Žemaičių Naumiestis, nedidelė gyvenvietė Šilutės rajone, pastaruoju metu susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie ne tik apsunkina gyventojų kasdienybę, bet ir kelia nerimą dėl ateities.
Šildymo krizė daugiabutyje
Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio gyvenvietėje sprogo daugiabučio namo šildymo sistema. Avarijos, ypač paspaudus šalčiams, buvo galima tikėtis, kadangi šiam S.Dariaus ir Girėno g. esančiam 71 buto namui nuo gruodžio 23 dienos buvo nutrauktas šilumos tiekimas. Likusiuose 42 butuose gyvena 180 žmonių, tarp jų 16 mažamečių vaikų ir 19 mokyklinio amžiaus vaikų. Dalį vaikų ieškodami išeities tėvai priglaudė pas gimines.
Daugeliui atrodė nesaugu ir apskritai absurdas palikti namus. Trys vaikai iš šio namo buvo išvežti į Šilutės internatinę mokyklą, o viena senyva moteris, kamuojama kojų skausmo, atsigulė į ligoninę.
Gyventojų išgyvenimo sąlygos
Daugiabutyje apsilankęs "Vakarų ekspresas" sušąlusių gyventojų veiduose išvydo baimę dėl naujų avarijų grėsmės - kiekvieną akimirką gali kilti gaisras, nėra garantijų, kad atlaikys elektros instaliacijos, nes prijungta daugybė šildymo prietaisų. Arba galimas sprogimas - abiejose laiptinėse jautėsi stiprus gamtinių dujų tvaikas. Bijoma ir potvynių - radiatoriai tebesproginėja. Žmonių gyvenimas pavirto į košmarą.
Oro temperatūra kambariuose svyruoja nuo 4 iki 10 laipsnių, priklausomai nuo šildymo prietaisų skaičiaus ir galingumo. Daug kur langai iš vidaus apaugę storu ledo sluoksniu, po nakties indus su skysčiais, kai kur ir klozetus žmonės randa užšąlusius. Žmonės gelbstisi įvairiai. Sugrįžę namo vieni nenusirengia paltų ar striukių, kiti kambary vaikšto su žieminiais batais, sutikta močiutė mums džiaugėsi, kad jos batai su kailiu. Dvi pradinių klasių mokytojos guodėsi, kad sąsiuvinių taisymui, rašymui vos pakenčiama vieta - palindus po kaldra. Labiausiai kenčia, kurių piniginės neišneša įsigyti net ir pigesnio šildytuvo.
"Išpirkom vietinėje vaistinėje, - guodėsi gyventojai, - visas šildykles - pūsles, raminamuosius vaistus".
Kreipimasis į valdžią ir pagalbos paieškos
Dalia Insodienė išvardijo daugybę žygių, kuriuos gyventojai atliko ieškodami pagalbos. Beldėsi pas gyvenvietės seniūną, kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybę, redakcijas, katilines, Žmogaus teisių gynimo asociaciją Vilniuje. Situacija dar pernai tapo žinoma dideliam vietos ir rajono valdininkų ratui. Bejėgiai ir nusiminę žmonės pamėlusiomis nuo šalčio rankomis atplėšinėjo vokus su "šaltais" atsakymais, vyko gyventojų susirinkimai. Šilutės valdžia ekstremalių situacijų valdymo štabą net sukvietė. Šalčio epicentre apsilankė ne viena komisioija ir Šilutės rajono meras Arvydas Jakas.
Gyventojams buvo pasiūlyta laikinai pagyventi greta esančioje politechnikos mokykloje. Atgabenta geležinių lovų. Parinkti du kabinetai, numatyta, kad kiekviename gali prisiglausti po 15 žmonių, atskirai vyrai ir moterys. Pagyventi mokyklos "komunoje" nepanoro nė vienas avarijos ištikto namo gyventojas.
Konfliktas su mokykla
Konfliktas brendo seniai, ekstremaliai situacijai dirva purenosi daliai gyventojų nemokant už šilumą. Nuo sovietmečio mokykla tiekė šilumą ne tik savo pastatams, bet ir dviem 20 ir 71 privatizuoto buto daugiabučiams. Mokyklos direktorė Julija Murina "Vakarų ekspresui" telefonu sakė, kad gyventojai mokyklai įsiskolino 70 tūkst. litų. Pernai pavasarį S.Dariaus ir Girėno 31 namo gyventojus mokykla informavo, kad nuo 2003 metų spalio mėnesio šilumos ji nebetieks.
Ir staiga, kaip perkūnas iš giedro dangaus - praėjusio gruodžio pradžioje moteris ir kiti gyventojai gavo įspėjimą, kad sutartis dėl šildymo nutraukiama nuo 2002m. gruodžio 23 d. Motyvas - mokykla pakeitė šilumos tiekėją, šilumą nutarė pirkti iš Šiaulių bendrovės "Sanda", kuri Žemaičių Naumiestyje pastatė katilinę. Gruodžio 23 d. pažadas buvo įvykdytas. Buvo "užgesinta" anksčiau šilumą tiekusi senoji Žemaičių Naumiesčio katilinė.
Anot direktorės, pasibaigė vieno katilo eksploatacijos laikas, tačiau gyvenvietės seniūnas Jonas Budreckas kalbėjo kitaip - naujoji "Sandos" katilinė pradėjo darbą nevisiškai pasirengusi, o ekonomikos specialistų perspėjimų neatsisakyti senosios katilinės buvo nepaklausyta.
Vietiniai žmonės, pergyvenantys dėl bėdon patekusių kaimynų, "Vakarų ekspresui" įrodinėjo, kad už žmonių pavertimą šalčio įkaitais privalo kažkas konkrečiai atsakyti, kaip už teroro aktą.
"Sandos" direktorius Alvydas Rekašius "Vakarų ekspresui" kalbėjo, kad atsakomybę turėtų prisiimti patys gyventojai, taip pat ir tie, kurie mokėjo mokesčius: "Jie kalti, kad neparašė rašto (dar vieno - aut. past.) Savivaldybei, kuri būtų paskyrusi administratorių - jis būtų ėmęsis operatyvių priemonių. Mūsų dalykas patiekti šilumą iki mazgo, toliau - gyventojų problemos. Šildymo sistema name yra išsiderinusi, kai kur išdaužyti langai. Anksčiau ar vėliau tai būtų įvykę".
Pasak Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos direktorės J.Murinos, Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamos lėšos turi būti skiriamos mokymui, o ne gyventojų socialinėms problemoms spręsti, atsiradus naujiems šilumos tiekėjams, gyventojai gali su jais sudaryti sutartis bei naudotis jų paslaugomis.
Tuo tarpu Šilutės meras A.Jakas "Vakarų ekspresui" sakė, kad visa atsakomybė tenka mokyklai, jos vadovei Julijai Murinai, kadangi žiemą eksperimentuoti su šildymais negalima, o žmonės - ne bandomieji triušiai. "Ji buvo įspėta, kad šito negali daryti įstatymiškai, net jei gyventojai įsiskolinę, deja, prieš Kalėdas savo valia ji atjungė namui šildymą", pridūrė.
Ir Žemaičių Naumiesčio seniūno Jono Budrecko pozicija buvo panaši. "Kaltininkas aiškus. Prieš Kalėdas rajono meras du kartus pats prašė J.Murinos nekvailioti, neužsukti šildymo. Nepaklausė blaivaus proto. "Sanda" namui tiekė tik cirkuliacinį vandenį, kuris iškart užšalo. Net mokykla nedirba ir vaikai nesimokina - patys užšalo." Seniūnas papasakojo, kad šilumos tiekėjus mokykla pakeitė be rajono žinios.
Seniūnas labai gailėjo žmonių ir 39- ajame name, kuriuos matė patenkintus, pavykus palaikyti 5-7 laipsniu šilumos. Gailėjo, kad degindami elektrą patirs didelių nuostolių, baiminosi, kad per neapdairumą gali sprogti dujos. Per katilinių "rokiruotę" be šilumos, pasak seniūno, vargsta iš viso apie 400 žmonių.
A.Rekašius penkiaaukščio ateitį matė tokią. Pirmiausia reikės užsandarinti visą pastatą, sutvarkyti langus, pakeisti radiatorius, paderinti sistemą, tuomet galima šildyti. Administratoriui pasirūpinus, jo nuomone, nemokiųjų skolos padengiamos iš tam tikrų Savivaldybės fondų.
Pasak direktorės, užsiėmimai mokykloje nevyko dėl šalčių. Trečiadienį šal8tis nukrito ir mokytis "leido", tačiau užsiėmimai mokykloje vis tiek nevyko - tą "Vakarų ekspresui" patvirtino ir mokykloje sutikti darbuotojai ir mokiniai, tuo tarpu direktorė telefonu tvirtino ką kita, kalbėdama apie nepravažiuojamus kelius, negalinčius mokyklos pasiekti moksleivius.
Vakar Žemaičio Naumiestis laukė atvykstant Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, kurie turėtų įvertinti suituaciją ir, pasak Šilutės mero, dėl mokyklos kaltės patirtus nuostolius.
Žemaičių Naumiesčio istorija ir paveldas
Toks Žemaičių Naumiestis, kurį regime šiandien, vargiai ar būtų išaugęs be kadais čia apsigyvenusių žydų pastangų ir darbo. Jie statėsi būstus, kuriuose ne tik gyveno, bet ir prekiavo ar ką gamino. Vieta jų kūrimuisi buvo patogi - dviejų svarbių kelių susikirtimas, netoli Rytprūsių siena. XVIII a. metais čia susiformavo ir išsiplėtė turgavietė, tapusi miestelio centru, aplink kurį vėliau ir išaugo dabartinis miestelis.
Naumiestiškiai žino, kad 1941 m. liepos 19 d., Antrojo pasaulinio karo metu, Žemaičių Naumiesčio gyventojus žydus ištiko tragiškas likimas: naciai juos sušaudė netoli miestelio esančioje Šiaudvyčių dauboje. Nuo to laiko Žemaičių Naumiestyje nebegyveno nei vienas žydų tautos atstovas.
Tačiau likimas susiejo miestelį su Gražbyle Venclauskaite, garsaus Šiaulių advokato dukterimi, kuri karo metais gelbėjo žydų vaikus.
Ši šeima Šiauliuose bei visoje Lietuvoje garsėjo savo labdaringa veikla. O ypač tuo, kad savo namuose priglaudė ir išaugino daugiau kaip 100 beglobių ar neturtingų vaikų. Venclauskių namuose Antrojo pasaulinio karo metais buvo įsikūrusi vokiečių komendantūra. Šeimos moterys tuo metu galėjo gyventi cokoliniame aukšte.
Venclauskaitė Antrojo pasaulinio karo metais daug prisidėjo gelbstint žydus. Įtikinusi vokiečių valdžią ji įsteigė siuvyklą kariams rūbus siūti. Įmonė nebuvo pelninga. Norėdama vokiečių valdžiai parodyti, kad žmonės yra reikalingi, Danutė iš šeimos santaupų mokėjo didesnius mokesčius. Dėl to, kad turėjo įmonę, Danutė galėdavo patekti į getą. Gelbėjant žydus, padėjo ir Stanislava su Gražbyle.
Ponios Gražbylės vyrui Vladui Pampikui pasiūlė valsčiaus gydytojo pareigas ir netrukus jaunoji šeima išvyko gyventi į Žemaičių Naumiestį. Gan nuodugniai knygoje aprašinėdamas vadinamąjį Markvado namą (Dariaus ir Girėno g. „Antrojo pasaulinio karo metais šiame name veikė vaikų darželis, susirgusiuosius priiminėjo gydytojas Pampikas. Beje, tasai tuokart buvo vienintelis kvalifikuotas medikas, gydęs žmones, nes visi senieji naumiestiškiai daktarai žydai buvo jau užkasti Šiaudvyčių daubos duobėse. G. Venclauskaitė, V.
Už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais G. Venclauskaitei ir seseriai Danutei suteiktas Pasaulio teisuolio vardas. 2000 metų balandžio 28 dieną motina S. Venclauskienė, Danutė Venclauskaitė (po mirties) ir Gražbylė Venclauskaitė apdovanotos Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Jomarkas Zemaiciu Naumiestyje is V K 01
Gaisras Žemaičių Naumiestyje
Spalio 18-osios popietę Žemaičių Naumiestyje ugniagesiai gelbėtojai net du kartus vyko gesinti užsiliepsnojusio namo. Įtariama, kad tai - padegimas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ketvirtadienį, 14 valandą 19 minučių buvo gautas pranešimas, kad Žemaičių Naumiestyje, Pergalės a., šalia prekybos centro „Molupis ir Ko“, užsiliepsnojo gyvenamasis namas. Atvykus ugniagesiams, dūmai sklido nuo mūrinio namo rėmo pirmame aukšte. Atviros liepsnos tuo metu nebuvo. Ugnies malšintojams užgesinus gaisrą ir išvažiavus, jiems teko sugrįžti, mat gyvenamajame name buvo ir kitas gaisro židinys - degė stogas. Buvo nutiesta 200 metrų magistralinė linija. Pirminiais duomenimis, įtariamas padegimas. Degė 2 aukštų gyvenamasis namas, kuriame yra 4 butai. Šiuo metu čia niekas negyvena.
Vietos gyventojas Vytautas Cibauskas: tarp gėdos ir atjautos
Redakcija šį kartą skuba į pagalbą Žemaičių Naumiesčio gyventojams ir jo svečiams. Vietos gyventojas Vytautas Cibauskas, pasak naumiestiškių, vaikšto su lazda, prašinėja kiekvieno pinigų, o jų negavęs dažniausiai būna prastai nusiteikęs. A. Leonavičienei priklausančios parduotuvės pardavėja guodėsi, kad minėto vyro elgesys nebekelia juoko. „Kartais žmonės jam nuperka maisto. Tačiau tas jį parduoda. Jam reikia tik vyno. Jis yra ir ilgapirštis. Turime jį labai akylai stebėti. Daro jis, ką nori. Kai sugalvoja, vaikšto net viduryje kelio. Trukdo automobiliams ramiai važiuoti. Bijome jo.
Verslininkė Asta Leonavičienė mano, kad tai netramdomas žmogus, kuris turi alkoholizmo problemą. Ne vienas girdėjo ir matė, kad ant UAB Šilutės medicinos centro „Puriena“ Žemaičių Naumiesčio filialo pastato langų V. Cibauskas iš pykčio, negavęs, ko nori, nusišlapino. Kolektyvas patvirtino, kad taip yra buvę. Medicinos centro darbuotojos sakė, kad pamačiusios nepageidaujamą naumiestiškį prašo jo, kad išeitų.
Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas puikiai žino V. Cibauską. „Jis nepiktybinis. Kaip sakoma, kiekvienas kaimas turi savo ubagą, girtuoklį, taip Žemaičių Naumiestis turi Cibauską. Tokių buvo daugiau. Dabar jis vienas toks beliko. Nieko neįmanoma jam padaryti. Jį prižiūri gėlių salono šeimininkė. Puikiai tai daro. Tačiau nieko jam nepadaro kaip ir policija. Gydyti išvežti jo nėra galimybių“, - atviravo miestelio šeimininkas.
Pavyko pakalbinti patį V. Cibauską, kurį gyventojai vadina „Vipiniu“. Klausėme, ar reketuoja jis naumiestiškius? „Juokus mėgstate. Nieko aš nereketuoju. Jie man pavydi, nes aš gaunu gerą pensiją. Ją valdo žmonės, nusipirkę mano namą kartu su manim.
Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas teigė, jog policija nėra bejėgė, jei tik kreipiasi gyventojai, teikia skundą prieš tokį asmenį, kuris šiuo atveju neva reketuoja gyventojus. A. Mikalauskas teigė, kad per praėjusius metus nė karto gyventojai V. Cibauskui nekvietė policijos, nepateikė skundo dėl to, kad jis elgetauja. Vienintelis seniūnas apie jį yra informavęs pareigūnus, prašęs, kad su juo jie pakalbėtų, kad šis nevaikščiotų gatvėje, nebeprašinėtų pinigų.
A. Mikalauskas pabrėžė - reikalinga ir pačios visuomenės pagalba. Jei yra atvejų, kuomet kažkas kažką apdergia ir pan., reikia netylėti. Policijai ši informacija labai svarbi.
Taip, tai labai negatyvus reiškinys miesteliui. Prašo pinigu per laidotuves, vestuves. Pati esu davusi, kad tik nesimaišytu tarp vestuviu svečiu....
tags: #butas #zem #naumiestyje