Sakinys yra mažiausias rišlios kalbos vienetas, komunikacijos ir kalbinio minties įforminimo vienetas. Jis yra svarbiausias sintaksės objektas, analizuojamas įvairių mokslų, įskaitant logiką, semiotiką ir kalbos kultūrą.
Sintaksė, kilusi iš graikų kalbos žodžio „syntaxis“, reiškiančio sudarymą, sutvarkymą, rikiavimąsi, yra kalbos gramatinės sandaros dalis ir kalbotyros mokslas, tiriantis kalbos sistemos sintaksinę gramatikos dalį. Kalbos gramatinė sandara susideda iš morfologijos ir sintaksės.
Sintaksė nagrinėja žodžių tarpusavio santykius, žodžių junginius, sakinį, sakinio dalis, sakinių tipus, taip pat ir sudėtinius sakinius. Šiuo metu sintaksei vis labiau rūpi ir tekstas, sakinių sąsajos jame.
Pagrindinės sintaksės sąvokos:
- Žodžių junginys
- Sakinys (tiesioginis, skatinamasis ir klausiamasis; išplėstinis ir neišplėstinis; vienanaris ir dvinaris; asmeninis ir beasmenis; pilnasis ir nepilnasis; vientisinis ir sudėtinis)
- Sakinio dalys (pagrindinės - veiksnys ir tarinys; antrininkės - papildinys, aplinkybės ir pažyminys)
- Įterpiniai
- Kreipinys
- Tiesioginė ir netiesioginė kalba
Sintaksė glaudžiai susijusi su morfologija, leksikologija, kalbos kultūra, stilistika, retorika, fonetika, logika, filosofija ir psichologija. Ji turi dvejopą reikšmę: teorinę ir praktinę.
Pagrindinis sintaksės principas yra tai, kad tiriamos ne atskiros, izoliuotos kalbos formos, o tų formų ryšiai ir santykiai. Sintaksės praktinė reikšmė glaudžiai susijusi su kalbos vartosena, sintaksinių reiškinių vertinimu kalbos kultūros atžvilgiu.
Kaip sintaksiškai analizuoti sakinį
Sakinio Dalys
Žodžiai, kurie sakinyje atsako į tam tikrus klausimus, keliamus iš kitų žodžių, vadinami sakinio dalimis. Sakinio dalys skirstomos į pagrindines ir antrininkes.
Pagrindinės Sakinio Dalys
Veiksnys ir tarinys yra pagrindinės sakinio dalys, jos sudaro sakinio gramatinį centrą.
Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimą kas?
Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimus ką veikia, veikė, veikdavo veiks veiksnys? kas jis yra? koks jis yra?
Veiksnio raiška:
- Daiktavardžio vardininku: Ant mokytojos stalo gulėjo knyga.
- Įvardžio vardininku: Visi laukė ekskursijos.
- Būdvardžio vardininku: Bailus pirmiausia gelbsti save.
- Veiksmažodžio bendratimi: Prisipažinti - nelengva užduotis.
- Žodžių junginiu: Jie visi žiūrėjo pro langus ir norėjo į kiemą.
Antrininkės Sakinio Dalys
Pagrindinį sakinio centrą dažnai išplečia antrininkės sakinio dalys - papildinys, aplinkybės ir pažyminys.
Papildinys - labiausiai su tariniu susijusi antrininkė sakinio dalis. Jo vaidmenį sakinyje atskleidžia keturi pagrindiniai klausimai, keliami iš tarinio: ko? kam? ką?
Aplinkýbė - antrininkė sakinio dalis, rodanti įvairias sąlygas, kuriomis reiškiasi tariniu pasakytas požymis. Aplinkybės atsako į klausimus kur? kada? kaip? kodėl? dėl kokios priežasties? kokiu tikslu?
Pažyminys yra antrininkė sakinio dalis, paaiškinanti kurią nors daiktavardžiu, kartais įvardžiu išreikštą sakinio dalį. Sakinyje pažyminys susijęs ne su tariniu, o su veiksniu, papildiniu ar aplinkybe.
Pažyminių skirstymas pagal ryšį su pažymimuoju žodžiu:
- Derinamieji (suderinti su pažymimuoju žodžiu gimine, skaičiumi ir linksniu)
- Nederinamieji (nesuderinti su pažymimuoju žodžiu)
Žodžiai, kurie atsako į tą patį klausimą ir priklauso tai pačiai sakinio daliai, vadinami vienarūšėmis sakinio dalimis. Pavyzdžiui, vienarūšiai tariniai: Ji palengva susisagstė, užsimaukšlino kepuraitę ir išėjo.
Sakinio dalimis eina daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis ir prieveiksmis. Dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas ir ištiktukas sakinio dalimis neina.
Sintaksinės Analizės Principai
Daugiausia kalbininkų dėmesio sintaksė sulaukė XX amžiuje. Vienas žymiausių valentingumo teorijos atstovų L. Tenjeras (Lucién Tesnière) XX a. viduryje tyrė prancūzų kalbos veiksmažodžius ir nustatė, kad sakinyje veiksmažodis yra autonomiškas vienetas, pasirenkantis kitus žodžius (savo apsuptį). Žodžio galėjimas užmegzti ryšį su kitais žodžiais buvo pavadintas pasiskolintu iš chemijos terminu valentingumas (lietuvių gramatikoje vartojamas ir lietuviškas atitikmuo junglumas).
Valentingumas yra potenciali žodžio savybė jungtis, užmegzti ryšį. Žodžio galimybę jungtis su kitais žodžiais pirmiausia lemia leksinė reikšmė.
Sintagminiai santykiai - tai ryšiai tarp žodžių, atsirandantys realizavus valentingumą kaip potencialią žodžio savybę jungtis, užmegzti ryšį. Sakiniai ir žodžių junginiai susideda iš sintagminiais santykiais susijusių žodžių bei jų formų.
Santykių tarp žodžių rodikliai:
- Prasmė tarp žodžių
- Žodžių formos
- Tarnybiniai žodžiai (prielinksniai, jungtukai, dalelytės)
- Žodžių tvarka
- Intonacija
Lietuvių kalbai, turinčiai sudėtingą kalbos dalių kaitymo (pirmiausia linksniavimo) sistemą, žodžių tvarka nėra svarbi sintaksinių santykių reiškimo priemonė. Paprastai skiriama dvejopa žodžių tvarka: įprastinė (fiksuota) ir inversinė (pakeista, laisva).
Žodžių junginiai
Žodžių junginiai - tai keli savarankiškos reikšmės žodžiai, susiję gramatiniu ryšiu. Tarpusavio sąsaja - tai ryšys, esantis tarp veiksnio ir tarinio (Aš skaitau.). Sujungimo ryšiu sujungiamos vienodo sintaksinio vaidmens sakinio dalys (vienarūšiai veiksniai, tariniai, papildiniai ir pan.) jungtukais (Aš skaitau ir rašau.) ar be jų (Aš skaitau knygas, žurnalus, laikraščius.).
Sakinių tipai
Sakinys - tai prasmės ryšiais susijusių žodžių grupė arba vienas žodis, tariami (-as) baigtine intonacija. Pagal sakymo tikslą bei pobūdį skiriami tiesioginiai (teigimas), skatinamieji (prašymas, raginimas, liepimas) ir klausiamieji (klausimas).
Pagal intonaciją skiriami paprasti sakiniai (ištariami ramiai - teigiamąja, nutylimąja ar klausiamąja intonacija; baigiasi tašku, daugtaškiu, klaustuku) ir šaukiamieji (ištariami pakilia intonacija, baigiami šauktuku).
Sakiniai pagal jų sandarą skiriami į vientisinius (turi vieną gramatinį centrą - veiksnį ir tarinį - arba nors vieną iš jų) ir sudėtinius (turi kelis gramatinius centrus).
Vientisiniai sakiniai turi vieną gramatinį centrą - veiksnį ir tarinį - arba bent vieną iš jų. Asmeniniai sakiniai turi pasakytą ar numanomą veiksnį. Beasmeniai sakiniai turi tik tarinį, žymintį veiksmą arba būseną, nesusijusią su vardininko linksniu reiškiamu veikėju.
Neišplėstinį sakinį sudaro tik pagrindinės sakinio dalys - veiksnys ir tarinys. Išplėstinį sakinį sudaro veiksnys, tarinys ir bent viena antrininkė sakinio dalis.
Sudėtinių sakinių tipai:
- Sudėtiniai bejungtukiai (sakinių jungimas intonacija ir skyrybos ženklais)
- Sudėtiniai sujungiamieji (sakinių jungimas sujungiamaisiais jungtukais)
Šiame straipsnyje apžvelgti pagrindiniai sakinio gramatikos aspektai lietuvių kalboje, įskaitant sakinio dalis, jų ryšius ir sintaksinės analizės principus. Šios žinios yra būtinos norint taisyklingai ir aiškiai reikšti mintis raštu ir žodžiu.