistema. Joks pašalietis negalėjo čia įžengti. „Miestas garsėja kasmet čia rengiamu vaistažolių rinkimo čempionatu. Taip pat Švenčionių rajone atidarytas naujas pažintinis takas.
Vos už 20 km nuo Kernavės yra Čiobiškio miestelis, kurį su kitu Neries krantu jungia keltas, laikomas unikaliu inžineriniu objektu. Jame nėra nei motorų, nei irklų, tik keltą prilaikantys galingi lynai. „Bevaikštinėjant Bartkuškio mišku galima pamatyti ir medžių apsuptą žemyninę kopą, užburiančią savo grožiu. Tai dar viena vieta Vilniaus apskrityje, kur jausitės bent šiek tiek priartėję prie jūros“, - šypsosi I.
„Tai „laukinis“ pėsčiųjų takelis, kuriuo iš etnografinio gatvinio Grabijolų kaimo galite nueiti iki storiausio ąžuolo visame Neries regioniniame parke - senolio Alkų ąžuolo. Tiesa, kaime gyvena daug garbaus amžiaus žmonių, tad kol išlieka bent menkiausia COVID-19 grėsmė, į kaimą prašoma neužsukti ir saugoti vietos gyventojų sveikatą.
Mada statytis namą sau, vaikams ir anūkams jau praėjo. Pastaraisiais metais pardavėjai pastebi besikeičiančias tendencijas - žmonės būstus renkasi tik 5-10 metų laikotarpiui ir juose ieško kuo daugiau natūralumo tiek išorėje, tiek viduje. Nekilnojamojo turto ekspertė, pardavimų vadovė Jurgita Kveselaitė sako, kad, ieškodami būsto miestuose, o ypač - sostinėje, pirkėjai turėtų pirmiausia atsižvelgti į savo gyvenimo būdo įpročius. Kitas svarbus aspektas - aplinka.
Gyventojai ypač vertina parkus, kitas žaliąsias zonas. Jos žmonėms suteikia galimybę pasimėgauti gamtos vaizdais ir išnaudoti infrastruktūrą sveikatinimuisi: aktyviai judėti ar sportuoti gryname. „Kiekvienas pirkėjas vertina komfortą, kurio nenori ir nemato prasmės paleisti, jei tik pavyksta atrasti. Jei anksčiau renkantis būstą labai svarbu buvo lokacija ir, tarkime, buto išplanavimas, dabar vis svarbesnė tampa butų projektų aplinka: rekreacinės zonos, miškai, parkai“, - pranešime žiniasklaidai cituojama J.
Pasak J. Kveselaitės, arčiau gamtos namų ypač ieško jaunos poros ar šeimos su mažais vaikais. Jiems svarbu, kad būtų kur leisti laisvalaikį ar dalį dienos gryname ore netoli gyvenamosios vietos. „Visuomet rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad žmogaus poreikiai, kaip ir aplinka, keičiasi. Todėl būstas, kuris yra patogus ir patrauklus dabar, nebūtinai bus tinkamiausias tolimoje ateityje - po 20 ar 40 metų.
Į besikeičiančius pirkėjų poreikius atsižvelgia ir statytojai. Jie vis dažniau sumaniai išnaudoja sostinės erdves ir pritaiko jas kokybiškam gyvenimui.
Trakų pilis - viena iš lankytinų vietų Vilniaus apskrityje