Seimas patvirtino 37 mln. eurų kompensacijas už nusavintą žydų turtą. Parlamentas 72 balsais „už“, šešiems parlamentarams buvus „prieš“ ir dviem susilaikius priėmė naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą.
JAV vyriausybė sveikina Seimo sprendimą dėl 37 mln. eurų kompensacijų už nusavintą žydų turtą. „Šio įstatymo priėmimas yra svarbus žingsnis pripažįstant Holokausto tragediją Lietuvoje. Priimtas įstatymas kalba ne tik apie praeities nuoskaudas.

Lietuvos žemėlapis
Naujos Kompensacijos: Esminiai Aspektai
Seimas antradienį priėmė naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, kuris numato 37 mln. eurų kompensacijas už nusavintą asmeninį žydų turtą. Jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio.
Nauja įstatymo redakcija numato, kad simbolinės kompensacijos bus skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.
Numatyta, kad kompensacijos būtų skiriamos, kai šie asmenys neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.
Kaip ir dabartinės, naujos kompensacijos bus skirtos Geros valios fondui, kuris jas išmokėtų turto savininkams bei paveldėtojams. Prašymų būtų laukiama iki 2023-iųjų pabaigos, kompensacijos būtų išmokėtos per 2024-2030 metus.
Nauja įstatymo redakcija taip pat leis 5-10 mln. eurų fondui skirti individualių prašymų dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą tenkinimui. Vienam asmeniui išmokama piniginė suma nepriklausytų nuo nukentėjusiam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės.

Lietuvos žydų bendruomenės būstinė
Politikų ir Bendruomenių Nuomonės
Naujas kompensacijas skirti pasiūliusi premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad Lietuva jau yra kompensavusi praradimus už žydų religinių bendruomenių turtą, tačiau už privačių asmenų nacionalizuotą turtą nėra atlyginta.
Premjerė teigė, kad Lietuvoje per Holokaustą išžudžius didžiąją dalį žydų nėra kam į kompensacijas pretenduoti, todėl dalis būtų skiriama bendruomenei.
Prieš projektą kalbėjusi opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, jog žmonėms iš naujų kompensacijų bus skiriamos „niekingai mažos lėšos“, ir ateityje žydų bendruomenės atstovai vėl galės kreiptis kompensacijų, argumentuodami, kad jiems praradimai nebuvo atlyginti.
Prieš įstatymą kalbėję parlamentarai teigė, jog jis kiršina žydų organizacijas - tai rodo ir per svarstymą gauti protesto laiškai iš kai kurių bendruomenių, pvz., Kauno - o taip pat ir visą visuomenę.
Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis teigė, kad parlamentas skirdamas kompensacijas „sukiršina žydų bendruomenę ir sukiršina lietuvių bendruomenę“.
Konservatorius Emanuelis Zingeris pripažino, kad žydai nėra vieningi dėl kompensacijų išmokėjimo Geros valios fondui, bet ragino balsuoti už įstatymą, kad būtų atstatytas istorinis teisingumas, kartu pasiliekant „galimybę įtakoti fondą ir padaryti jį atviresnį pasiūlymams“.
Vyriausybei pasiūlius atnaujinti Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą Kauno žydų bendruomenė išplatino kelis viešus laiškus, kritikuodama iniciatyvą.
Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky BNS yra sakiusi, kad įstatymas dėl naujų 37 mln. eurų kompensacijų yra kompromisinis, tačiau bendruomenė jį vertina teigiamai, o jo priėmimas bus „tam tikras išbandymas valstybei“.

Holokausto aukos Lietuvoje
Geros Valios Fondas: Valdymas ir Paskirtis
Įstatymas numato, kad kompensacija būtų mokama iš valstybės biudžeto į Vyriausybės paskirtą fondą, šią funkciją atlieka Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas.
Numatyta, kad fondo kolegialus valdymo organas turi atstovauti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms ir įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.
Žydams jau baigiamos išmokėti kasmet skiriamos kompensacijos už nusavintą religinių bendruomenių turtą - 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį ir procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.
Žydų kultūros paveldas Pietų Lietuvoje. Jieznas
Pagrindiniai faktai apie kompensacijas už nacionalizuotą turtą Lietuvoje
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Įstatymo pavadinimas | Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymas |
| Kompensacijos suma | 37 mln. eurų |
| Kompensacijos gavėjai | Geros valios fondas, kuris išmoka savininkams ir paveldėtojams |
| Prašymų teikimo laikotarpis | Iki 2023 m. pabaigos |
| Išmokėjimo laikotarpis | 2024-2030 metai |
Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941-1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas.
tags: #kompensacijos #uz #nacionalizuota #turta