Asociatyvinės nuotraukos reikšmė ir įtaka įvairiose srityse

Asociatyvinės nuotraukos atlieka svarbų vaidmenį įvairiose gyvenimo srityse, nuo bibliotekų veiklos iki nekilnojamojo turto rinkos. Jos padeda iliustruoti temas, pritraukti dėmesį ir geriau perteikti informaciją. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip asociatyvinės nuotraukos naudojamos ir kokią įtaką jos daro skirtinguose kontekstuose.

Bibliotekos ir kultūrinė veikla

Lietuvos bibliotekos aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime, siekdamos pritraukti kuo daugiau lankytojų ir užtikrinti prieinamumą visiems. Lietuvos bibliotekų paslaugomis naudojasi trečdalis šalies gyventojų. Dar 0,6 mln. galėtų lankytis bibliotekose, tačiau šie žmonės galvoja, kad bibliotekos - ne jiems, nes turi negalią, kitų individualių reikmių ar negali skaityti įprastų spausdintų knygų. Jie ne tik patiria daug asmeninių iššūkių, bet ir susiduria su informacine ir kultūrine atskirtimi. Šalies bibliotekos susivienijo, kad spręstų šį iššūkį.

Bibliotekos organizuoja įvairius renginius, parodas ir paskaitas, siekdamos pritraukti skirtingų amžiaus grupių lankytojus. Pavyzdžiui:

• Rugsėjo 30 d. vyks nuotolinė lektorės Šarūnės Leikienės paskaita „Ankstyvojo skaitymo svarba ir įtaka tolimesniuose raidos etapuose“.
• Rugsėjo 23 d. vyks dvi lektorės Akvilės Giniotos paskaitos apie vaikų lytiškumą: 10 val. nuotolinė paskaita specialistams apie ankstyvąjį lytiškumą, 17.30 val. konferencijų salėje - paskaita auginantiems vaikus apie vyresniųjų vaikų lytiškumą.
• Rugsėjo 28 d. bibliotekos konferencijų salėje vyks susitikimas su performanso menininke Monika Dirsyte.

Bibliotekos taip pat eksponuoja parodas, skirtas svarbiems istoriniams įvykiams ir kultūrai. Pavyzdžiui, bibliotekos I a. erdvėse eksponuojama dokumentų paroda, skirta Lietuvos totorių istorijos ir kultūros 700-osioms metinėms paminėti bei bendrai lietuvių ir totorių kovai su Kryžiuočių ordinu įprasminti. Bibliotekos I a. erdvėse eksponuojama spaudinių paroda „SEPTYNIŲ ŠIMTMEČIŲ „ISTORINIS TILTAS“ IŠ KRYMO Į LIETUVĄ: 2021-ieji - Lietuvos totorių kultūros ir istorijos metai“.

Virtualios bibliotekos

Šioje virtualioje bibliotekoje saugomi skaitmeniniai ištekliai skirti žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto dėl pačių įvairiausių priežasčių. Lietuvos higienos instituto duomenimis, tokių žmonių Lietuvoje yra daugiau nei 0,5 milijono - vadinasi, kiekvienas iš mūsų pažįstame bent vieną potencialų ELVIS lankytoją! Suteikime jiems galimybę tapti ELVIS vartotojais: virtualios bibliotekos pristatymas, įvykęs rugsėjo 9 dieną. Beje, virtualiose...

Daugiabučių renovacija ir "protingi namai"

Asociatyvinės nuotraukos taip pat svarbios iliustruojant renovacijos procesus ir "protingų namų" technologijas. 15 metų - beveik tiek laiko Lietuvoje vyksta daugiabučių renovacijos procesas, kurio metu atnaujinta šimtai gyvenamųjų namų. Specialistai pastebi, kad dabartinis renovacijos suvokimas yra ydingas. Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą.

„Svarbu suprasti, kad namo atnaujinimas nėra vien tik išvaizdos pagerinimas ar sienų spalvos pakeitimas: pirmiausia tai - modernūs inžineriniai sprendimai, padedantys taupyti energiją, operatyviai vesti suvartojamų resursų apskaitą, ją stebėti“, - sako M. „Jei kalbame apie daugiabučių renovaciją, reikia priartėti prie esmės: kosmetinis remontas ir užsandarintos sienos nėra tinkamas namo atnaujinimas. Jei po renovacijos daugiabutis virstų protingu namu, gyventojai daugiau patogumų patirtų jau prie įvažiavimo į kiemą.

Įdiegus protingų namų sprendimus, galima tikėtis įvairiausių funkcijų, pavyzdžiui, kiemo užkardas gali pasikelti automatiškai, nuskaičius automobilio numerius. Buto duris protingame name galima atrakinti be rakto: pakanka piršto antspaudo arba veido atpažinimo funkcijos. Bendrų daugiabučio patalpų apšvietimas gali būti reguliuojamo ryškumo, automatiškai prisitaikantis prie paros meto. Be to, įdiegus protingo namo sistemą paprasta stebėti energijos suvartojimą, tiek atskiro buto, tiek bendrai viso namo: kiek suvartojama elektros energijos, išleidžiama vandens, kokie šildymo kaštai.

Bendrovės atstovas kainos neslepia: JUNG KNX protingo namo įranga 100 m2 butui kainuotų nuo 30 Eur/m2. „Tikslią tokios sistemos kainą vienam butui ar namui apskaičiuoti galima tik žinant konkretų poreikį, nes tokio dalyko kaip standartizuotas protingas namas būti negali - kiekvienas namas yra protingas tiek, kiek to „proto“ reikia jo savininkui. Tai labai individualu - vienas gyventojas galbūt bus melomanas ir norės bute valdomos garso ar vaizdo sistemos, kitam užteks tik klimato, apšvietimo kontrolės, automatinių žaliuzių valdymo ir saugos funkcijų“, - kalba V.

Per KNX sistemą būtų galima valdyti visas pastato sistemas: šildymą, vėdinimą, šaldymą, apšvietimą, laistymą, žaliuzes, vartus, garso ir vaizdo aparatūrą ir daugelį kitų dalykų. „Kalbant apie daugiabučio renovaciją, reikia pabrėžti, kad protingo namo sistema yra sudaryta iš autonominių valdymo elementų, ji - kaip lego kaladėlės, galima pasirinkti reikiamas funkcijas tokias, kokių reikia. Čia nėra centrinio kompiuterio, kuris viską valdo ir jam sugedus „protingumas“ baigiasi. Be abejo, nėra būtinybės visiems gyventojams diegtis protingo namo sistemą, vieni galėtų butus rengti paprastai, su galimybe sistemą įsidiegti vėliau.

Šeimos santykiai ir bendrystė

Asociatyvinės nuotraukos taip pat gali būti naudojamos iliustruojant šeimos santykius ir bendrystės svarbą. Dažniausiai šeimos ateina dėl nesusikalbėjimo arba nekalbėjimo. Sutuoktiniai turi neįgyvendinamų lūkesčių bei įsitikinimų ir tuo nesidalija tarpusavyje. Kartais vienas iš jų galvoja, kad kitas savaime jį turi suprasti, ir neatsiveria jam. Žmonės gali daug kalbėtis, bet taip ir nesusikalbėti. Be to, ir kitas turi norėti suprasti pirmojo poziciją. Dažnai atsitinka taip, kad vienas linkęs nekalbėti, o kitas - nesiklausyti.

Kitaip tariant, dažnai pastebimas negebėjimas atvirai ir aiškiai bendrauti. Sutuoktiniai ateina dėl įvairių iššūkių, su kuriais nepajėgia susidoroti: neištikimybės, kitų žmonių ar aplinkybių kišimosi į šeimos gyvenimą. Pavyzdžiui, neretai į šeimos gyvenimą kišasi uošvė, jį trikdo darbas, hobiai, įvairios priklausomybės. Kartais sutuoktiniai ateina dėl to, jog jaučia, kad jų gyvenime kažkas pasikeitė, kažkas ne taip. Tai patys sėkmingiausi atvejai. Tie žmonės kuria bendrystę ir stengiasi labiau suprasti, kokį šeiminio gyvenimo etapą jie išgyvena, ir jiems tikrai galima padėti.

Man atrodo, kad žmonės neišmoksta kurti bendrystės savo šeimose. O šeimoje natūraliai išmokstame visko: bendravimo, santykių su kita lytimi, su kitais žmonėmis, paramos, užuojautos kitiems. Kadangi daug žmonių gyvena pažeistose šeimose, jie to paprasčiausiai neišmoksta. Šiais laikais šeimos nariai sugrįžę į namus sėdi prie kompiuterio ir nesikalba. Kompiuteris, žinoma, geras dalykas, bet išmokti bendrauti jis nepadeda. Nesikalbančioje šeimoje vaikas išmoksta, jog nereikia kalbėtis, kad užtenka bendrauti su kompiuteriu.

Be to, žmonės tuokiasi įsimylėjimo arba susižavėjimo fazėje, kuomet daug iliuzijų ir rožinių spalvų; o tai trukdo objektyviai įvertinti kito žmogaus gerąsias ir silpnąsias savybes. Kai ta fazė praeina, jausmai atslūgsta, prasideda problemos. Dar vienas dalykas - tai lūkesčiai, atitrūkę nuo realybės. Bendrystei kurti reikia skirti pakankamai laiko, o daugelis žmonių taip įsitraukę į veiklas, kad kitam žmogui paprasčiausiai nelieka laiko.

Visais laikais buvo visko: skyrybų, neištikimybės, smurto. Tačiau ankstesniais laikais buvo vienos kitos skyrybos, ir tai buvo vertinama kaip baisi nelaimė. Dabar žvelgiama daug laisviau: nieko blogo, jei esi neištikimas, nieko baisaus, jei išsiskiri. Ankstesniais laikais dauguma žmonių ėjo į santuoką visam gyvenimui. Dabar į santuoką žiūrima daugiau kaip į laikiną susitarimą, - gyvensime tol, kol viskas bus gerai ir kol mus abu tenkins. Tradiciniai vaidmenys nebeveikia.

Pirmiausia, ruošiantis santuokai, reikėtų nusiimti rožinius akinius ir matyti tikrovę, blaiviai analizuoti, bendrauti, kalbėtis, atrasti bendrą kryptį. Taip bus įmanoma susitarti ir dėl detalių. Nemanau, kad esant visiškai skirtingoms vertybėms galima ilgai ir laimingai gyventi. Jei vienas galvoja, kad grupinis seksas yra puiku, o kitas - priešingai, tai ilgai kartu išgyventi bus tikrai nelengva. Svarbu suprasti, kiek dialogas su kitu žmogumi yra galimas. Ar jie turi apie ką kalbėti, kai nesimyluoja ir nesibučiuoja? Jei neturi jokių vienijančių temų, kaip galėsi gyventi su tuo žmogumi?

Anksčiau lūkestis buvo kartu išgyventi visą gyvenimą: kur gyventi, kaip pragyventi, kaip ugdyti vaikus. Dabar lūkesčiai dažnai būna nerealūs, tarsi pakibę ore. Neretai sutinkamas savinimasis - ji(s) turi įgyvendinti visas mano svajones - ir dažnai vieno žmogaus reikalavimai kitam nėra bendras lūkestis. Pavyzdžiui, anksčiau galvojome, kur mudu gyvensime, ką mudu pirksime, ką mudu veiksime; dabar dažnai iš kito reikalaujama, kad jis gerai uždirbtų, turėtų automobilį, namą. Dingsta bendros kūrybos vizija. Aš būsiu laiminga, jei jis atlieps visus mano lūkesčius.

Šeimos turėtų kuo dažniau bendrauti su kitomis šeimomis, dalyvauti seminaruose, užsiėmimuose, dalytis patirtimi. Reikia nuolat mokytis, ugdytis. Jei tik pajaučiate, kad reikia pagalbos iš šalies - eikite pas specialistus. Tik stiprios šeimos eina prašyti pagalbos. Nereikia bijoti ir užsisklęsti. Jei kažko negebate išspręsti - kreipkitės pagalbos.

ESO planiniai darbai karantino metu

Asociatyvinės nuotraukos padeda iliustruoti nepatogumus, kuriuos sukelia planiniai darbai karantino metu. Į 15min redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris piktinosi, jog prieš savaitę bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) informavo dalį vartotojų, jog nebus tiekiama elektra. „Tiesa, tas laiko tarpas yra net 7 valandos. Telefonu jie informavo, kad tai planiniai darbai, tačiau atsakyti, kodėl suplanavo karantino metu, negalėjo. Taip pat negalėjo atsakyti, kaip per praktiškai visą dieną reikės pasimaitinti, pamaitinti vaikus, dirbti per nuotolį, šildytis būstą“, - rašė skaitytojas.

Nuotolinis darbas Turėjo su dviem vaikais vykti į biurą Per karantiną ESO tęsiami planiniai patikrinimai, kurių metu elektra gyventojams atjungiama visai darbo dienai, gyvenimą apkartino ir „Go Vilnius“ direktorei Ingai Romanovskienei, gyvenančiai nuosavame name Vilniuje. I.Romanovskienė 15min pasakojo, kad šiuo metu dirba iš namų, o du jos mokyklinio amžiaus vaikai taip pat mokosi nuotoliniu būdu. Nuosavame šeimos name nuo elektros priklauso viskas - šildymas, vandens tiekimas, maisto gamyba, apšvietimas, tad ESO sprendimas per vieną savaitę atlikti du po visą dieną trukusius patikrinimus sukėlė nemažai rūpesčių.

Pirmą kartą elektros tiekimas buvo nutrauktas nuo 12 iki 18 val., o antrą - nuo 9 iki 22 val. „Tai sukelia daugybę problemų, nes dirbame nuotoliniu būdu, stengiamės kuo labiau apriboti socialinius kontaktus - neišeiti iš namų, nevažiuoti į ofisą. Nuosavame name esame visiškai priklausomi nuo elektros - jei nėra elektros, tai nėra vandens, liekame be šildymo, nėra ir interneto, o vaikams turi vykti nuotolinės pamokos“, - kalbėjo „Go Vilnius“ direktorė.

„Viskas sustoję - nei šviesos, nei maisto gali pasišildyti, nei tualete vandens nuleisti, nes nėra vandens“, - pridūrė ji. Tad abi dienas I.Romanovskienei teko pasiimti abu vaikus ir vykti visai darbo dienai į biurą. „Išvažiavau su vaikais į biurą - grįžau, tik šunį išvežiau ir vėl laukėme, kol bus atnaujintas elektros tiekimas“, - apie patirtus nepatogumus pasakojo I.Romanovskienė.

Abu 15min pašnekovai tvirtino, kad gyventojai kreipėsi į ESO prašydami atidėti planinius darbus, bet įmonė į prašymus neatsižvelgė. „Gyventojų pasiūlymai darbus atlikti keliais etapais arba naktį nebuvo priimti motyvuojant tuo, kad viskas jau suplanuota“, - pasakojo 15min skaitytojas. Tokio pat atsakymo sulaukė ir I.Romanovskienės kaimynai. I.Romanovskienės nuomone, įmonė privalėtų atsižvelgti į aplinkybes - šalyje įvestą karantiną, šaltąjį sezoną - ir planinius darbus atidėti vasarai.

Pakomentuoti situaciją ir gyventojų skundus 15min paprašė ir ESO bendrovės. Įmonės atstovas Tadas Markevičius 15min teigė, kad ESO supranta, jog šiuo sudėtingu laikotarpiu būti be elektros energijos sudėtinga, tačiau turi rūpintis patikimu elektros energijos tiekimu. Be to, jis pridūrė, kad gyventojų skundų dėl planinių patikrinimų nėra sulaukta, o į svarius gyventojų prašymus atidėti patikrinimus atsižvelgia. Tiesa, atidėti remonto darbus prašę gyventojai teigia priešingai.

Paklaustas, ar įmonė negalėtų šių darbų atlikti kitu metu, pavyzdžiui, naktį ar savaitgalį, T.Markevičius aiškino, jog rekonstravimo bei remonto darbai elektros įrenginiuose tamsiu paros metu nėra vykdomi (išskyrus avarinius darbus, kai reikia atstatyti elektros energijos tiekimą klientams), nes tai kelia grėsmę darbuotojų saugumui.

Vėliau, 15min nusiuntus papildomų klausimų dėl planinių darbų reikalingumo per karantiną, ESO savo interneto tinklalapyje paskelbė per karantiną stabdanti kai kuriuos elektros ir dujų tinklo darbus - tiesa, daugiausiai individualiomis paslaugomis. „Karantino metu ESO vykdo tik būtinus elektros ir dujų skirstymo tinklo patikimumui ar klientams reikalingus tinklo reikšmingų defektų, gedimų šalinimo, naujų klientų prijungimo darbus, kad būtų išvengta kitų netikėtų elektros ir dujotiekio atsijungimų“, - teigiama įmonės pranešime.

Nekilnojamojo turto rinka

Asociatyvinės nuotraukos taip pat svarbios nekilnojamojo turto rinkos kontekste, padedant iliustruoti būsto pardavimą ir investicijas. Nekilnojamojo turto sandorių skaičius ir toliau auga. Po tam tikro suklupimo metų viduryje būsto rinka atsigavo ir vėl demonstravo augimo tempus. Butus šiais metais pakeitė 4,5 proc. daugiau asmenų nei praėjusiais metais, o kas penktas įsigytas būstas buvo skirtas investicijai, skelbia Registrų centras.

Visoje Lietuvoje šiemet per tris ketvirčius pirkimo-pardavimo sandoriais perleista beveik 98 tūkst. NT objektų, arba 7 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-rugsėjį (91,7 tūkst.). Daugiau kaip pusę visų perleistų NT objektų sudarė žemės sklypai - šiemet savininkus pakeitė viso 48,4 tūkst. sklypų, arba 7 proc. daugiau nei pernai per devynis mėnesius (45,1 tūkst. Šių metų vasarą stebėti rekordiniai skaičiai kilstelėjo ir bendras visų metų tendencijas. Visoje šalyje šiemet savininkus jau pakeitė 26,5 tūkst. butų - 4,5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (25,3 tūkst.). Vien per rugsėjį parduota beveik 3,1 tūkst. butų - 3 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį, tačiau 2 proc.

Rudzkis teigia, kad apie 50 proc. NT sandorių tenka šeimoms. Pastebima, kad iš jų 85 proc. Likę 50 proc. sudaro asmenys, nesudarę santuokų. Iš jų, butus įsigyja 57 proc. Bendros šalies butų sandorių tendencijos atsispindėjo ir šalies didmiesčiuose. Vilniuje, preliminariais duomenimis, per tris ketvirčius parduota beveik 8,8 tūkst. butų - 6 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, Kaune - 3,8 tūkst. (taip pat 6 proc. daugiau), Klaipėdoje - 2,4 tūkst. (9 proc. daugiau), Šiauliuose - 1,2 tūkst. (14 proc. daugiau), Panevėžyje - beveik 950 (13 proc.

Jis taip pat teigia, kad investicinių butų nupirkta apie 4 tūkst., o lyginant su praėjusiais metais, pastebimas apie 21 proc. augimas. Net kas ketvirtas butas investicijai buvo nupirktas Kaune. Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 8,9 tūkst. individualių gyvenamųjų namų - 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (8 tūkst.), o vien tik rugsėjį - 1,2 tūkst.

Anot P. Rudzkio, deklaruota gyvenamoji vieta nėra tapati faktinei gyvenamajai vietai. Nors lyginant su praėjusiais metais gyventojų skaičius, deklaravęs savo gyvenamąją vietą šalyje mažėjo, per paskutinius tris mėnesius pastebėtas augimas. „Didžiausios teigiamos tendencijos fiksuotos trijų didžiųjų šalies miestų ir jų rajonų savivaldybėse, taip pat gyventojų daugėja ir Šiauliuose, Palangoje, Elektrėnuose, Neringoje bei Trakų rajone“, - duomenis apibendrina Registrų centro duomenų analitikas P. Pagal gyventojų skaičių pirmauja Vilnius, ten savo gyvenamąją vietą deklaravo 578 tūkst.

Neregėtas pakilimas būsto pardavimo rinkoje - naujos statybos butai pernai taip išgraibstyti, kad fiksuotas visų laikų rekordas. Bet paradoksas - šimtai statybos bendrovių jau bankrutavo arba yra netoli to. Namas dar nepastatytas, bet įsikurti būtent čia nutarusi pora sako, kad papirko vaizdai - aplink miškas. Naujų butų kainos pernai, skaičiuojama, kilo 7 proc., algos - daugiau nei 10 proc. Nekilnojamojo turto plėtotojai sako, kad Vilnius ir Kaunas traukia investicijas, o tai - darbo vietos, kurias užima jaunimas. Paradoksas - šimtai statybos įmonių susidūrė su sunkumais. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, pernai bankrutavo beveik 300 įmonių.

Prognozuoja, kad šiemet naujos statybos butai brangs mažiau nei pernai, mat numatomas visos ekonomikos augimo lėtėjimas, o tai reiškia - ir algų. Todėl ir naujų butų esą bus nupirkta kukliau nei pernai.

Volodymyro Zelenskio turto deklaracija

Asociatyvinės nuotraukos padeda iliustruoti turto deklaracijas ir prabangų gyvenimo būdą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą nuo karo su Rusija pradžios deklaravo turtą. Skelbiama, kad taip jis pasielgė siekdamas padidinti savo vyriausybės skaidrumą.

Pagal viešai prieinamus duomenis, V. Zelenskio ir jo šeimos pajamos 2022 metais pastebimai sumažėjo, lyginant su 2021-aisiais. Teigiama, kad 2022 metais jų pajamos buvo 3,7 mln. grivinų (90,1 tūkst. eurų), o 2021 metais siekė beveik 11 mln. grivinų (267,6 tūkst. eurų). Skelbiama, kad taip jis pasielgė siekdamas padidinti savo vyriausybės skaidrumą.

Remiantis deklaracija už 2021 metus, prezidento ir jo šeimos narių pajamos siekė 10 mln. 824 tūkst. 507 grivinų. Į šias pajamas įskaičiuota ir tai, kas buvo gauta už Ukrainos vidaus vyriausybės obligacijų pardavimą - 5 mln. 359 tūkst. 600 grivinų. Pateikiant deklaracijas buvo pabrėžta, kad V. Zelenskis ir toliau turi nemažai prekių ženklų. 2021 metais taip pat buvo baigtas 22 prekių ženklų registravimo procesas, prasidėjęs dar gerokai prieš prezidento rinkimus.

Remiantis 2022 metų deklaracija, prezidento ir jo šeimos narių pajamos siekė 3 mln. 692 tūkst. 683 grivinų. Pajamos atėjo iš tų pačių šaltinių kaip ir 2021 metais. Tiesa, oficialiame pranešime pabrėžiama, kad Ukrainos prezidento šeimos pajamos 2022 metais sumažėjo dėl laikinai nutrauktų nuomos sutarčių, kai Ukrainos teritorijoje prasidėjo plataus masto Rusijos agresija. Dėl šių priežasčių prezidento šeimos grynųjų pinigų likutis 2022 metų pabaigoje sumažėjo beveik 1 mln. 800 tūkst. grivinų.

Tarp deklaruoto Zelenskių turto - nemažai nekilnojamojo turto objektų, įskaitant butus, garažus ir stovėjimo aikštelės vietas. Pats V. Zelenskis teigia turintis tik tris butus. Ukrainos prezidentas turi 131,9 kv. m ploto butą, kurio vertė yra 746 478 grivinų. V. Zelenskio šeimai taip pat priklauso 198,6 kv. m ploto butas, kurio vertė nėra žinoma. O kitas butas dar erdvesnis, siekiantis 254,5 kv. m. ploto. Jo vertė nustatyta 2 545 000 grivinų.

Tačiau kelis butus taip pat turi V. Zelenskio žmona. Jai priklauso 1 310 000 grivinų vertės butas, kurio plotas siekia 129,8 kv. m. Kitas butas dar erdvesnis - net 284 kv. m ploto. Jis įvertintas 2 664 939 grivinų. Taip pat yra nurodytas 269.7 kv. m butas, kurio vertė siekia 1 928 7900 grivinų.

Be nekilnojamojo turto V. Zelenskis turi Range Rover automobilį, įvertintą 4 693 990 grivinų. O jo žmona vairuoja 1 830 637 grivinų įvertintą Mercedes-benz automobilį. Prezidento šeima taip pat deklaravo prabangius papuošalus, bet jų vertė nebuvo nurodyta. Žinoma tik tiek, kad Zelenskiai mielai puošiasi „Rolex“, „Breguet“, „Tag Heuer“, „Piaget“, „Graff“, „Bovet“ prekės ženklų juvelyrika.

Noras paviešinti turto deklaracijas sutapo su V. Zelenskio vis garsiau išreiškiamu nerimu dėl JAV ir Vakarų valstybių paramos Ukrainai. V. Selenskis tvirtino, kad ekonominė Vokietijos įtaka kitoms ES narėms gali puikiai tam pasitarnauti. Tačiau bėgant laikui Vakarai ir JAV pradeda rodyti vis mažesnį entuziazmą. Vis netyla įvairūs gandai apie valstybės vadovo šeimos ir kitų svarbių politikų prabangą ir aiškiai neviešinamus paramos panaudojimo dokumentus.

tags: #butas #asociatyvine #nuotr