Kauno visuomenę sukrėtė planai statyti naujus objektus šalia istorinio Ąžuolyno parko. Šie planai sukėlė diskusijas ir nesutarimus tarp gyventojų, verslininkų ir miesto valdžios.
Kauno mero ketinimai istoriniame Ąžuolyno parke įrengti milžinišką parkingą sukrėtė kauniečius. Kauniečius papiktino paviršutiniška, trumparegiška ir visvaldiška miesto valdžios pozicija. Be jokios išankstinės informacijos, alternatyvų paieškos ar diskusijų - Kauno miesto taryba atsainiai pareiškė, jog bankrutavusio medelyno “Magnus” 3,35 hektarų sklypą Ąžuolyno parko pakraštyje (Vydūno al.4) nutarta paimti „visuomenės reikmėms 1.950 vietų parkingui įrengti“. Visuomenė liko be žado. Tai padaryta koncentruotai, funkciškai ir pamatuotai.
Į Kauno visuomenės sukilimą netruko sureaguoti ir Seimas. Šiandieną įvyko retas reiškinys - bendras Seimo Aplinkos ir Kultūros komitetų posėdis Kauno Ąžuolyno „asfaltavimo klausimams“ spręsti.
Statybas verslininkai planuoja maždaug hektaro plote, unikalioje vietoje Kaune, Ąžuolyno pašonėje. Ši teritorija patenka ir į „Unesco“ pasaulio paveldo sąrašą. Tad statyboms ėmė priešintis gyventojai.
„Tas planuojamas objektas niekaip nesusijęs, su Ąžuolyno kaip rekreacinio miško parko veikla, tiek ir su teniso kortų kaip sporto funkcija, tai kelia nerimą, kad tuo objektu galės naudotis tik ribotas skaičius žmonių, o visuomenės interesas bus pažeistas“, - teigia asociacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ atstovė Laura Ramanauskaitė.
Verslininkai stebisi, kodėl žmonės ėmė bruzdėti tik dabar. Esą projektą derina beveik 6 metus, detalųjį planą keitė ir teikė svarstymui kelis kartus. „Buvo keistas keturis kartus, tai kiekvieną kartą yra procedūrinis dalykas, svarstymo su visuomene, tai tas nesutikimas - mes nė vienos pretenzijos neturėjome“, - sako projekto vystytojas Robertas Jocius.
Pagal pirminį planą čia turėjo būti vystomas sporto medicinos turizmas. Dabar matyti, kad iškils sveikatingumo ir SPA centras, viešbutis, bus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, šioje patrauklioje vietoje išdygs ir daugiabutis - 3 aukštų, 18 butų.
„Yra ieškoma sprendimų, kad atsipirktų projektai užsakovo, architektai žiūri, kaip įvilkti į rūbą, kuris būtų vertingas ir tiktų toje vietoje“, - teigia architektas Nerijus Stanionis. Tad štai po tokių žodžių kyla klausimų - ar tai nėra pataikavimas verslui.
Gyventojai tikina, kad dalį planų verslininkai iš pradžių nuo jų galimai slėpė. „Mes apie daugiabučius nežinojome ir pamatėme tik vėliau, pamatę vizualizacijas - tai čia laukiame specialistų nuomonės ir dėl pačio aukštingumo, ir dėl vizualinės taršos“, - sako L. Ramanauskaitė.
Žmonės bijo, kad verslo užmojai rengti požeminę automobilių aikštelę - pakenks ąžuolynui ir senieji medžiai ims nykti. „Bus atlikti rimti drenažo darbai, Ąžuolyno miško parkas šaknys pakankamai ilgos ir gilios tas vandens pasiekiamumas vandens medžiams bus sutrikdytas, mes negalime matyti šiandien ar po 5 metų, tų pasekmių, bet jos gali pasirodyti vėlesniame laikotarpyje“, - komentuoja L. Ramanauskaitė.
Tad po tokio sujudimo projektą ėmė svarstyti ir Kauno regioninė architektūros taryba. Ir sako, kad jis neatitinka viešojo intereso. O štai Kauno savivaldybės vyriausias architektas sako nematantis priežasčių, kodėl statybas ten reiktų drausti. „Tai nėra Ąžuolyno teritorija, šitas sklypas yra atskiras ir jis yra išimtas. Nežinau, visi tie, kurie rengė ir kurie tikrino tą projektą, problemų nematė“, - teigia Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Gyventojai ir dalis architektų beda pirštu ir į istorinius teniso kortus. Statant kompleksą jie bus sunaikinti. „Šitas kortų sklypas nėra išimtas iš teritorijos ir tas įstatymas galioja. O jūs tame įstatyme pasidarote atskirą sklypą ir tame darote komercinę veiklą. Jei šita teritorija skirta sportui, tai čia ir turi būti vystomi tik sporto objektai, kodėl jums šovė į galvą daryti kažkokius gyvenamuosius“, - komentuoja architektūros istorikė Jolita Kančienė.
Verslininkai tikina - kortai nuostolingi. Tad jų veiklos tęsti nemato prasmės, bet atminimą žada įamžinti. „Primityviai laikyti teniso aikštelę neapsimoka, žmonės neina. Mes norime, kad toje vietoje atsirastų istoriniai dalykai, kurie buvo susiję su tenisu, kad atsirastų skulptūrų parkas, kur būtų besikeičiančios parodos eksponuojamos“, - sako R. Jocius.
Statybas verslininkai ketina pradėti pavasarį, skaičiuoja, kad bendra projekto vertė - apie 18 milijonų. O gyventojai parengė peticiją, kurioje jau apie 2000 parašų ir siekia išsaugoti Ąžuolyno vientisumą.
Tarybos posėdyje svarstytas žemės sklypo Sporto g. Architektas, Kauno RAT laikinasis pirmininkas Audrys Karalius pabrėžė, kad sklypas, kurį išsinuomojo NT vystytojas, yra valstybinis, valdomas Kauno miesto savivaldybės, kad jis yra savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūriniame draustinyje ir nacionalinio reikšmingumo lygmens objekto „Kauno Ąžuolyno sporto statinių kompleksas“ teritorijoje. Visuomenininkai prašė išlaikyti istorinę tąsą, kad teritorija būtų skirta tik sportui, kad pastatai būtų tik visuomeninės paskirties.
Detaliojo plano koregavimo projekto vadovas Nerijus Stanionis akcentavo, kad šioje teritorijoje gali būti statomi butai. Tai, kad ėmėsi detaliojo plano korekcijų, anot N. Stanionio, lėmė ir pasitikėjimas užsakovu. Jo teigimu, NT projektų vystytojas R. Jocius yra įgyvendinęs daugybę projektų ir patirtis rodo, kad jis tai daro atsakingai. N. Stanionis taip pat pridūrė, kad net yra tekę organizuoti architektams ekskursijas į kai kuriuos R. Jociaus objektus.
Projektavimo firmos „Arches“ atstovas, atsakydamas į pastabą, kodėl šiame projekte reikia butų, pastebėjo, jog natūralu, kad užsakovai, turėdami gerą idėją dėl medicininio turizmo vystymo, dėl visuomeninės paskirties, nori, kad projektas atsipirktų.
„Šio projekto svarstymai tęsiasi nuo 2018 m.“, - teigė N. Valatkevičius. Detalusis planas šioje teritorijoje buvo keistas 2017 m., paskui dar tris kartus kas porą metų. Pastarasis keitimas vyko šiemet. Tai irgi buvo viešai svarstyta. Pasak N. Valatkevičiaus, „Yra atlikta projekto ekspertizė. Liko paskutiniai keli parašai dėl statybos leidimo“.
Prognozė: per metus naujuoju sveikatingumo centru galės pasinaudoti 5-6 tūkst. lankytojų. „Šis posėdis, mano manymu, turėjo įvykti anksčiau - viešojo svarstymo metu ar rengiant detalųjį planą. Tačiau šitiek kartų buvo viešai svarstoma ir niekas nesikreipė, niekas neparašė. Man pačiam keista buvo, kad visuomenė nekreipė dėmesio į tokį objektą“, - dėstė N. Valatkevičius.
A. Karalius pasiteiravo, kodėl pats N. Valatkevičius dar siūlo projektą svarstyti. „Reikia kalbėti apie šį projektą. Tačiau konkursas įvyko, objektas svarstytas. Ir kažkodėl dar siūlyti jį svarstyti, jeigu visuomenė nesikreipia? Dar kreiptis ir stabdyti? Jokios problemos nebuvo matyti. Ir paveldosaugininkams, ir aplinkosaugininkams - visiems tiko“, - sakė N. Valatkevičius.
„Manau, kad jūsų klausimas yra netaktiškas, nes tų daugiabučių bus minimumas. Kalbama apie viešbutį, sveikatos paslaugas“, - teigė N. Valatkevičius.
Ne vienas Kauno RAT narys išreiškė pastabų dėl teniso kortų. Ar jie išliks? N. Stanionis nei patvirtino, nei paneigė. „Jūs sakote: tenisui paliekame galimybę lyg smėlio dėžę daugiabučio kieme. Ar teisingas toks teiginys? Ar tik oro palikimas tikrai reiškia, kad tenisui neužkertame kelio?“ - klausė A. Karalius.
„Saugoti sovietmečiu statytų kortų, suprantama, nereikia. Nematome didelės vertės. Vertę matome pačioje veikloje, funkcijoje“, - teigė N. Stanionis. Tai paminėjo ir buvęs sklypo savininkas laiške Kauno RAT.
„Tuo tarpu sveikatingumo centras veiks visus metus. Be to, čia apsilankys žymiai daugiau žmonių nei teniso kortuose. Derėtų atkreipti dėmesį, kad šiuolaikiniai teniso kortai įgauna naujų formų, turi išvystytą infrastruktūrą - nuo 20 atvirų ir uždarų kortų. Puikiausias to pavyzdys „Tennis Space“, - atkreipė dėmesį R. Jocius. Verslininko R. Jociaus pagrindinė žinutė - šiuo pastatu bus siekiama plėsti medicininio turizmo paslaugų teikimą.
„Kaunas turi didelių galimybių vystyti medicininį turizmą. Miestui labai svarbus atvykstančių turistų skaičius. Ypač liekančių nakvoti. Kaunas neturi daug objektų, dėl kurių atvyktų turistai su dideliu išlaidų krepšeliu, liktų ir nakvoti“, - pastebėjo R. Jocius.
Per metus naujuoju sveikatingumo centru galės pasinaudoti 5-6 tūkst. lankytojų. Tikimasi, kad objektu naudosis ir vietiniai gyventojai. Ilsėsis dienos SPA, naudosis sveikos gyvensenos centro paslaugomis. Planuojama, kad objektas veiks visus metus. Numatoma ir visuomeninė paskirtis. Pasak R. Jociaus, nebus nukirstas nė vienas medis, nes sklypo teritorijoje jų tiesiog nėra.
„Objektas bus statomas toje vietoje, kur dabar yra automobilių aikštelė, sudėtos trinkelės. Ši teritorija visuomet buvo numatyta urbanizuoti.
Šalia Ąžuolyno parko planuojami ir daugiabučių projektai. Vienas iš jų - „Ąžuolyno namai“:
Kaunas, Vaižganto g. Nauji butai Kaune Ąžuolyno namai. Šis daugiabučių kompleksas atitiks A klasės energinio efektyvumo standartą. Projekte bus įrengti 84 butai, 98 vietų požeminis garažas, lauko bei stogo terasos. „Ąžuolyno namuose”, vadovaujantis subtilios skandinaviškos architektūros tradicijomis, suprojektuoti modernūs, kokybiški butai. Gyvenvietėje maksimaliai išnaudojamas natūralus apšvietimas ir namus supanti žaluma. Šeimos gyvenimas kupinas netikėtumų ir nuolatinio skubėjimo, tad pirmiausia galvojame apie Jūsų patogumą. Gyvenvietė suprojektuota taip, kad grįžę ir saugiai palikę automobilį, iš požeminio garažo liftu pakiltumėte į namus, kur visos erdvės apgalvotos ir suformuotos jūsų patogumui. Apšviestame ir žaliuojančiame, tik pėstiesiems skirtame kieme mėgausitės gamta, o Jūsų atžalų vaikystės džiaugsmas tęsis specialiai įrengtoje žaidimų aikštelėje.
Kuriame laikui ir aplinkai nepavaldžius, taupius ir išskirtinius namus, kuriuose kartų kartos ilgam įleis šaknis. A klasės energinį efektyvumą užtikrina energiją taupančios pastatų inžinerinės sistemos ir sertifikuotos, aukščiausios kokybės natūralios medžiagos. Privatumo ir saugumo jausmą garantuoja vaizdo kameromis stebima ir aptverta teritorija. Architektūrą išbaigia belgiškų rankų darbo plytų mūro fasadas, didžiulės terasos bei unikalaus dizaino balkonai. „Ąžuolyno namai“ - tai skandinaviško stiliaus įkvėpta ramybė bekompromisei gyvenimo kokybei. Į namus, kuriuose galite mėgautis visaverčiu poilsiu su šeima, gera grįžti, už sienų paliekant miesto šurmulį. Vakaras privačioje terasoje ar namuose prie židinio neabejotinai taps jūsų pamėgtu ritualu.
Nuo ištisus metus žaliuojančių 43-61 kv. m ploto viršutinių terasų atsiveria ąžuolyno parkas bei žavinga Kauno panorama. Pirmojo aukšto gyventojams priklausančios lauko terasos virs šeimos laisvalaikio ir poilsio oaze, kurioje ir kvapni ryto kava ir šeimos pietūs įgaus naują, ypatingą prasmę.
Kauno Ąžuolynas - žalioji miesto širdis, kvėpuojanti tyru oru. Greta namų esantys Vytauto ir Ąžuolyno parkai, Dainų slėnis - tai nesibaigiantys takeliai važiuojant dviračiu ir pėsčiomis. Šalia esantys teniso kortai, baseinas, futbolo aikštynas - aktyvus laisvalaikis pavers gyvenimą visaverčiu, visada rasite kuo užimti savo atžalas.
Kitas projektas - „Parko namai“:
Kaunas, Krėvos g. Parko namai - tai išskirtinis uždaras naujų namų kvartalas pačioje Kauno širdyje. Žalumos apsuptyje, vos kelios minutės nuo miesto širdies Laisvės alėjos prasideda nauja „Parko namų“ istorija. Jos kūrėjai - Jūs, žmonės, mėgstantys aktyvų ir turiningą laisvalaikį bei vertinantys ramybe dvelkiančią namų aplinką. Krėvos ir Totorių gatvelių sankryžoje trimis statybos etapais iškils septyni 3-5 aukštų namai. Šlaitiniai pastatų stogai bei šiuolaikiškos fasadų detalės savitu stiliumi papildys šalia vyraujančią tarpukario architektūrą.
„Parko namus“ statome pačiame miesto centre. Vietoje, kur darbas, darželiai ir mokyklos, parduotuvės ir pramogos yra visai šalia. Vos keli žingsniai pėsčiomis ir Jūs pasieksite restoranus ir kavines Laisvės alėjoje, gausybę parduotuvių „Akropolyje” ar renginius „Žalgirio“ arenoje. Gyvendami miesto centre galėsite džiaugtis paprastu ir patogiu kasdieniu keliavimu pėsčiomis ar viešuoju transportu, būtinybę judėti automobiliu palikę tik tolimesnėms išvykoms.
Už elegantiško „Parko namų“ fasado rasite Jūsų poreikius atitinkantį būstą - nuo kompaktiškų dviejų kambarių butų iki prabangių apartamentų mansardiniuose aukštuose. Viršutinių aukštų gyventojai galės mėgautis erdviomis terasomis bei grožėtis greta žaliuojančio parko vaizdais, o šaltuoju metu laiku - stebėti pro stoglangius atsiveriantį žvaigždėtą dangų. Kituose aukštuose esantys butai turės balkonus ar lodžijas - erdvę jaukioms vakaro akimirkoms. Maksimalią natūralią šviesą namuose užtikrins dideli, grindis siekiantys langai.
Tačiau šie planai taip pat sulaukė kritikos:
„Daugiabučių kvartaliukas išdygs prie pat Kauno sporto halės, istoriniame Žaliakalnyje. Kvartalas dar nepradėtas statyti, o butai jau pardavinėjami. Pardavinėja kažkokie energetikai ar dujininkai. Toje vietoje buvo garažai, kurie taip pat nepuošė, bet ši zona yra paveldinė, užstatymo tankis - nerealus. Tai kaip čia tas Kaunas žengia į UNESCO, a? Klausimų kyla ir dėl to, kaip šiame riboto įvažiuotumo rajone kasdien išsiteks papildomi 150 automobilių. Kaip valdžia žada sureguliuoti Parodos g. ir K.Petrausko g.
Sklype stovėjusių senų pastatų griovimo darbus atliekančios AB „Detonas“ įmonės darbų vadovas 15min pripažino sulaukęs keleto aplinkinių gyventojų skundų. „Pradėjome darbus prieš pat Kūčias, turime baigti iki sausio pabaigos. Reiktų bent dviejų mėnesių, bet kiek užsakovas laiko davė, tiek ir turime. Intensyviname darbus. Griauname pastatus keliais etapais. Tie, kas iki šiol vykdo automobilių remonto darbus šiuose garažuose, turi išsikraustyti iki Trijų karalių.
Gindamasis nuo kritikos, projekto vystytojų „Egavi“ direktorius Justinas Barniškis patikino, jog statyti daugiabučius šioje Žaliakalnio vietoje buvo numatyta dar 2010 m. Pasak Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, šio sklypo, kurio plotas siekia 8 044 kv. m, detaliojo plano (organizatorius - UAB „Žaliosios aukštumos“ - aut. past.) rengimas pradėtas 2007 m. Šio proceso metu vykusiame viešame svarstyme su visuomene gauti du raštai su pastabomis. Jos išnagrinėtos, detaliojo plano sprendiniai pakoreguoti. 2010 m. balandžio 7 d. jis buvo patvirtintas. 2016 m. lapkričio 2 d. jis buvo vėl koreguotas, keičiant numatomų pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymą, automobilių stovėjimo vietų išdėstymą, įvažiavimo vietą, bet nekeičiant esminių rodiklių, nustatytų 2010 m.
„Daugiabučių namų su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybos projektas šiuo metu tikrinamas informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
2010 m. detaliajame plane, J.Barniškio teigimu, numatytas kur kas didesnis užstatymo tankumas bei intensyvumas. Leistinas užstatymo tankumas siekia 36 proc., intensyvumas - 133 proc. Pagal šį planą iš viso sklype galima pastatyti gyvenamosios paskirties pastatų 10 700 kv. m.
„O pagal mūsų parengtą ir šiuo metu derinamą projektą planuojamas sklypo užstatymo tankumas siekia 29,6 proc., užstatymo intensyvumas - 68 proc., planuojama pastatyti 5 500 kv. m. Atsižvelgus ir įvertinus teritorijos, t. y. Žaliakalnio, urbanistinį išsidėstymą ir užstatymo būdą buvo priimtas sprendimas neišnaudoti sklypo teritorijos maksimaliai ją užstatant ir pasirinkome kokybiškesnę ir architektūriškai patrauklesnę projekto koncepciją. Pagal Kauno miesto bendrąjį planą ši teritorija yra priskiriama vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamosioms teritorijoms, kurioje vyrauja daugiabutė gyvenamoji statyba. Planuojamas sklypo užstatymo tankumas siekia 29,6 proc., užstatymo intensyvumas - 68 proc., planuojama pastatyti 5 500 kv. m.
J.Barniškio teigimu, Kauno Žaliakalnio rajonas yra turbūt pats didžiausias rajonas Kaune, kuris prasideda nuo Savanorių pr. ir tęsiasi iki pat miesto centro. Vystoma teritorija iš visų pusių yra apsupta vien tik daugiabučiais (Vaižganto 9A, Vaižganto 11A, Vaižganto 11B, Vaižganto 7, Ąžuolyno 9, Perkūno al.
„Rengdami „Ąžuolyno namų“ projektą daug domėjomės Žaliakalniui būdinga tarpukario Kauno architektūra ir jos elementais. Mūsų pasirinkta projekto koncepcija ir architektūriniai sprendimai yra labai artimi šiam laikotarpiui.
„Egavi“ įsigijo statinius, esančius adresu Vaižganto g. 11, šių metų lapkritį iš UAB „Litectus“. Sklype vis dar tebestovi garažų ir sandėlių paskirties statiniai, kuriuose buvo vykdoma automobilių remonto, dirbtuvių veiklą.
„Mūsų nuomone, šis projektas kaip tik papuoš Žaliakalnį. Įgyvendinus jį, bus grąžinta rajonui jo pagrindinė ir pirminė paskirtis, - gyvenamoji, o ne autoservisų veiklai ar pramonei skirta teritorija.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo teigimu, šį projektą patvirtino Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius. „Šioje vietovėje yra teritorijų ir pastatų, kurie „disonuoja“ su Žaliakalnio istoriškai susiformavusiu urbanistiniu-architektūriniu audiniu. Pvz., sovietmečiu pastatyti ūkiniai pastatai ar garažai. Specialusis planas leidžia tokių teritorijų perplanavimą ir prie Žaliakalnio istorinio charakterio nederančių pastatų perstatymą. Nekeliami paveldosauginiai reikalavimai statinių aukščiui, užstatymo tankiui ir intensyvumui.
„Ąžuolyno namus“ pasiekti bus galima tiek iš Vaižganto g., tiek iš Perkūno al. Gyvenamojo rajono koncepcijos autoriai - vieni žymiausių Danijos architektų „Aarhus Arkitekterne“. Numatoma statybų pabaiga - 2017 m. IV ketvirtis. Šiuo metu rezervuota 50 proc. apartamentų su stogo terasomis. Projekto vertė - 8 mln. eurų. Butų kv. m. Pasak J.Barniškio, pavieniai projektai negali daryti įtakos viso miesto eismo sistemai.
„Kaune šiuo metu akivaizdžiai sprendžiami eismo srautų klausimai, visame mieste galime matyti ne vieną rekonstruojamą, didinant eismo pralaidumą, sankryžą. Žaliakalnis yra Kauno centrinė dalis, tad normalu, kad augant, plečiantis miestui ir eismas mieste intensyvėja. Tai - neišvengiamas procesas. Nemanau, kad mūsų projektas turės įtakos eismui Žaliakalnyje. Pasak Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, K.Petrausko g. ir Parodos g. sankryža per valandą vidutiniškai pravažiuoja daugiau nei 3 600 automobilių. Naujai planuojamo kvartalo generuojami eismo srautai nesieks nė 1 proc.
Visuomenė liko be žado. Tai padaryta koncentruotai, funkciškai ir pamatuotai.
Šiandieną įvyko retas reiškinys - bendras Seimo Aplinkos ir Kultūros komitetų posėdis Kauno Ąžuolyno „asfaltavimo klausimams“ spręsti.
Savivaldybės numatomo parkingo schema Vydūno al.4 sklype.
Kauno mero ketinimai istoriniame Ąžuolyno parke įrengti milžinišką parkingą sukrėtė kauniečius.
„Tas planuojamas objektas niekaip nesusijęs, su Ąžuolyno kaip rekreacinio miško parko veikla, tiek ir su teniso kortų kaip sporto funkcija, tai kelia nerimą, kad tuo objektu galės naudotis tik ribotas skaičius žmonių, o visuomenės interesas bus pažeistas“, - teigia asociacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ atstovė Laura Ramanauskaitė.
Gyventojai tikina, kad dalį planų verslininkai iš pradžių nuo jų galimai slėpė.
Žmonės bijo, kad verslo užmojai rengti požeminę automobilių aikštelę - pakenks ąžuolynui ir senieji medžiai ims nykti.
Tad po tokio sujudimo projektą ėmė svarstyti ir Kauno regioninė architektūros taryba. Ir sako, kad jis neatitinka viešojo intereso. O štai Kauno savivaldybės vyriausias architektas sako nematantis priežasčių, kodėl statybas ten reiktų drausti.
Gyventojai ir dalis architektų beda pirštu ir į istorinius teniso kortus. Statant kompleksą jie bus sunaikinti.
Statybas verslininkai ketina pradėti pavasarį, skaičiuoja, kad bendra projekto vertė - apie 18 milijonų. O gyventojai parengė peticiją, kurioje jau apie 2000 parašų ir siekia išsaugoti Ąžuolyno vientisumą.
“Ąžuolyno namai" - suprojektuoti akcentuojant modernaus gyvenimo standartus, integruojant A klasės energinį efektyvumą, aukščiausios kokybės medžiagas ir pažangią saugumo sistemą. Dėmesingai kurtas skandinaviškas dizainas, akcentuojamas belgiškų plytų fasadu, o erdvios terasos bei unikalūs balkonai suteikia galimybę mėgautis žaliausios Kaune lokacijos, Ažuolyno parko magija. Norėjome suteikti poilsio kokybei naujus standartus. Sukūrėme daug privačios erdvės, atvėrėme didelius langus į gamtą, pro kuriuos plūsta dienos šviesa ir pušų kvapas. Visą šio objekto prabangą išdėstėme infrastruktūriškai palankioje vietoje - nuo pramoninių ateities statybų apsaugotoje kurorto rekreacinėje zonoje.
Vizualizacija "Ąžuolyno namai"
Apibendrinant, statybos šalia Ąžuolyno parko Kaune kelia daug aistrų ir nuogąstavimų. Gyventojai baiminasi dėl parko vientisumo, medžių išsaugojimo ir galimos žalos aplinkai. Verslininkai teigia, kad projektai yra būtini medicininio turizmo plėtrai ir miesto ekonomikos augimui. Miesto valdžia tikina, kad projektai yra derinami su visomis institucijomis ir atitinka įstatymus. Diskusijos tęsiasi, ir kol kas neaišku, kaip bus rastas kompromisas tarp visų suinteresuotų šalių.