Veiveriai - miestelis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, įsikūręs 18 km į šiaurės vakarus nuo Prienų. Šis miestelis yra seniūnijos ir parapijos centras. Netoli Veiverių eina Via Baltica automobilių magistralė.
Veiverių Šv. Liudviko bažnyčia
Miestelio Istorijos Pradžia
Minimi nuo 18 a. pradžios. Vietovė pradedama minėti XVIII a. 1-ojoje pusėje. Sparčiau ėmė augti 1815 pastačius pašto stotį prie Kauno-Varšuvos plento. 1818 pastatyta bažnyčia, 1822 buvo parapinė mokykla.
Miestelis ėmė augti po 100 metų, kai čia buvo įkurta didelė pasienio pašto stotis. 1818 m. pastatyta pirmoji Veiverių bažnyčia, įsteigta parapinė mokykla.
Veiverių Reikšmė XIX Amžiuje
1863 apylinkėse veikė sukilėlių būrys, įvyko jo susirėmimų su Rusijos imperijos kariuomene. Po sukilimo 1866 buvusios stoties patalpose įkurti pedagoginiai kursai (nuo 1872 Veiverių mokytojų seminarija) tapo lietuvybės židiniu (daugiausia mokytojo T. F. Žilinsko pastangomis). Seminarija virto lietuvybės židiniu, ją baigę mokytojai tapo žymiais pedagogais, pirmųjų lietuviškų vadovėlių autoriais, kultūros ir visuomenės veikėjais.
1867-1950 Veiveriai buvo valsčiaus centras. 19 a. antroje pusėje veikė valdinė pradžios mokykla.
Veiverių mokytojų seminarija
Veiveriai Tarpukario Ir Pokario Metais
Lietuvai atkūrus valstybę (1918) Veiveriuose veikė liaudies universitetas, paštas, vaistinė, kooperatyvas, pieninė, motorinis malūnas. 1935 m. gyventojai dalyvavo Suvalkijos streike. Rugpjūčio 27 d. miestelyje įvyko aukų pareikalavusios riaušės. Per susirėmimą su policija buvo nukauti 2 riaušininkai, dar 5 ūkininkai bei 3 policininkai buvo sužeisti. Sovietų okupacijos metais Veiveriai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.
Po II pasaulinio karo daug gyventojų stojo į rezistencinę kovą prieš sovietus, miestelį keliskart buvo užėmę vietos partizanai, bet daug jų žuvo, juos palaikę žmonės ištremti į Sibirą. Sovietų valdžia žuvusių partizanų kūnus sumesdavo į prie miestelio užsilikusius karo laikų apkasus, ant kurių sovietmečiu slaptai buvo statomi kryžiai žuvusiems kovotojams.
Atgimimo laikotarpiu prie kelio Marijampolėn supiltas „Skausmo kalnelis“. Jame palaidoti apylinkėse žuvę pokario partizanai, jiems atminti pastatytas paminklas, daug kryžių ir koplystulpių.
Veiverių Šv. Liudviko Bažnyčia Ir Angelų Istorija
Šv. Liudviko bažnyčia (1853; yra vertingų skulptūrų, tarp jų - Nukryžiuotasis 19 amžius). Ši istorija prasidėjo, kai Garliavos įkūrėjo, Fredos dvaro savininko, Garliavos ir Veiverių katalikų bažnyčių, Garliavos sinagogos ir Garliavos liuteronų bažnyčios fundatoriaus, žemvaldžio Jozefo Godlevskio (Garliausko) dukra Liudvika Godlevska 1845 m. ištekėjo už kunigaikščio Adamo Napoleono Sviatopelk-Mirskio.
Siekdamas išgelbėti žmoną, kunigaikštis Sviatopelk-Mirskis kreipėsi į garsų ginekologą Friedrichą Scanzoni, pas kurį teko važiuoti net į Viurcburgą (Vokietija). Deja, buvo jau per vėlu, gydytojas negalėjo išgelbėti Liudvikos gyvybės. 1859 m., būdama 33 metų, ji mirė.
Anot legendos, sielvarto pagautas kunigaikštis Adamas Napoleonas, dar stovėdamas prie lovoje gulinčios mylimosios, nupiešė jos portreto eskizą. Pagal jame pavaizduotus veido bruožus buvo pagamintos dvi angelą vaizduojančios skulptūros. Vienas iš šių Berlyne gamintų angelų 1859 m. pastatytas Veiveriuose prie Šv. Liudviko bažnyčios, kitas - Viurcburgo, kur mirė kunigaikštienė, kapinėse. Pati Liudvika Sviatopelk-Mirska buvo parvežta ir palaidota Veiverių bažnyčios kriptoje. Ten pat atgulė ir 1861 m.
Danguje angelai - nieko ypatingo. O žemėje? Tai, kad kunigaikštis A. Mirska savo žmonos garbei pastatė du angelus, ir tai, kad jie, nutolę 1400 km, buvo pastatyti tą pačią dieną Veiveriuose ir Viurcburge, rodo, kad nieko nėra neįmanomo net neturint telefono ar didesnės transporto priemonės.
Antroji skulptūra, stovinti Vokietijoje, taip pat išliko. Prabėgus daugiau nei pusantro šimto metų nuo jos pastatymo Viurcburgo miesto kapinių gidę Doris Jaeger-Herleth sudomino neįprastas meno kūrinys. Internete pavyko surasti tokio pat angelo iš Veiverių nuotrauką, ir 2015 m. Tais pačiais metais Viurcburgo atstovai apsilankė Veiveriuose.
Nemaža dalis jų jau surinkta. Šių metų rugsėjo 11 d. Viurcburgo rotušės herbinėje salėje Doris Jaeger-Herleth skaitys pranešimą apie neįprastą angelo skulptūros istoriją, taip tikimasi pritraukti paskutiniąją dalį lėšų, leisiančių pradėti rekonstruoti griūvantį paminklą. Veiverių angelą taip pat reikėtų atnaujinti.
Pažiūrėti skulptūros ir pasiklausyti jos istorijos į miestelį dažnai vyksta tiek lietuviai, tiek užsieniečiai. Dažnas viurcburgietis, keliaujantis po Lietuvą, nepraleidžia galimybės apsilankyti Veiveriuose.
Veiverių bendruomenės nariai tikisi, kad ilgainiui pavyks gauti lėšų ir sutvarkyti per daugiau nei pusantro šimto metų aptrupėjusį ir apsilaupiusį angelą, kurio būklę dar turi įvertinti specialistai. Viurcburgo gyventojai, sužinoję skulptūros istoriją, subūrė „Angelo draugiją“ ir aktyviai dalyvavo rinkdami lėšas rekonstrukcijai.
Vokietijos turizmo centras skyrė labai didelį dėmesį angelo Viurcburge renovacijai. Gausus būrys rėmėjų, didelis valstybinių institucijų dėmesys ir pagalba leido nuvežti angelą į dirbtuves ir ten grąžinti jam pradinį vaizdą. Nors po II pasaulinio karo, kurio metu Viurcburgas patyrė ypatingai žiaurų antpuolį - miestas buvo ne tik sugriautas, bet ir sudegintas, angelas išliko. Jis stovėjo tarp griuvėsių tarsi įrodydamas, kad meilės negali sugriauti net didžiausi karai. Po remonto grąžinus angelą į savo vietą, renginio metu žmonės labai didžiavosi, kad toks gražus dėmesys skiriamas ne tik istoriniams , bet ir meilės paminklams. Renginyje dalyvavęs Lietuvos ambasadorius Vokietijoje D.
Viurcburgas ir Veiveriai - tai du mokslo šviesos miestai, labai skirtingi savo dydžiu. Viurcburge veikia puikus universitetas, priimantis studentus iš viso pasaulio. Jame dėstoma ir lietuvių kalba. Šį universitetą baigė nemažas skaičius lietuvių, dabar dirbančių tiek Viurcburge, tiek visame pasaulyje. Veiverių seminarija - taip pat didelis langas į mūsų istoriją, padovanojusi gražų būrį šviesių garbingų žmonių.
Kalbėdama su renginio dalyviais išgirdau nusistebėjimą, kad savo mylimą žmoną kunigaikštis A. Mirska vežė 1400 kilometrų namo. Galėjome patikinti, kad tai nėra pirmas kartas Lietuvos istorijoje. Šaltą lapkričio popietę susirinkusius pasigrožėti restauruotu angelu šildė svajinga saksofono muzika ir organizatorių džiaugsmas po ketverių metų pasiekus savo tikslus. Ir ypatingai savo tvirtybe, užsidegimu ir kantrybe spinduliuojanti šios idėjos sumanytoja Doris. Ši savo miesto istorija besidominti ir ją mylinti moteris, rodos, savo šypsena sutelkianti draugų ratą, gali nutiesti tiltus, ilgesnius nei tūkstantis kilometrų. Nuoširdus ačiū Prienų rajono savivaldybei už linkėjimus Viurcburgo miestui. Mūsų dalyvavimas bei atstovavimas J. Marcinkevičiaus bibliotekos Veiverių filialui ir Veiverių bendruomenei buvo tikrai didelė dovana renginio organizatoriams ir parodymas, kad mums labai svarbi mūsų istorija. Beliko laukti šio meilės angelo istorijos tęsinio Veiveriuose. Nenuilstančio Veiverių klebono Kęstučio Vosyliaus planuose -2019 metais atgaivinti išgražėjusios viduje, atsinaujinusios klauptus, bažnyčios išorę ir angelą. Telieka mums visiems susiburti ir pagelbėti gražiuose klebono Kęstučio darbuose.
Infrastruktūra Ir Dabartis
Veiveriai - miestelis Prienų rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, prie kelio 230 Mauručiai-Vinčai-Puskelniai, Veiverių kalvagūbryje (80-95 m virš jūros lygio). Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos. Stovi Veiverių šv. Liudviko bažnyčia (pastatyta 1853 m., rekonstruota ir paaukštinta XX a. 3-4 dešimtmetyje), veikia Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija, biblioteka (nuo 1941 m.).
Yra išlikę arklių pašto rūmai, kuriuose - XIX a. viduryje netoli miestelio nutiesus geležinkelį ir rūmams praradus savo funkciją, - įkurta Veiverių mokytojų seminarija (veikusi 1866-1915 m.); šiuo metu rūmuose veikia Veiverių Antano Kučingio meno mokykla. Veiveriuose stovi paminklas 1935 m. Užnemunės valstiečių streiko dalyvių mitingams atminti.
Kuriantis valstybei, veiveriškiai ėjo savanoriais į Lietuvos kariuomenę. 1905 m. įvykiuose seminarijos auklėtiniai rengė mitingus, reikalavo dėstyti lietuvių kalba. Seminarija veikė iki 1915 m.
Šv. Liudviko atlaidai. Šia proga bus atidengtos atminimo lentelės bažnyčios fundatoriui Jozefui Godlevskiui ir bažnyčios kriptoje palaidotiems kunigaikščiams Liudvikai Godlevskai Sviatopelk-Mirskai ir Adamui Napoleonui Sviatopelk-Mirskiui.
Svarbiausi objektai Veiveriuose:
- Šv. Liudviko bažnyčia
- Pašto stoties pastatų kompleksas
- Tomo Žilinsko gimnazija
- A. Kučingio meno mokykla
- Biblioteka
- Krašto istorijos atminties muziejus
- Paminklai T. F. Žilinskui ir J. Lukšai-Daumantui
Šiandien Veiveriai yra svarbus kultūros ir istorijos centras Prienų rajone, traukiantis lankytojus savo istorija, architektūra ir gamta.
tags: #butai #veiveriuose #mieste