Trakų Vokės dvaro sodyba - unikalus architektūros paminklas, menantis grafų Tiškevičių laikus. Šiandien Trakų Vokės dvaro sodyba pasitinka lankytojus atsinaujinusiais rūmais, išpuoselėtu sodu ir pasivaikščiojimo takais. Rūmuose vedamos ekskursijos, edukacijos, vyksta parodos, koncertai ir kiti atviri bei privatūs renginiai. Dvaras yra tik 15 km nuo Vilniaus miesto centro.
#Trakų Vokes dvaro sodyba
Dvaro Istorijos Pradžia
Vokės vardas istoriniuose šaltiniuose paminėtas jau 1375 m., kai pro šalį žygiavo kryžiuočių kariuomenė. Istorinių žinių apie dvarvietę randama nuo XVI a., kai ją valdė Lietuvos totoriai. 1396-1397 m. Vytautas Didysis čia apgyvendino mūšiuose paimtus totorių belaisvius.
- XVII a. pr. dvaro savininku buvo Naugarduko vaivada Tomašas Sapiega (1598-1646).
- Vėlesnis dvaro likimas (net iki XVIII a. pab.) nežinomas.
- XVIII ir XIX a. sandūroje dvaras atiteko Dombrovskiams.
- Pirmasis, kilęs iš šios šeimos, dvaro savininkas buvo Juzefas Dombrovskis.
Tiškevičių Valdymas
XIX a. pirmoje pusėje, kai iš tuometinių savininkų Dombrovskių dvarvietę įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1805-1844), Trakų Vokės dvaro sodyba formavosi. Iš Liudviko Dombrovskio arba iš jo sūnaus Vladislavo Ksavero Dombrovskio po 1850 m. Trakų Vokės dvarą nusipirko grafas Jonas Tiškevičius, Vilniaus gub. bajorų maršalka. Po jo mirties dvaras perėjo jo jaunesniajam sūnui, taip pat Jonui. Po ankstyvos Jono Tiškevičiaus ir jo žmonos Elžbietos Krasinskos mirties visas turtas atiteko jų mažamečiams vaikams, augantiems Lenkijoje.
XIX a. pab. Neorenesanso ir neoklasicizmo bruožų dvaro rūmus suprojektavo italų kilmės architektas Leonardas Janas Liudvikas Markonis pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį, o aplinką, parką - garsusis kraštovaizdžio architektas prancūzas Eduardas Fransua Andrė (1890 m.). Rūmai statyti, kai Lietuva priklausė carinei Rusijai, todėl per architektūrą norėta parodyti ir politines nuostatas, ir istorines bei kultūrines sąsajas.
Iki 1914 m. Trakų Vokės dvare buvo gyvenama tik vasaromis. Sulaukę pilnametystės, dvarą paveldėjo Jonas Mykolas Tiškevičius. 1939 m. tuometinis Trakų Vokės šeimininkas Jonas Mykolas Tiškevičius žuvo, o jo žmona su vaikais pasitraukė į vakarus. Dvaras liko be šeimininkų.
1939 m. dvare buvo apsistojusi Lietuvos kariuomenė, o per II pasaulinį karą čia gyveno olandų kolonistai. Karo metais dvaras nyko, daug kas buvo sunaikinta.
Architektūra ir Parkas
Beveik visi išlikę pastatai pastatyti valdant Tiškevičių giminei. Juos projektavo italų kilmės architektas Leandras Liudvikas Markonis (1834-1919), kuris, šeimininkams pageidaujant, puošnius rūmus Trakų Vokėje suprojektavo pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį. Dviejų aukštų rūmus puošė aštuonios skulptūros, prieangį - gipso skydas su Tiškevičių giminės Lelyvų herbu, kurį galima pamatyti ir šiandien.
Grafų Tiškevičių giminė dvarą valdė ir jame rezidavo iki Antrojo pasaulinio karo. 1892 m. Trakų Vokės dvarą paveldėjęs grafas Jonas Juozapas (1867-1903) pasamdė garsų landšafto architektą Eduardą Fransua Andre (1840-1911) suprojektuoti dvaro parką. Tas pats architektas Lietuvoje suprojektavo dar trijų, taip pat Tiškevičių giminei priklausiusių, dvarų parkus - Palangos, Užutrakio ir Lentvario. Visi keturi parkai yra tarptautinės reikšmės kraštovaizdžio architektūros paveldo objektai.
1898-1900 m. iš Prancūzijos pasikviestas garsus kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andre senam, ten buvusiam parkui sukūrė rūmų parterių kraštovaizdžio dizainą ir praturtino parką mažosios architektūros elementais: grota, tilteliais.
Dvarą supantis parkas yra vienas iš keturių E. Andre projektuotų parkų Lietuvoje. Išliko trys istoriniai tvenkiniai. Tai inžinerinis paveldas, nes šių tvenkinių pralaidas XIX a. projektavo žymus inžinierius Mykolas Girdvainis. Tvenkiniai buvo vienas iš Tiškevičių verslų - juose augintos lašišinės žuvys traukiniu keliaudavo į Sankt Peterburgą.
Dvaro Pastatai
Trakų Vokės dvaro sodybai priklausė:
- Rūmai
- Oficina
- Virtuvė-skalbykla
- Ūkvedžio namas
- Kluonas
- Svirnas
- Šulinys
- Signalinis bokštas
- Arklidė
- Sargo namelis
Vienas seniausių Trakų Vokės dvaro statinių - oficina. 1 aukšto pastatas su rūsiu ir pastoge statytas XIX a. pabaigoje. Atskiras gyvenamasis pastatas dvaro sodyboje buvo skirtas valdas prižiūrėjusiam ūkvedžiui. Dvaro tarnams skirtas pastatas, kumetynas, savo ilgiu prilygo patiems dvaro rūmams. Mūrinė virtuvėje, kurioje įmantriausius patiekalus šeimininkams ruošė dvaro virėjos su rūmais buvo sujungta požeminiu tuneliu. Kalvės pastato sienos mūrytos iš lauko akmenų ir plytų sienų. Šaldytuvo paskirtį atlikusi dvaro ledainė Trakų Vokėje įrengta neįprastos formos pastate. Ištrupėjusių sienų pastate, kur dabar veikia vaistinė, Tiškevičių laikais buvo arklidės. Medinio pastatas su mūriniais stulpais ilgis siekė net 31 sieksnį. Pats pirmasis dvare atsiradęs pastatas - sodybos pakraštyje pastatyta neogotikinė Švč. Mergelės Marijos koplyčia. Dar ankstyvais Trakų Vokės gyvavimo laikais dvare veikė baltoji pirtis. Joje buvo net trys skyriai. Dviejų aukštų svirnas pastatytas ant 10 medinių kolonų. Visą dvaro sodybą juosia mūrinė tvora. Jos mūro kolonos net trijų metrų aukščio.
Restauracija ir Dabartis
Nuo 2014-ųjų Trakų Vokės dvaras priklauso Vilniaus savivaldybės viešajai įstaigai „Trakų Vokės dvaro sodyba“, prasidėjo dvaro atgaivinimo laikotarpis.
Įgyvendinus projektą „Trakų Vokės dvaro sodybos parko pritaikymas lankymui ir tausojančiam naudojimui“ bus sutvarkytas valstybinės reikšmės Trakų Vokės sodybos parkas, kurį suprojektavo garsus prancūzų architektas E. Andrė. Projekto trukmė: 2017-09-01 - 2020-09-30 m. Projekto vertė - 2.4 mln.
Atlikta apie 35 proc. projekto darbų. Liko dar daug ką nuveikti: tai vidaus tvarkyba, dalies stogo, kuriam norisi sugrąžinti buvusias skulptūras, remontas. Sutvarkėme tik kritinius dalykus, tačiau reikėtų atkurti puošybą, dekorą, o tai brangūs darbai, kuriuos atlieka aukštos kvalifikacijos specialistai.
Pagrindinė rūmų funkcija - kultūrinė veikla: parodos, koncertai, edukacijos, ekskursijos, renginiai. Papildoma - komercinė veikla: privatūs renginiai, fotosesijos, filmavimai. Planuojame, kad rūmų lankomumas išaugs apie 8 kartus. Savo esme rūmai buvo šeimos rezidencija.